Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio dokumentinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 669,25 Eur negrąžintą kredito dalį, 95,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 63,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, viso už 104 dienas, 33,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 669,25 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 38,00 Eur administravimo mokesčio, 41,72 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (negrąžinta vartojimo kredito dalis, pelno palūkanos iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir administravimo mokestis), nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 10,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas preliminarus sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovei grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Atsakovei iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 27 d. su pradine kreditore akcine bendrove BnP Finance sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. fcfd7f75 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 997,51 Eur kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 586,49 Eur palūkanų ir 72,00 Eur administravimo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2020 m. liepos 27 d. Atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės Sutartyje nustatytais terminais mokėti specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio įmokas, todėl susidarė 669,25 Eur negrąžinto vartojimo kredito skola. 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 ieškovė perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė nustatyta tvarka buvo informuota 2019 m. birželio 27 d. pranešimu.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. birželio 27 d. pradinės kreditorės pranešimu, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės tinkamai neįvykdė. Ieškovės reikalavimai įrodyti prie ieškinio esamais dokumentais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 669,25 Eur negrąžintą kreditą, 38 Eur administravimo mokestį yra pagrįstas bei tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 95,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 63,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, viso už 104 dienas, 33,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 669,25 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 33,00 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (6.2 punktu) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 41,72 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (negrąžinta vartojimo kredito dalis, pelno palūkanos iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir administravimo mokestis), nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, viso už 104 dienas, taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 907,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. spalio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 10,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 669,25 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 25 ct) negrąžintą kredito dalį, 95,08 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 08 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo dienos, 63,44 Eur (šešiasdešimt tris eurus 44 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 33,00 (trisdešimt trijų) procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 669,25 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) administravimo mokesčio, 41,72 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 72 ct) delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (negrąžinta vartojimo kredito dalis, pelno palūkanos iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir administravimo mokestis), nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 10,00 Eur (dešimties eurų) žyminį mokestį, 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.

Atsakovė privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovės prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.