- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-83-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01448-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. 2015 m. spalio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 26 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos, kliudė stovintį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 114 punktų reikalavimus. P. B. apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu P. B. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, P. B. nutraukta.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo dalį ir P. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą numatytą sankcijoje. Mano, jog teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš administracinės medžiagos matyti, kad P. B. sukėlė eismo įvykį, kurį matė nukentėjusysis ir liudininkas. Iš pateiktos vaizdo medžiagos aiškiai matyti, jog po automobilio kontakto, P. B. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį ir išvažiuoja. P. B. buvo sustabdytas nukentėjusiojo D. M., jam buvo pasakyta, kad bus kviečiama policija dėl eismo įvykio išsiaiškinimo, tačiau P. B. vis tiek nuvažiavo. Šie faktai prieštarauja P. B. išdėstytiems motyvams, kad nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nepajuto kontakto, iš jo norima pasipelnyti. Mano, jog taip P. B. tik siekia išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad P. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinį skundą prašo netenkinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą. Teismas išnagrinėjęs padarytą teisės pažeidimą, įvertino byloje surinktus įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Policijos pareigūnai nematė eismo įvykio. Institucija teismo posėdyje nedalyvavo, jokios pozicijos neišreiškė. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, jog Institucija savaip interpretuoja faktines aplinkybes. Mano, jog teismas priimdamas sprendimą, protingai vadovavosi tuo, kad kaip nustatyta, P. B. automobilio apgadinimo fakto nejuto. Tai patvirtina nukentėjusysis D. M., liudytojas G. R., filmuota vaizdo medžiaga, iš kurio matyti, kad automobilių kontaktas vos pastebimas. Iš įvykio vietos nepasišalino, apžiūrėjo abu automobilius, nukentėjusysis su P. B. nekalbėjo. Tik dėl sąžiningo klydimo, savaip suprastos situacijos, klaidingo manymo, kad tai specialiai nepažįstamo asmens sumodeliuotas įvykis, tikslu pasipelnyti, paskatimo tokių veiksmų kilimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu P. B. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo byla, nesant P. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nutraukta. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra, tačiau apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad P. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.
P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodamas iš stovėjimo aikštelės, nepajuto smūgio. Buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo automobilius. Ant nukentėjusiojo automobilio įbrėžimai buvo, tačiau jo automobilis nebuvo apgadintas. Pagalvojo, jog nukentėjusysis nori pasipelnyti (b. l. 36). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymūs (b. l. 16-18), o tai leidžia daryti išvadą, jog automobilių susilietimas buvo pakankamai nestiprus, todėl P. B. galėjo ir nepajusti, jog važiuodamas kliudė kitą automobilį. Tai, kad P. B. išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, nepaneigia to, jog P. B. iš įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad P. B. iš automobilio išlipo todėl, kad nukentėjusysis jį sustabdė. Atkreiptinas dėmesys, kad P. B. po eismo įvykio nesislapstė, policijos pareigūnams neneigė, jog buvo eismo įvykio vietoje, leido apžiūrėti automobilį, buvo blaivus. Tai rodo, jog P. B. nesiekė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, tikrai nesuprato, jog važiuodamas iš stovėjimo vietos kliudė kitą automobilį, taigi motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti atsakomybės neturėjo. Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog P. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o nesupratęs, kad automobiliu kliudė kitą šalia stovėjusį automobilį, todėl nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos – P. B. negali kilti atsakomybė už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kadangi P. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.