Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-738-865/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
1-738-865/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01690-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
R. A.
Nukentėjusysis
N. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-738-865/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01690-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui R. J.,kaltinamajam R. A.,nukentėjusiajam N. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, našlys, neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus;

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2011 m. gruodžio 10 d., apie 6.31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punkto reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, t.y. važiuodamas kryptimi link Verkių g. nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ nepraleido automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę, per pėsčiųjų perėją, ėjusio pėsčiojo N. S., gim. (duomenys neskelbtini), jį partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 punktų reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, parodė, jog tą dieną kaip tik pradėjo snigti. Visai nebuvo šviesos gatvėje, dėl sniego buvo tamsu. Tai buvo gruodžio 10 d., po 6.00 val. ryto, Žirmūnų g., prie troleibusų žiedo nuo Žirmūnų g. galo iki autobusų parko jis važiavo maždaug per vidurį, kelyje yra dvi juostos. Vairavo automobilį „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso privačiam asmeniui, bet pagal sutartį jį naudoja taksi firma. Gatvė buvo tamsi, o lempa virš perėjos nedegė. Šviesoforo jokio nėra ties ta perėja. Praleido mašiną ir pradėjo važiuoti, greičio nebuvo pas jį. Prieš perėją pristabdė automobilį. Nukentėjusysis buvo koks metras už perėjos. Jis ėjo per gatvę iškart už perėjos. Nukentėjusįjį jis pamatė prieš pat susidūrimą. Iš karto ėmė stabdyti automobilį. Nukentėjusysis buvo juodai apsirengęs, nieko nesimatė, snigo. Partrenkė nukentėjusįjį maždaug per vidurį kelio jo, R. A., pusėj. Nukentėjusysis krito ant kapoto, tada ant žemės. Jis, R. A., tik pradėjo važiuoti, gal 20-30 km/h. buvo jo greitis. Jis išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Aišku, kad nukentėjusysis ėjo, kliudė automobilio priekiu jį. Mašinai nedidelė žala buvo padaryta. Nukentėjusysis po susidūrimo nieko nešnekėjo, atrodo, buvo nesąmoningas kurį laiką. Gulėjo ant nugaros, iš nosies, ar iš kur kraujo truputį buvo. Žmonių nebuvo, važiavo jis vienas. Policija greitai atvažiavo, jis iškvietė greitąją pagalbą. Jis, R. A., mano, kad nukentėjusysis irgi kaltas, nes irgi turėjo sustoti, jei nukentėjusysis jo nepamatė, kaip jis jį galėjo pamatyti. 37 metus turi vairuotojo teises, anksčiau neteistas, baustas už greitį buvo. Daugiau kaip 10 metų dirba taksistu. Turi akinius, bet regėjimas geras, vienos akie -1, kitos gal -0,75. Prisipažino kaltę iš pradžių, nes policijoje pasakė, kad jei jis nori taikytis, tada reikia prisipažinti. Jis gi ne specialiai jį partrenkė. Tyrėja apklausos metu rašė keistai, gal jis, R. A., ne viską perskaitė.

Apklaustas įtariamuoju R. A. savo kaltę prisipažino, parodė, jog 2011 m. gruodžio 10 d., apie 6.30 val., vairavo automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį įmonei kurioje dirba ir važiavo Vilniuje, Žirmūnų g. link Verkių g. autobuso parko. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), buvo tamsu, stipriai snigo, gatvės apšvietimas įjungtas, bet švietė silpnai. Privažiavus nereguliuojamą sankryžą, prie (duomenys neskelbtini), pristabdė, nes jo buvo šalutinis kelias. Iš kairės Žirmūnų g. pagrindiniu keliu važiavo kažkoks automobilis. Jis sankryžoje pasuko link šalutinio kelio į dešinę ir kadangi daugiau automobilių nebuvo jis įvažiavo į sankryžą ir pasuko į dešinę, link Verkių g. Prieš sankryžą pilnai sustabdęs vairuojamo automobilio nebuvo, tik praleidęs minėtą automobilį padidino greitį. Važiuojant apie 20 km/h greičiu, išvažiuojant iš sankryžos ir jam važiuojant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, staiga pamatė jam iš kairės pėsčiąjį. Ar tuo metu pėsčiasis judėjo ar stovėjo negalėjo pasakyti. Ėmė stabdyti ir suko vairą į dešinę. Kai pamatė pėsčiąjį iki jo buvo labai nedidelis atstumas, tačiau tiksliai nurodyti negalėjo. Pamatė tik kaip pėsčiasis į jo pusę pasuko veidą ir stabtelėjo, tuo pat metu automobilio priekine dalimi, per vidurį partrenkė pėsčiąjį. Kaip jis įžengė į perėją nematė. Pėsčiasis buvo tamsiai apsirengęs, atšvaitų ant jo drabužių nesimatė. Ant jo galvos buvo kapišonas. Matomumas buvo blogas, dėl to nepastebėjo pėsčiojo. Kai pamatė pėsčiąjį jis ėjo jo važiavimo krypties eismo juostoje ir jam liko nueiti iki Žirmūnų g. dešiniojo šaligatvio apie 4-5 m., jo važiavimo krypties atžvilgiu. Pėsčiasis ėjo už pėsčiųjų perėjos ženklinimo apie 1 m. atstumu. Iškarto po partrenkimo sustabdė vairuojamą automobilį. Pėsčiasis nukrito automobilio priekyje. Susisiekė su taksi firmos kurioje dirba dispečere ir paprašė iškviesti GMP. Tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnų ekipažas, kurie sustojo kurie buvo įvykio vietoje kol atvyko kelių policija ir GMP. Atvykusi GMP pėsčiąjį nuvežė į ligoninę (b.1. 61-62);

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. S. parodė, jog jis tą rytą ėjo namo iš Kalvarijų g. pusės, priėjo priešpaskutinę perėją. Per kelią niekaip negalėjo kitaip eiti, tik per perėją. Gal ne visi stulpai šviečia, bet kai kurie tikrai švietė, gal buvo jis, N. S., sunkiai matomas, bet pats apsižvalgė ir tik tada ėjo per gatvę, kai priėjo gatvės vidurį, tada pajuto smūgį. Tikrai važiavo kaltininkas ne 20 km/h., važiavo greičiau, kokiu 30-40 km/h. greičiu. Jam buvo sulaužyta nosis. Darys operaciją privačiai. Buvo nubrozdinimų, bet viskas sugijo. Po smūgio gal iš karto sąmonės neturėjo, bet paskui jau suprato, kad buvo partrenktas, nes matė ir policiją ir greitąją pagalbą. Buvo neblaivus, buvo blogos oro sąlygos. Jis buvo su kapišonu. Ar kaltininkas stabdė automobilį, nematė, pajuto tik smūgį. Po perėjos jam būtų reikėję eiti į dešinę. Jį tada išvežė į ligoninę. Jo regėjimas geras, akinių nereikia. Ieškinio nepareiškė.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota eismo įvykio vietoje, Vilniuje, Žirmūnų g. 145 nereguliuojama pėsčiųjų perėja, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio: automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi 7,0 m. nuo sankryžos galine dalimi užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, automobilio kryptis link Verkių g., nuo automobilio dešinės pusės galinio rato 2,4 m. ir nuo priekinio 3,3 m. atstumas iki Žirmūnų g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint kryptimi link Verkių g. (b.l. 7-11).

Transporto priemonės -„Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio sugadinimai (b.l. 12-13).

Vilniaus aps. VPK PR patrulio M. K. tarnybiniame pranešime fiksuota informacija apie pranešimo patikrinimo metu nustatytą eismo įvykį (b.l. 5).

VTMT prie LR TM TL Nr. T-A8983/11(01) specialisto išvada nustatyta, jog R. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 18).

VTMT prie LR TM TL Nr. T-A9000/11(01) specialisto išvada nustatyta,, kad N. S. kraujyje rasta l,63 prc. (promilės) etilo alkoholio (b.l. 21).

2011-12-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto dr. R. R. pateikta specialisto išvada, kad N. S. nustatyta plėštinė žaizda nosyje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui (b.l. 31-32).

Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl eismo įvykio neprisipažino, parodė, jog tą dieną, nuo Žirmūnų g. galo iki autobusų parko jis važiavo maždaug per vidurį dviejų eismo juostų kelyje, toje vietoje yra dvi pėsčiųjų perėjos, pravažiavęs vieną stabtelėjo, praleido pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį ir pradėjo važiuoti, nukentėjusysis ėjo už antrosios pėsčiųjų perėjos per kokį metrą atstumu, buvo tamsiai apsirengęs, pamatė jį prieš pat susidūrimą, pamatęs iš karto stabdė automobilį, išvengti smūgio nebespėjo. Važiavo normaliu greičiu, snigo, buvo rytas, prastas matomumas, apšvietimas prastas, pats nukentėjusysis jo taip pat nepamatė. Apklaustas įtariamuoju R. A. savo kaltę buvo pripažinęs, buvo parodęs, jog praleido pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, sankryžoje pasuko link šalutinio kelio į dešinę ir, kadangi daugiau automobilių nebuvo jis įvažiavo į sankryžą ir pasuko į dešinę, link Verkių g. Prieš sankryžą pilnai sustabdęs vairuojamo automobilio nebuvo, tik praleidęs minėtą automobilį padidino greitį. Važiuojant apie 20 km/h greičiu, išvažiuojant iš sankryžos ir jam važiuojant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, staiga pamatė jam iš kairės pėsčiąjį. Ar tuo metu pėsčiasis judėjo ar stovėjo negalėjo pasakyti. Ėmė stabdyti ir suko vairą į dešinę. Pamatė tik kaip pėsčiasis į jo pusę pasuko veidą ir stabtelėjo, tuo pat metu automobilio priekine dalimi, per vidurį partrenkė pėsčiąjį. Kaip jis įžengė į perėją nematė. Pėsčiasis ėjo už pėsčiųjų perėjos ženklinimo apie 1 m. atstumu. Pėsčiasis buvo tamsiai apsirengęs, atšvaitų ant jo drabužių nesimatė. Matomumas buvo blogas, dėl to nepastebėjo pėsčiojo. Nukentėjusysis N. S. parodė, jis tą rytą ėjo namo iš Kalvarijų g. pusės, priėjo priešpaskutinę perėją. Per kelią niekaip negalėjo kitaip eiti, tik per perėją. Pats apsižvalgė ir tik tada ėjo per gatvę, kai priėjo gatvės vidurį, tada pajuto smūgį. Kaltininkas važiavo ne 20 km/h., važiavo greičiau, kokiu 30-40 km/h. greičiu. Jis pats, N. S., buvo neblaivus, apsirengęs drabužiu su kapišonu. Ar kaltininkas stabdė automobilį, nematė, pajuto tik smūgį. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jame nereguliuojama pėsčiųjų perėja, užfiksuota R. A. vairuojamo automobilio padėtis po eismo įvykio: jis stovi 7,0 m. nuo sankryžos galine dalimi užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, automobilio kryptis link Verkių g., nuo automobilio dešinės pusės galinio rato 2,4 m. ir nuo priekinio 3,3 m. atstumas iki Žirmūnų g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint kryptimi link Verkių g. Abu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patikslino, jog perėjos turėtų būti nubraižytos šiek tiek arčiau viena kitos ir labiau įlenktas apatinis kelio kraštas, jungiantis šias dvi perėjas.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 37 punktas nurodo, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Šioje byloje nustatyta, jog buvo 2011 m. gruodžio 10 d., ankstus rytas, apie 6.31 val., abu proceso dalyviai parodė, jog snigo, perėja nereguliuojama, nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, ėjo su kapišonu. Tačiau pažymėtina, jog prastos oro sąlygos, nukentėjusiojo apranga nešalina kaltininko atsakomybės, kaip tik esant ir prastesnėm meteorologinėmis sąlygomis, tamsiam paros metui, transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis visų atsargumo priemonių, t.y. sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę prieš pėsčiųjų perėją. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, jog praleidęs automobilį, padidino greitį, nestabtelėjo ties pėsčiųjų perėja, teisiamajame posėdyje jau teigė, jog prieš pėsčiųjų perėją stabtelėjo, o tyrimo metu to neįrašyta galbūt todė, kad tyrėja jo nesuprato. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog pėstysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog pats pėstysis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: jis ėjo pėsčiųjų perėjoje, nebėgo, neišniro prieš R. A. automobilį staiga, nors buvo tuo metu neblaivus, tačiau nesielgė kažkaip kitaip neleistinai, kas turėtų priežastinį ryšį su įvykusiomis pasekmėmis. Kaip minėta, vairuotojas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo būti labai atidus – sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Apie pėsčiųjų buvimą ar nebuvimą pėsčiųjų perėjoje, vairuotojas sprendžia atidžiai stebėdamas kelią ir tik įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, gali ją pervažiuoti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-655/2007). Kaltinamasis R. A. to nepadarė, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių– pažeistos Kelių eismo taisyklės, patrenktas ėjęs perėjoje pėstysis, jis nesunkiai sužalotas, yra priežastinis ryšys. Be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu R. A. savo kaltės neneigė, baigiant ikiteisminį tyrimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, apie tai, jog jo apklausos įtariamuoju protokole būtų neteisingai įrašyti jo paties parodymai, pareigūnams ar prokurorui nenurodė, pastabų dėl ikiteisminio tyrimo neturėjo, patvirtino, jog parodymai surašyti teisingai. Teisme duoti jo parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo R. A. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo N. S. parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, transporto priemonės -„Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, Vilniaus aps. VPK PR patrulio M. K. tarnybinis pranešimas, VTMT prie LR TM TL Nr. T-A8983/11(01) specialisto išvados, 2011-12-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto dr. R. R. specialisto išvados duomenys. Kaltinamojo R. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. A. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veika neatsargi, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pažeisti du Kelių eismo taisyklių punktai, veika baigta. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: R. A. 55 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, našlys, du vaikai suaugę, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.1.52), gydytas VšĮ Vilnaius m. psichikos sveikatos centre (b.1.53), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 51 ), VTPT prie S AM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatro eksperto I. R. specialisto išvada Nr. 89TPK-159: nėra duomenų, kad R. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, taip pat nėra duomenų, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.1.55); baustas administracine tvarka (b.l. 46-48), taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas (b.l. 43). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti R. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė