- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- II-93-201/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant pareiškėjui administracinėn atsakomybėn patraukiamam asmeniui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-03-22 nutarimo pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-03-22 nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2013-03-22, 10.30 val. patikrinimo metu nustatyta, jog D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesilaiko Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-03-26 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) išduoto/atnaujinto leidimo Nr. (11.2)-30-102-/2006 II skyriaus 12 dalyje nustatytų sąlygų 2 ir 3 punkto reikalavimų, t.y. įmonės teritorijoje nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, atitinkanti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento („V.Ž“ 2007m. 42-1594) reikalavimus, todėl įmonė atliekų tvarkymo veiklą gali vykdyti tik uždarose patalpose. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad ENTP ( kodas 1601) kiekis viršijo didžiausią vienų metų leidimą laikyti atliekų kiekį nurodytos įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane ir buvo pažeistos TIPK leidimo II sk. 12 dalyje nustatytos 3 p. sąlygos, t.y. užtikrinti, kad įmonėje susidariusių atliekų kiekis neviršytų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytą atliekų kiekį. Tokiais veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-03-22 nutarimą, kuriuo pagal 51² str. 2 d. paskirta 2000 Lt bauda ir skirti švelnesnę nuobaudą – 300 Lt baudą. Skunde nurodo, jog jis yra D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiai dienai įmonė „Sodrai“ turi 881,16 Lt skolą, jo atlyginimas siekia tik pusę minimalaus mėnesio atlyginimo ir asmeninė finansinė padėtis yra labai sunki, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Buvo įsigijęs 150 arų žemės sklypą, paėmęs iš banko 500 000,00 Lt (penkių šimtų tūkstančių litų) paskolą. Sklypas šiuo metu parduodamas iš varžytinių, nes nebepajėgia grąžinti paskolos, yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus M. B., gimusią 2011-06-20 ir M. B., gimusį 2009-06-14. Sutuoktinė M. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki dukrai sueis treji metai. Pagal savo galimybes šeimai padeda jo ir sutuoktinės tėvai. Sumokėjus paskirtą 2000,00 Lt baudą jam ir šeimai finansinė padėtis dar labiau pablogėtų ir neįsivaizduoja kokiu būdu įstengtų šią baudą sumokėti. Pažeidimus, jog atliekas tvarkė atvirose patalpose, neįsirengę paviršinių nuotekų sistemos bei viršijo įmonėje laikomų kenksmingų atliekų kiekį, pripažįsta, šiuo metu atliekos tvarkomos tik uždarose patalpose. Pažymi, jog turtas, kuriame vykdoma veikla yra įkeistas Dnb bankui ir šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tarp kredito gavėjo ir banko. DnB bankas neduoda sutikimo sklype įrengti infrastruktūrą, be kurio Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neišduoda projekto rengimui specialiųjų architektūrinių reikalavimų, o Nacionalinė žemės tarnyba sutikimo įrengti žemės sklype infrastruktūrą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įvertinęs pateiktą informaciją sutiko, kad būtų pratęstas bendrovės įsipareigojimas įrengti lietaus nuotekų tinklus iki 2013-12-31 su sąlyga, jog įmonė vykdys leidimo Nr. (11.2)-30-102/2006 reikalavimus. Dėl abiejų pažeidimų, kaip įmonės direktorius, kuris atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą gailisi, buvę pažeidimai pašalinti, žala aplinkai ir gamtai nebuvo nustatyta. Todėl mano, jog pažeidimai nėra priskiriami prie labai sunkių, dėl kurių atsirado didelė žala gamtai ar žmonėms ir prašo skirtą baudą sumažinti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai atlikus tyrimui atlikti reikalingas procedūras, surinkti įrodymai įvertinti tinkamai.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog pareiškėjui M. B. 2013-03-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM073213 už tai, kad 2012-12-19 atlikus D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nustatyta, kad įmonė vykdo ENTP tvarkymo veiklą ne tik patalpose, bet ir atviroje teritorijoje. Įmonės Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-30-102/2006 (toliau - TIPK) nurodyta, jog kol įmonės teritorijoje nėra įrengta paviršiniu nuotekų tvarkymo sistema, atitinkanti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento („V.Ž“ 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus, įmonė atliekų tvarkymo veiklą gali vykdyti tik uždarose patalpose (TIPK leidimo II dalies 12 punktas). Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, 2012-12-19 D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatyta, jog ENTP tvarkymo veikla buvo vykdoma ne patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad to neneigia ir Pareiškėjas. Be to, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ENTP (kodas 1601 04) kiekis viršijo didžiausią vienų metų leidžiamą laikyti atliekų kiekį, nurodytą įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane. Įmonės TIPK leidimo II dalies 3 p. nurodyta, kad ūkinė veikla turi būti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis TIPK leidime nurodytų sąlygų, t.y. įmonė privalo užtikrinti, kad įmonėje laikomas atliekų kiekis neviršytų Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodyto atliekų kiekio. Už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi D. Č. IĮ atsakingas įmonės direktorius M. B. neužtikrino, kad įmonės veikla būtų vykdoma laikantis TIPK leidime Nr. (11.2)-30-102/2006 nurodytų reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str., kuriame įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Todėl Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK51² str. 2d. Pareiškėjas skunde prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirtą baudą sumažinti. Departamento manymu, Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams (ATPK 30¹ str. l d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1377/2007, N9-827/2007, N5-542/2007).
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucijai buvo pranešta tinkamai, todėl neatvykus Institucijos atstovui byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant ( LR ATPK 300 str. ).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. savo skundą ( b.l. 3-5) palaiko, kaltę pripažįsta ir prašo pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-03-22 nutarimą ir skirti švelnesnę nuobaudą už padarytą LR ATPK 51² str. 2 d. numatytą pažeidimą bei paskirtą 2000 Lt baudą sumažinti, paskiriant švelnesnę nuobaudą – 300 Lt baudą. Pripažįsta, kad pagal TIPK leidimą neteisingai vykdė veiklą. Paaiškino, jog D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), garažų kvartale, užsiima netinkančių naudoti transporto priemonių ardymu, saugojimu ir laikymu. Veiklą vykdė neuždarose patalpose, tačiau lauke laikomi automobiliai yra visiškai nekenksmingi, iš jų išimtos kenksmingos medžiagos. Pripažįsta, jog galėjo viršyti taršos kiekius, nes priimdami automobilius iš asmenų remiasi techniniame pase įrašytais taršos svoriais, nėra neprivaloma turėti svarstyklių ir pasverti teršalus. Pasitiki dokumentuose įrašytais svoriais, kuriuos pateikia įmonės ar privatūs asmenys, priduodami automobilius. Jam sunku įrodyti, kad teršalų kiekis kitoks, nei nurodyta surašytame protokole, ir kad kiekiai yra mažesni. Nebuvo nustatyta, kad bendrovės kieme išpiltos kokios tai kenksmingos medžiagos, lauke stovi tik automobiliai, nes kenksmingos medžiagos laikomos uždaroje patalpoje. Įmonė veikia jau 10 metų. Pasibaigus TIPK leidimui, prieš du metus aikštelėje turėjo 150 automobilių atsivežtų iš Vokietijos ir fiziškai neįmanoma viską greitai parduoti. Galėtų samdyti darbuotojų ir visas jėgas atiduoti automobilių ardymui, tačiau bankrutuotų jau po poros mėnesių. Įmonei priklausanti žemė įkeista bankui, prašė banko leisti pakeisti įmonės infrastruktūrą, kad būtų galima įrengti valymo įrenginius, bet bankas nenori bendradarbiauti, nes jiems taip yra patogiau. Dėl to paties dalyko buvo baustas prieš du metus, tačiau paskirta 2000 Lt bauda jam būtų per didelė našta, šioje įmonėje dirba pusę etato, nes įmonė dar neišėjo iš krizes, kad išlaikytų šeimą dirba per dvi įmones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t.y. jog įmonė nesilaikė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-03-26 išduoto/ atnaujinto TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-102-/2006 II sk. 12 dalies nustatytų sąlygų 2 ir 3 punkto reikalavimų ir įmonės teritorijoje nebuvo įrengta paviršinių nuotekų sistema, atitinkanti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento („V.Ž“ 2007 m. 42-1594) reikalavimus, todėl įmonė atliekų tvarkymo veiklą galėjo vykdyti tik uždarose patalpose, tačiau veiklą vykdė ir atviroje teritorijoje. Neginčijama, kad ENTP ( kodas 1601) kiekis viršijo didžiausią vienų metų leidimą laikyti atliekų kiekį, nurodytą įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane ir buvo pažeistos TIPK leidimo II sk. 12 dalyje nustatytos 3 p. sąlygos, t.y. neužtikrinta, kad įmonėje susidariusių atliekų kiekis neviršytų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytą atliekų kiekio.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio nuostatas („V.Ž“ 1992, Nr. 5-75, aktuali nuo 2011-07-19), juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų taisyklių „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ („V.Ž.“ 2007, Nr. 42-1594) 11 punkte, nurodyta, jog bet kokios operacijos su vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis turi būti vykdomos taip, kad tokios medžiagos nepatektų ant teritorijos paviršiaus arba patekusios ant teritorijos paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos taip, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ar aplinką. Esant rizikai, kad dėl planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos ant teritorijos paviršiaus gali patekti vandens aplinkai kenksmingos medžiagos, teritorijos naudotojas privalo turėti priemones tokių medžiagų surinkimui ir (ar) neutralizavimui. Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai). Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą“ įmonė turi įsirengti lietaus nuotekų tinklus (b.l. 17), kad galėtų veiklą vykdyti atviroje teritorijoje, tačiau lietaus nuotekų tinklų įrengimo klausimą įmonė turi derinti su banku, nes turtas, kuriame vykdoma veikla įkeistas AB DnB bankui ir šiuo metu vyksta ginčai tarp kredito gavėjo ir banko (b.l. 18). Kaip teigė pažeidėjas M. B., bankas nesutinka duoti leidimo, įkeistame turte daryti pakeitimus ir vykdyti rekonstrukcijos darbus (b.l. 7-9). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. veiksmai dėl TIPK reikalavimų nevykdymo nėra tyčiniai. Pažymėtina, jog M. B. pažeidimus pripažino ir dėl to gailėjosi, pažeidimus ištaisė ir atliekas tvarko uždarose patalpose, be to dėl padarytų pažeidimų žala aplinkai ir gamtai nepadaryta, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei vertinant M. B. finansinę padėtį, gauna minimalų atlyginimą, išlaiko žmoną ir du mažamečius vaikus (b.l. 11-14), turi įsipareigojimų bankui ir bankui užstatytas turtas parduodamas iš varžytinių ( b.l. 15,16), teismo nuomone ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant LR ATPK 30¹ str. bei paskyrus mažesnę nei numatyta LR ATPK 51² str. 2 d. sankcijoje baudą.
Vertinant aplinkybių visumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-03-22 nutarimas keistinas, nutarimu N. B. paskirta 2000 Lt bauda mažintina, paskiriant administracinę nuobaudą - 300 Lt baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 ir 6 dalimi, teismas
n u ta r i a:
skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-03-22 nutarimą pakeisti ir M. B. paskirti administracinę nuobaudą - 300 Lt baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.