Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visterus“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visterus“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Senieji amatai ir menai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. birželio 13 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. VIST-1010 (el. b. l. 7).

Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų teikimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).

Šalys neginčija, kad sutartimi susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, t. y. kad ieškovė teiks atsakovei paslaugas ar paslaugų paketą, o atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė įsipareigojo prieš pradedant darbą ar atliekant pakeitimus veiklų veiksmus suderinti su atsakove. Šalys susitarė, kad darbų apimtis ir įkainiai bus individualiai aptariami prieš kiekvieną numatomą projektą, tačiau nusistatė orientacinę kainą – 8 Eur / val. (2018 m. birželio 13 d. Sutarties 1, 3–4 punktai).

2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija VIST Nr. 003652 262,00 Eur sumai: 88,00 Eur – už maketavimą, reklamos projekto derinimo darbus, fotografijų koregavimą, 164,00 Eur – iškabų gamybą ir 10,00 Eur – už reklamos pristatymo ir tvirtinimo darbus (el. b. l. 9). Ieškovė prašo priteisti pagal šią sąskaitą-faktūrą 88,00 Eur nesumokėtą sumą dėl kurios ginčo byloje nėra. Atsakovė jos neginčija ir sutinka sumokėti (el. b. l. 37–39, 56–57). Ieškovės pateiktą 2018 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIST Nr. 003655 580,84 Eur sumai: 160,00 Eur – už maketavimą (tento nuotraukų retušavimą, reklamos projekto derinimo darbus), 125,84 Eur – už tento gamybą, 15,00 Eur – už tento pristatymą ir tvirtinimo darbus ir 280,00 Eur – už produktų fotografiją ir nuotraukų retušavimą (70 nuotraukų, 29 produktai, po 2-3 nuotraukas kiekvienam) (el. b. l. 8), atsakovė ginčija iš dalies. Atsakovė sutinka sumokėti už tento gamybą, pristatymo bei tvirtinimo darbus (140,84 Eur), už maketavimą, t. y. tento nuotraukų retušavimą, reklamos projekto derinimo darbus (160,00 Eur) ir už 39 vnt. fotografijų po 4,00 (156,00 Eur) (el. b. l. 37–39, 56–57; 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdis 1 val. 14 min. 26 sek. – 1 val. 14 min. 50 sek.).

Tarp šalių kilo ginčas tik dėl atsiskaitymo už užsakytas fotografijas, tiksliau dėl jų kiekio.

Bendrosios sutarčių aiškinimo nuostatos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje išdėstyto sutarčių aiškinimo reglamentavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad yra būtina sistemiškai taikyti Civilinio kodekso 6.193 straipsnio nuostatas bei remtis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais, draudžiančiais teismui formaliai taikyti teisę. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog šalių sudaryta Paslaugų teikimo sutartis yra labai abstrakti, neinformatyvi ir nekonkreti. Šalys sutartimi neaptarė ir ginčo dalyko t.y. konkretaus fotografijų kiekio, bet posėdžio metu pripažino, jog buvo tartasi žodžiu. Liudytojas E. B., ieškovės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas, parodė, kad šalys žodžiu susitarė daryti po 3-4 fotografijas kiekvienam produktui ir kad atsakovė paims visas fotografijas kiek jų padarys (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdis 9 min. 30 sek. – 12 min. 30 sek.). Ieškovės tvirtinimu, atsakovė turi apmokėti fotografavimo ir nuotraukų koregavimo, retušavimo paslaugas už 70 vnt. jos padarytų nuotraukų, vnt. kaina 3,30 Eur, kas sudarytų 280,00 Eur. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka tvirtindama, kad nebuvo sutarta padaryti konkretaus nuotraukų kiekio ir sutinka sumokėti tik už 39 vnt. jos atsirinktų nuotraukų. Atsakovė teigia supratusi, jog bus padarytos kelios kiekvieno produkto fotografijos ir ji galės iš jų išsirinkti patikusias ir tik už jas atsiskaityti. Atsižvelgiant į šalių sudarytos paslaugų sutarties pobūdį, esmę ir tikslus logiška ir protinga manyti, kad sudarant nurodytą sutartį pagrindinis paslaugos užsakytojos (atsakovės) ketinimas buvo gauti profesionalias produktų fotografijas, kurias savo nuožiūra atsirinks pati atsakovė , tačiau tai jokiu būdu nesuteikė ieškovei savo nuožiūra padaryti didelį kiekį nuotraukų ir reikalauti už jas apmokėti.

Elektroninis šalių susirašinėjimas parodo, kad šalys darbų eigą derindavo ne tik žodžiu, bet ir elektroniniais laiškais (el. b. l. 11–14). Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad negali atmesti daug padarytų fotografijų, nes darbas jau atliktas, tačiau sutiko, jog „kai kurių produktų nuotraukų padaryta yra daugiau, tai iš jų atsirinkite labiausiai patikusias...“ (el. b. l. 75). Tai leidžia manyti, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi paimti visas padarytas fotografijas ir už jas apmokėti, o tik už jai tikusias. Paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi, įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti už 70 vnt. atsakovei pateiktų fotografijų, iš kurių ji atsirinko tik 39 vnt., yra nepagrįstas. Kadangi dėl kitų paslaugų apmokėjimo tarp šalių ginčo nekilo ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant apmokėti už sąskaitose – faktūrose nurodytus tento gamybos, iškabų gamybos, reklamos pristatymo ir tvirtinimo bei kitus darbus ir už 39 vnt., o ne 70 vnt. fotografijų (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovei laiku neįvykdžius, t. y. neapmokėjus PVM sąskaitų -faktūrų, kuriose apmokėjimo terminai yra suėję, ieškovė pagrįstai paskaičiavo 6 proc. metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną:

pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija VIST Nr. 003652 apmokėjimo terminas (2018 m. rugpjūčio 18 d.), kreipimosi į teismą dieną (2018 m. lapkričio 9 d.) – (88,00 Eur x 6 proc. x 93 d.) / 365) = 1,35 Eur palūkanų;

pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija VIST Nr. 003655 apmokėjimo terminas (2018 m. rugsėjo 15 d.), kreipimosi į teismą diena (2018 m. lapkričio 19 d.) – (456,84 Eur (580,84 Eur – 124,00 Eur) x 6 proc. x 65 d.) / 365) = 4,90 Eur palūkanų, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė prašo nepriteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad net neginčijamos sumos ieškovei nėra padengtos, teismas nemato pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių.

Nagrinėjamu atveju yra patenkinama 82 proc. (551,09 Eur x 100 / 676,40 Eur) ieškinio reikalavimų.

Ieškovė byloje patyrė 220,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (el. b. l. 5, 10) ir sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 6). Atsakovė byloje turėjo 200,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (el. b. l. 40, 41).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad tiek ieškovės tiek ir atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Ieškovė šioje byloje turėjo 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 82 procentai šių išlaidų priteistina ieškovei iš atsakovės – 192,70 Eur (235,00 Eur x 82 proc.).

Atsakovė šioje byloje turėjo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 18 procentų (100 proc. – 82 proc.) šių išlaidų priteistina atsakovei iš ieškovės – 36,00 Eur (200,00 Eur x 18 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims vienai iš kitos yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, teismas taiko priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymo institutą ir nutaria ieškovei iš atsakovo priteisti 156,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (192,70 Eur – 36,00 Eur).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visterus“, juridinio asmens kodas 304158075, iš atsakovės mažosios bendrijos „Senieji amatai ir menai“, juridinio asmens kodas 304849000, 544,84 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 84 ct) skolą, 6,25 Eur (šešių eurų 25 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 551,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,70 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.