Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-09 nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovas, vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad su darbuotojais A. U., S. R., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, t.y. A. P. leido dirbti Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) miške (jaunuolyno ugdymo darbai) A. U. ir S. R. nuo 2010-11-29 iki 2010-12-07, t.y. iki pareigūnų atlikto patikrinimo momento, nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jų į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir jų tapatybę patvirtinančio dokumento bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie jų priėmimą į darbą, tuo pažeidė DK 99 str. 2, 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 dalyje.

Teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymu, netinkamai įvertino liudytojų prieštaringus parodymus. Nurodo, kad teismas pažeidė ATPK 257 str. nuostatas.

Bylą nagrinėjęs teismas iš esmės rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos atstovės S. P. parodymais, kurios parodymai skyrėsi nuo kitų bylos liudytojų parodymų, ir A. U. bei S. R. pirminiais paaiškinimais, tačiau netyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymu, aiškiai patvirtinančių priešingas aplinkybes.

S. P. parodė, kad 2010-12-07 į patikrinimą vyko policijos pareigūnų nurodymu, policijos pareigūnai rodė kelią kur vykti, tačiau šios aplinkybės paneigtos tiek policijos pareigūnų H. S., A. L. parodymais, tiek Valstybinės mokesčiu inspekcijos atstovės parodymais, kurie nurodė, kad į patikrinimą vyko pagal Valstybinės darbo inspekcijos nurodymą. Liudininkė S. P. taip pat paaiškino, kad A. U. ir S. R. 2010-12-07 patikrinimo metu paaiškinimus Valstybinei darbo inspekcijai rašė atskirai vienas nuo kito, sėdėdami skirtinguose automobiliuose, savarankiškai. Tačiau šiuos liudininkės parodymus paneigia policijos pareigūno H. S. nurodytos aplinkybės, kad A. U. ir S. R. kartu su Valstybinės darbo inspekcijos atstove S. P. sėdėjo viename automobilyje, kur S. P. minėtiems asmenims nurodė, ką rašyti paaiškinimuose. A. U. ir S. R. taip pat teismo posėdyje parodė, kad turi tik vidurinį išsilavinimą, yra teisiškai neišprusę, paaiškinimus rašė kartu, diktuojant Valstybinės darbo inspekcijos atstovei S. P., iš kurios jautė spaudimą ir išsigando. Akivaizdu poveikį liudininkams A. U. ir S. R. rodo ir tai, kad abiejų asmenų 2010-12-07 paaiškinimai yra iš esmės identiški, todėl negalėjo būti parašyti savarankiškai sėdint atskiruose automobiliuose, kaip teigia liudininkė S. P..

Nurodo, kad S. P. teismo posėdyje davė prieštaringus ir melagingus parodymus, kuriuos iš esmės paneigia kitų posėdyje apklaustu liudytojų parodymai. Teismas neturėjo jokio pagrindo remtis prieštaringais institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės parodymais. Administracinėje teisėje galioja pažeidėjo nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad visos abejonės turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai. Liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai leidžia padaryti priešingą išvadą dėl jo kaltės ir administracinio teisės pažeidimo, kurio jis kaltinamas, buvimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi nėra jo kaltės – nei tyčios nei, neatsargumo dėl nelegalaus darbo. Nurodo, kad jis neturėjo tikslo nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisiniu santykiu. Buvo padaryti tik kai kurie darbo sutarties įforminimo pažeidimai.

Pažymi, kad rašytinės darbo sutartys su darbuotojais buvo sudarytos, tik nebuvo išduoti jų antrieji egzemplioriai darbuotojams, nebuvo išduoti darbo pažymėjimai, kadangi darbuotojai neturėjo nuotraukų, „Sodrai“ buvo pranešta sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo, nes buhalterė sirgo, o direktorius buvo komandiruotėje. Visi šie neesminiai pažeidimai įforminant darbo sutartis traktuotini kaip darbo įstatymu pažeidimas, o administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, teismas turėjo nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą arba ją perkvalifikuoti.

Nurodoma, kad teismas neindividualizavo nuobaudos, netaikė ATPK 30¹ straipsnyje numatytos galimybės skirti mažesnę baudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Tinkamai neįvertino teisės pažeidimo pobūdžio. Nurodo, kad pagal ATPK 41³ str. l d. paprastai teismų praktikoje yra skinamos mažesnės nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teigia, kad teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, įstatyme nenumatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Jam paskirta 13000 Lt bauda prieštarauja teisingumo, protingumo principams, yra neproporcinga padaryto pažeidimo mastui ir trukmei.

Taip pat byloje yra gautas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriuo prašoma paduoto apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nurodoma, kad su skundu ir jame išdėstytais motyvais nesutinkama. Atsiliepime nurodom a, kad 2010-12-06 VDI Panevėžio skyriuje gautas anoniminis pranešimas, kad Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančiame (duomenys neskelbtini) miške nelegaliai dirbantys darbuotojai kerta mišką. VDI Panevėžio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai S. P. ir D. J., kuriems buvo pavesta tirti šį pranešimą, dalyvaujant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus specialistams A. L. ir R. V., Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyresniajam patruliui H. S. ir praktikantui J. V., 2010-12-07 atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) miške. Patikrinimo metu miške prie automobilio „R. T.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apsirengę darbiniais drabužiais su darbo priemonėmis A. U., S. R., R. P.. Automobilyje, buvo sudėti motoriniai pjūklai, kardai krūmams kapoti, krūmapjovės. Šie asmenys ruošėsi pradėti miško retinimo darbus. Ant automobilio buvo užklijuotas logotipas (duomenys neskelbtini). Apklausti A. U. ir S. R. žodžiu ir raštu patvirtino, kad dirba talkininkais UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo 2010-11-29 atlieka miško (jaunuolyno) šviesinimo darbus, bet darbo sutartys su jais nesudarytos, darbo pažymėjimų neturi. R. P. žodžiu ir raštu patvirtino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, šios bendrovės vadovo - A. P. pavedimu atvyko į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esantį mišką atlikti miško šviesinimo darbus, kuriuos atlieka kartu su A. U. ir S. R., kuriuos nusamdė bendrovės vadovas A. P. ir kuriuos į bendrovės vadovo nurodytą darbo vietą (mišką) jis atveža iš (duomenys neskelbtini) miestelio. R. P. paaiškino, kad bendrovės vadovo pavedimu už darbus turėjo sumokėti A. U. ir S. R. po 50 Lt už darbo dieną, bet iki 2010-12-07 pinigai sumokėti nebuvo. VDI atliekamo tyrimo metu buvo nustatyta, kad su A. U. ir S. R. patikrinimo dieną rašytinės darbo sutartys sudarytos nebuvo, iki darbo pradžios jos nebuvo įregistruotos darbo sutarčių registravimo žurnale, jiems nebuvo įteikti antrieji darbo sutarčių egzemplioriai, darbuotojo tapatybę patvirtinantys dokumentai - darbo pažymėjimai, taip pat apie šių asmenų priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nurodo, kad teismas visus liudytojų parodymus įvertino tinkamai, patikrinimo metu teikiant paaiškinimus, asmenys, dirbę buvo įspėti apie administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą, o A. P. išdėstyti argumentai, dėl patikrinime dalyvavusių institucijų atstovų galimai skirtingų paaiškinimų teisinės reikšmės nustatant nelegalaus darbo faktus neturi. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog 2010-12-07 patikrinimo metu A. U. ir S. R. nedirbo, o tik sėdėjo darbdavio automobilyje ir nėra administracinio teisės pažeidimo požymių, kadangi A. U. ir S. R. jaunuolyno (miško) šviesinimo darbus dirbo jau nuo 2010-11-29, darbai buvo atliekami UAB (duomenys neskelbtini) naudai, darbuotojai dirbo paklusdami nustatytai darbo tvarkai, žodžiu susitarę dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo funkcijų ir konkrečios darbo vietos. Atsiliepime nurodoma, kad nelegalaus darbo fakto buvimo neigimas motyvuojant tai kitais darbo sutarties įforminimo pažeidimais, neatleidžia darbdavio nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas savo kaltės nepripažino, pažeidimo išaiškinti nepadėjo, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog paskirta bauda yra neproporcinga pažeidimo padarymo mastui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymą. Pirmosios instancijos teismas A. P. paskyrė 6500 litų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį jo vadovaujamojoje bendrovėje.

A. P. nesutinka su įrodymų vertinimu byloje. Teigia, kad neteisingai įvertinus bylos įrodymus jis nepagrįstai buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. padarymą. Iš esmės nurodo, kad nelegalaus darbo nebuvo, kadangi su darbuotojais sudarytos sutartys buvo 2010-12-06, apie įdarbinimą „Sodrai“ pranešta kitą dieną, kurią darbuotojai buvo atvykę tik apžiūrėti darbo vietos, bet nedirbo, 2010-12-06 Sodrai apie asmenų įdarbinimą nebuvo pranešta dėl objektyvių priežasčių. Analogiškai A. P. paaiškino ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, juos plačiai aptarė nutarime, A. P. nubaudė už ATPK 41³ str. 1 d., padarymą įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą ir ATPK 257 str. įrodymo vertinimo nuostatų nepažeidė.

Byloje teisingai nustatyta, kad A. P. leido dirbti A. U. ir S. R. iki pareigūnų atlikto patikrinimo 2010-12-07 nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jų į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir jų tapatybę patvirtinančio dokumento bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie jų priėmimą į darbą. Bylos įrodymu visuma teisingai nustatyta, kad tokie pažeidimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2010-11-29 iki 2010-12-07, o ne laikotarpiu nuo 2010-12-06 iki 2010-12-07 kaip teigiama skunde.

2010-12-07 patikrinime dėl nelegalaus darbo dalyvavę pareigūnai D. J., A. L., R. V., parodė, kad atvykę į (duomenys neskelbtini) mišką (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. rado miško kelyje stovintį autobusiuką su užrašu UAB (duomenys neskelbtini) ir tris vyrus, apsirengusius darbiniais drabužiais, kurie ruošėsi darbui, autobusiuke buvo sudėti darbo įrankiai, bakeliai su degalais, apklausiant vyrus paaiškėjo, kad jie neturi darbo sutarčių ir darbo pažymėjimų (t. 2., b.l.). R. P. 2010-12-07 paaiškinime nurodė, kad su juo miško darbus dirba ir S. bei A., direktoriaus vardu jiems turėjo sumokėti po 50 litų (t. 1., b.l. 18). S. R. 2010-12-07 paaiškino, kad dirba nuo lapkričio mėnesio 29 dienos, darbo pažymėjimo neturi, jį vairuotojas R. į darbą paėmė 9 val. ryto (t. 1., b.l. 15), A. U. savo 2010-12-07 paaiškinime nurodė, kad darbo pažymėjimo neturi, į darbą paėmė vairuotojas R. 9 val. ryto, jis paimdavo į darbą nuolat nuo 2010-11-29 (t.1., b.l. 16). Iš byloje esančių „Sodros“ registro įrašų nuorašų matyti, kad apie A. U. ir S. R. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) „Sodrai“ pranešta tik 2010-12-07, 15 val. 23 min. ir 15 val. 34 min. (t. 1., b.l. 22, 24), tuo tarpu patikrinimas vyko 2010-12-07 apie 10 val. (t. 1., b.l. 13-14). Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. U. ir S. R. valstybinio socialinio draudimo pradžia yra 2010-12-06, ką iš tiesų patvirtina byloje esantys pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (t.1., b.l. 23.26), tačiau tai tik patvirtina tą aplinkybę, jog jie 2010-12-07 dirbo, priešingai nei nurodo A. P. savo skunde, kad atvyko tik apžiūrėti darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog A. U. ir S. R. dirbti pradėjo daug anksčiau nei 2010-12-06, apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto manymu pateisinančiomis priežastimis, kodėl „Sodrai“ nebuvo pranešta apie šių asmenų įdarbinimą 2010-12-06 reikšmės neturi, o teismas A. P. po patikrinimo praėjus gana ilgam laiko tarpui pateiktas darbo sutarčių, darbo sutarčių registravimo žurnalo, kitų dokumentų kopijas, kuriuose nurodyta A. U. ir S. R. darbo pradžia 2010-12-06 kopijas pagrįstai vertino kaip neturinčias įrodomosios galios. Aptartais įrodymais, byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra konstatuotas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymis - nustatyta, kad asmenys pradėjo dirbti realiai.

Teismas įvertinęs prieš tai šioje nutartyje aptartus tarpusavyje susijusius įrodymus pagrįstai nesivadovavo teismo posėdyje apklaustų R. P., S. R., A. U. parodymais, kad dienos prieš patikrinimą vakare į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs bendrovės direktorius, kuris davęs pasirašyti visus reikiamus dokumentus, pravedęs instruktažą, o 2010-12-07 jie vykę į mišką tik apsižiūrėti darbo vietos ir nebuvo pradėję dirbti bei šių darbuotojų byloje esančiais 2010-12-09 rašytiniais paaiškinimais direktoriui. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi. Apklausiami teisme visi šie liudytojai paneigė, jog rašė kokius nors paaiškinimus direktoriui (t. 2 b.l. 7 – 8). Liudytojas A. U. teisme teigė, kad direktorius jam buvo išdavęs darbo pažymėjimą, tačiau patikrinimo metu jo neturėjo, kadangi jį buvo palikęs namuose kito švarko kišenėje (t. 2, b.l. 8). Tuo tarpu pats A. P. nurodo, kad darbo pažymėjimų jiems nebuvo palikęs, kadangi jie neturėjo nuotraukų.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėmis, daro išvadą, kad ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti jam paskirtą nuobaudą, nėra. ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje numatyta bauda nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt. Sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra būtent 6 500 Lt. ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir priklausomai nuo to baudos dydis mažinamas arba didinamas. Šiuo atveju jokių A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaip ir atsakomybę sunkinančių nėra. Todėl pagrįstai paskirtas baudos vidurkis. Kadangi nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nei numatyta įstatymo nuobaudą. Pažeidėjo akcentuojamas padaryto pažeidimo pobūdis, priešingai, nei teigia A. P., teismo manymu rodo didesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, kadangi nelegaliai dirbę asmenys dirbo miško valymo darbus, kurie susiję su didesne rizika sveikatai ar gyvybei nei paprastai daugelis kitų darbų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-09 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.