- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 1S-782-238/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2005-12-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskirta bausmė, ir, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Akmenės rajono apylinkės teismo 2003-08-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Bausmės pradžia – 2005-05-23, bausmės pabaiga – 2019-05-23. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 2 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016-04-21).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-04-22 nutarimu Nr. 93-292 nutarta nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 2 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir vykdant Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 42 balų iki 37 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-05-17 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistojo A. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama atsižvelgiant į jo elgesį ir neatliktą bausmės dalį, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar netaikytinas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-292, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nors ir yra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o už gerą elgesį, darbą ir visuomeninę veiklą būryje yra skatintas 20 kartų. Pataisos namuose mokėsi ir įgijo staliaus bei baldžiaus kvalifikacijas. Iki 2015-10-26 pataisos namuose dirbo, tačiau pablogėjus sveikatai buvo atleistas, o šiuo metu dalyvauja meno kūrybos studijos veikloje, neatlygintinai dirba visuomeniniais pagrindais. Išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti darbininku-apdailininku. Taip pat nurodo, kad santykiai su šeima yra puikūs, nori juos išsaugoti ir puoselėti, nuolatos iš artimųjų gauna palaikymą ir rūpestį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo priteistą civilinį ieškinį moka, o išėjęs į laisvę ir įsidarbinęs galėtų jį padengti per keletą mėnesių. Teisme savo kaltę pripažino, tinkamas išvadas padarė ir įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu įrodyti, jog pasitaisė. Komisija patvirtino, kad jis įvykdė numatytas priemones elgesio rizikai mažinti, dalyvauja socialinės reabilitacijos projekte. Pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir yra žema. Išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, tobulinti savo profesinius įgūdžius, kurti šeiminį gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. G. priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymą dėl chuliganiškų paskatų), padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu, per daugiau nei dešimt metų, drausmine tvarka baustas už įvairaus pobūdžio, tarp jų ir šiurkščius pažeidimus (disponavo uždraustais daiktais, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, vartojo alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, nevykdė administracijos reikalavimų ir kt.) net 17 kartų, ne kartą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nors nuteistasis yra skatintas 23 kartus ir šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos jis buvo skatintas tik tris kartus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, viso bausmės atlikimo metu darė drausmės pažeidimus, o pažeidimų gausa rodo, jog akivaizdžių teigiamų pokyčių jo elgesyje nenustatyta. Tai, kad pastaruosius metus nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 42 balai), tačiau gana artima vidutinei. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (aplinkinių įtaka), lėšų tvarkymas ir pajamos (šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų), mąstymas ir elgesys (neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių), nuostatos (kintantis požiūris į priežiūrą). Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgus į nuteistojo A. G. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. G. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. G. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.