- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-160-626/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07911-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aleno Piesliako,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 5 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. N1-43-768/2021 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2020 m. vasario 23 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau septyniolikos smūgių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvą, padarydami poodines kraujosruvas plaštakose ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, ko pasėkoje nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, tokiu būdu bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė S. M. bei pagrobė jo turtą ‑ pilkos spalvos grandinėlę 100 eurų vertės.
2. L. K. 2020 m. kovo 20 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2020 m. birželio 5 d. pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, kuria L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo L. K. sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. Vėlesnėmis to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas L. K. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 5 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis L. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamojo L. K. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir kaltinamąjį L. K. paleisti iš suėmimo.
5. Gynėjas nurodo, kad, nors L. K. yra kaltinamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau vien kaltinimo sunkumas teismų praktikoje nelaikomas pakankamu pagrindu pačios griežčiausios kardomosios priemonės ilgalaikiam taikymui. Advokatas pažymi, kad kaltinamasis L. K. po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo tik dėl labai jauno amžiaus, socialinės brandos stokos pasielgė neatsakingai ir išvyko iš Lietuvos. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad iki išvykimo iš Lietuvos L. K. gyveno kartu su tėvu, buvo susietas su juo pakankamai tvirtais šeiminiais ryšiais. Byloje yra medicininiai duomenys, kad šiuo metu kaltinamojo tėvas sunkiai serga (duomenys neskelbtini), jam taikoma (duomenys neskelbtini), todėl tokiam asmeniui būtina artimųjų fizinė ir psichologinė parama. Iki inkriminuojamos veikos L. K. nebuvo nusikaltęs, jokių tarptautinių kontaktų nėra įgijęs. Advokato nuomone, šių aplinkybių visuma nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis bėgtų ar slėptųsi nuo teismo.
6. Advokatas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas, be suėmimo, numato ir kitas pakankamai veiksmingas kardomąsias priemones. Gynėjas mano, kad kaltinamajam L. K. paskyrus intensyvią priežiūrą būtų pasiektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytas tikslas - užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę skirti kaltinamajam ir keletą švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių. Tokių švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių tinkamas derinys papildomai padėtų užtikrinti procesinių tikslų pasiekimą, kaltinamojo tolesnį dalyvavimą procese, o tuo pačiu ir nuosprendžio įvykdymą.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundas netenkinamas.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo L. K. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis, kuria kaltinamajam L. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog L. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo L. K. parodymuose, liudytojų D. Ž., S. T., K. O., J. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti bei daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje.
9.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo L. K. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
10. Nagrinėjamu atveju L. K. yra kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Panevėžio apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
11. Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam L. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.
12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, L. K. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo pabėgo į užsienį, jam buvo paskelbta paieška, jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir išduotas Lietuvos Respublikai. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad L. K. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Už pastarojo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamojo gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Skunde nurodyta, kad kaltinamasis L. K. anksčiau neteistas, neturi ryšių užsienyje, iki išvykimo iš Lietuvos gyveno kartu su tėvu, kuris šiuo metu serga sunkia liga. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Pirmiau aptartų duomenų visuma (pasislėpimas užsienyje, darbinės ir šeiminės aplinkybės, gresianti bausmė bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
13. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam L. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra dvidešimt metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas L. K., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo L. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis šios bylos tyrimo metu jau buvo pasislėpęs užsienyje, į galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomą intensyvią priežiūrą).
16. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. K. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 5 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.