Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28656-21,

kurioje P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą (9 klasių), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. gruodžio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo (šiuo metu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (bausmę atlikęs, 2011 m. ir 2012 m. teistas užsienio valstybėje),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 502, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine A. A. metu, tyčia turėtu pilnu plastikiniu alaus buteliu sudavė A. A. vieną kartą per dešinę ranką, tuo padarė nukentėjusiajai A. A. dešinio dilbio sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1681/2021 (02) nustatyta, kad A. A. konstatuotas dešinio dilbio sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. rugpjūčio 20 d., sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 79–80);

2021 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2021 m. rugpjūčio 20 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameromis). Juose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (A. A.), nurodžiusios, kad buvęs sugyventinis, kurio ji neįleido į savo butą, laiptinėje ją sumušė, suduodamas smūgį į dešinę ranką, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir ištino dešinė ranka (1 t., b. l. 55–59);

asmens neblaivumo nustatymo duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. A. A., gimusiai 1992 m., nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, 2021 m. rugpjūčio 20 d. P. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 4–6).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad P. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo adresu Ruklio g. 10, Ruklos mstl., Jonavos r., laiptinėje prie buto Nr. 502, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine A. A. metu, tyčia turėtu pilnu plastikiniu alaus buteliu sudavė A. A. vieną kartą per dešinę ranką, tuo padarė nukentėjusiajai A. A. dešinio dilbio sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo bei atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas (2 t., b. l. 22–24, 25–39), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą baustas 2021 m. rugpjūčio 19 d., baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 10–14), dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15–19), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 9).

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. T. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (2 t., b. l. 92–95). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 9).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam P. T. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas vieneriems metams (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis) be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

P. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 83–85), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Kaltinamasis P. T. 2021 m. rugsėjo 11 d. savanoriškai atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 38,12 Eur (1 t., b. l. 151–154; 2 t., b. l. 89).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje yra elektroninės laikmenos (CD kompaktiniai diskai, 2 vnt.), tai yra CD laikmena su 2021 m. rugpjūčio 20 d. telefoninio skambučio garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir CD laikmena su 2021 m. rugpjūčio 20 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameromis) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus – įpareigoti kaltinamąjį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. T. galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus – įpareigoti kaltinamąjį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini) jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

P. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje yra elektroninės laikmenos (CD kompaktiniai diskai, 2 vnt.) – CD laikmena su 2021 m. rugpjūčio 20 d. telefoninio skambučio garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir CD laikmena su 2021 m. rugpjūčio 20 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameromis) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti P. T., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.