Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-468/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
1A-166-468/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42047-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
V. P.
Civilinis ieškovas
UAB „S.“, UAB „D.“
Nukentėjusysis
M. K., R. K.
Advokatai
Kęstutis Ožiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-468/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42047-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorui Julijai Kryževičienei,nuteistajam V. P. (V. P.) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš objekto (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš objekto (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-19 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-11-08 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš V. P. civilinio ieškovo UAB „S.“ naudai priteista 403,37 Eur, civilinio ieškovo UAB „D.“ naudai – 975 Eur, nukentėjusiojo M. K. (M. K.) naudai – 508 Eur, nukentėjusiojo R. K. naudai – 1 497,32 Eur turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V.P. pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpyje nuo 2021-11-30, apie 18.00 val., iki 2021-12-03, apie 9.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo statomo namo ir garažo, esančių sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlupus užrakinto metalinio garažo šoną ir įsibrovus į garažo vidų, bendrais veiksmais pagrobė R.K. priklausantį turtą: jungtis vandens žarnai (19,54 Eur vertės), jungtis ir žarną vandeniui (18,98 Eur vertės), purkštuką vandens žarnai (6,78 Eur vertės), 10 m ilgio ruletę (11,49 Eur vertės), 2 akumuliatorinius suktukus (61,8 Eur vertės), USB plokštes, OSB plokštes ir medieną (150 Eur vertės), medieną sąramų ir žiedo klojiniams (100 Eur vertės), grąžtus metalui (5,32 Eur vertės), vandens siurblį (27,95 Eur vertės), 2,5 m liniuotę (9,99 Eur vertės), mūrijimo kelnę (2,86 Eur vertės), kopėčias 4x4 tipo, grąžtelius (80,89 Eur vertės), kampinio šlifuoklio „Bosh“ apsaugą, instrukciją (20 Eur vertės), 2 vnt. grąžto raktelių (bendros 3,82 Eur vertės), perforatoriaus „Makita“ priedus, dėžę ir grąžtelius (bendros 44,38 Eur vertės), lyginimo liniuotę (5,55 Eur vertės), šlifavimo diską (11,99 Eur vertės), grąžtelius (8,38 Eur vertės), diskelį kampiniam šlifuokliui (1,72 Eur vertės), grąžtelį (1,39 Eur vertės), siaurapjūklio priedus ir pjūklelius (bendros 24,5 Eur vertės), lopetą sniegui (29,99 Eur vertės), kastuvą „Fiskars“ (40 Eur vertės), 50 m elektros prailgintuvą (35 Eur vertės), 50 vnt. grąžtelių (75 Eur vertės), 10 vnt. pjovimo diskų (40 Eur vertės), 3 vnt. replių (bendros 30 Eur vertės), 20 vnt. raktų varžtams (60 Eur vertės), 2 vnt. gulsčiukų (bendros 35 Eur vertės), 2 vnt. rankinių pjūklų (bendros 35 Eur vertės), spaustuvus (45 Eur vertės), plaktukus, kirvį (bendros 55 Eur vertės), 5 pakus polistirolo „Geoporas“ – 2,16 m³ (250 Eur vertės), 2 pakus polistirolo „Neoporas“ – 0,72 m³ (50 Eur vertės), t. y. viso pagrobdamas svetimą, nukentėjusiajam R.K. priklausantį 1 397,32 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais V.P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat V.P. pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpyje nuo 2021-12-02, apie 16.26 val., iki 2021-12-03, apie 7.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per duris įsibrovė į statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur bendrais veiksmais pagrobė UAB „D.“ priklausantį turtą: pjovimo stakles „Makita“ (675 Eur vertės), akumuliatorinį gręžtuvą „Hilti“ (100 Eur vertės), akumuliatorinę bateriją „Hilti 5A“ (150 Eur vertės), ruletę, grąžtelius, peilį, pieštukus (bendros 50 Eur vertės), t. y. viso pagrobdamas svetimą, UAB „DZ Group“ priklausantį 975 Eur vertės turtą. Taip pat pagrobė M.K. priklausantį turtą: polistirolo pjaustymo stakles (350 Eur vertės), dujų baliono litavimo antgalį (120 Eur vertės), nuotekų rėlę (38 Eur vertės), viso pagrobdamas svetimą, nukentėjusiajam M. K. priklausantį 508 Eur vertės turtą. Taip pat pagrobė UAB „S.“ priklausantį turtą: skydą „VS412PD“ (45,73 Eur vertės), „Hager“ automatus elektros instaliacijai, šyną ir srovės nuotėkio relę (bendros 272,08 Eur vertės), elektros skydelius (bendros 85,55 Eur vertės), viso pagrobdamas svetimą, UAB „S.“ priklausantį 403,37 Eur vertės turtą, t. y. viso pagrobdamas svetimą 1 886,37 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais V.P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu V.P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-20 nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, teismas nesilaikė bausmės skyrimo pagrindų, nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes poveikio priemones bei kodėl negali būti atidedamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo V.P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo V.P. apeliacinis skundas atmestinas

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo V.P. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei civiliniams ieškovams bei nukentėjusiesiems priteisti turtinės žalos dydžiai, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis V.P. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo V.P. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam V.P. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

9. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo V.P. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (baigtos), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimus V.P. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino jo asmenybę (V.P. anksčiau teistas 7 kartus, taip pat ir už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 104-107), vykdantis individualią veiklą). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis V.P. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus sankcijoje numatytas griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V.P. nesutinka su jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos. Su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V.P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks nusikalstamas asmens elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų V.P. pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad V.P. atžvilgiu bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad V.P. jau ne kartą buvo griežčiausios bausmės (t. 2, b. l. 108-118), ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga.

13. Pažymėtina, kad nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, V.P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis V.P., nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau nei tai yra būtina, jų trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Byloje nenustatyta, jog V.P. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis jo įprastą gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

14. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo/netaikymo V.P. nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina šio instituto taikymo galimybę.

15. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. V.P. paskirta bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, aplinkybę, kad jis ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, teismas daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai V.P. galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirta bausmė galėtų būti atidedama.

16. Atsižvelgiant į tai, kas iš dėstyta, taip pat į tai, kad naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamų bausmių rūšiai ar dydžiui, baudžiamojoje byloje nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl V.P. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

17. Teismui buvo pateikta 2023-02-13 pažyma dėl 100 Eur iš nuteistojo V.P. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje V.P. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – netenkinti.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė