- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- 1-2115-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17840-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-12-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu;
2) 2015-04-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) 2017-01-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 2017-11-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
4) 2017-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) 2018-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. – 50 parų areštu, bausmę atlikęs,
6) 2019-04-03 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 64¹ str. bausmė 1/3 sumažinta ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. balandžio 29 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia savo šeimos narei - sugyventinei D. Ž. delnu tris kartus sudavė per veidą, suėmęs jai už galvos bandė trenkti ją į sieną, tampė už plaukų, du kartus iš kelio D. Ž. smūgiavo į veidą, tačiau pastarajai rankomis uždengus veidą, pataikė jai į rankas, vėl sudavė du kartus delnu į veidą, tampė už plaukų bei po vieną kartą keliu sudavė jai į kairę ranką ir kairę koją ir šiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. Ž. fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino, tačiau nurodė, jog įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes dėl girtumo nieko nepamena, ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte, balandžio 29 d. Tą dieną nuvyko pas jo sesę, kur jis ir sugyventinė vartojo alkoholį. Šokinėjo ant batuto ir šokinėdamas užgavo sugyventinę, bet kur negali pasakyti, nes ji nulipo nuo batuto užsiėmusi veidą. Dar atsigėrė alkoholio ir užmigo prie stalo. Kaip grįžo namo nepamena. Ryte kai atsikėlė, D. namo grįžo su socialine darbuotoja ir pasakė, kad iškvietė policiją. Paklausė kodėl, tai socialinė darbuotoja pasakė, kad jis smurtavo prieš D. Atsakė, kad nesmurtavo ir neatsimena, kad būtų tai daręs. D. sakė jam išeiti iš namų, jei neišeis, ateis su policija, bet nesuprato kodėl turi išeiti. Iš namų neišėjo, tai D. atėjo su socialine darbuotoja, atvyko policija ir jį sulaikė. D. laukiasi jo vaiko. Tą vakarą, kai vyko pas sesę, D. buvo sveika, nebuvo sužalota, nieko akivaizdžiai nesimatė. Įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes dėl girtumo įvykio nepamena, nei tvirtina, nei neigia jog smurtavo prieš nukentėjusiąją. Po įvykio gyvena pas tėvus, registruotas užimtumo tarnyboje, bet neranda darbo. Turi traktorininko pažymėjimą. Dėl alkoholizmo lankosi Kėdainių ligoninėje. Iki įvykio kartu su D. Ž. gyveno kartu tris metus ir vedė bendrą ūkį.
2019 m. spalio 10 d. įteikus prokuroro pakeistą kaltinimą L. K. nurodė, jog kaltu prisipažįsta. Gal ir galėjo suduoti tiek smūgių nukentėjusiajai, nes tiksliai neatsimena konflikto aplinkybių dėl girtumo. Tai ne pirmas kartas kada jis smurtavo prieš savo sugyventinę, nuoširdžiai dėl to gailisi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė ir ne kartą, ir teismo posėdžio metu.
Apklausta teisme nukentėjusioji D. Ž. paaiškino, jog 2019 m. balandžio 29 d. su sugyventiniu L. K. buvo pas jo sesę, šventė, vartojo alkoholį. Ji alkoholio vartojo nedaug, o L. K. negalėjo pats pareiti namo, prie stalo užmigo. Po to, ji parsivežė L. namo. Ryte jam pasakė, kad susirinktų daiktus išeitų iš namų, nes nenorėjo su juo gyventi, nes kaip ir su kitu vaikinu bendravo. Po paskutinio smurto, kai įdūrė L. jai į sėdmenis, bandė lipdyti šeimą, bet pamatė, kad iš žmogaus nieko nėra. Nuėjusi pas socialinę darbuotoją, pasakė visokių nesąmonių, nes norėjo L. atsikratyti, kadangi jis neišėjo iš namų. Buvo mėlynių pas ją tuo metu. Prie akies užsigavo šokinėdama ant batuto, o ant rankų, tai įžnybus būna mėlynės, nes labai jautri oda. Kadangi nenorėjo su L. gyventi, sugalvojo istoriją apie smurtą ir papasakojo socialinei darbuotojai. Socialinė atėjo, iškvietė policiją ir L. K. sulaikė. Parašė pareiškimą, papasakojo savo versiją sugalvotą. Reikėjo važiuoti pas ekspertą, bet atsisakė vykti. Vėliau nurodė, jog šokinėjant ant batuto neblaivus L. iš kelio jai pataikė prie akies dešinėje pusėje. Dažnai prašydavo L. išeiti, bet susitaikydavo, galvodavo, kad bus geriau. Atsibodo ta rutina, tie gėrimai, darbo nėra, o šeimą išlaikyti reikia, be to, dar vienas vaikas ateina. Kai grįžo iš kalėjimo, pasidarė agresyvus žmogus. Vasario mėnesį, jis smurtavo su peiliu prieš ją, o daugiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Neketina su L. gyventi, turi du vaikus ir laukiasi L. vaiko. Žinojo, kad ant kojų ir rankų buvo mėlynės, kurios atsirado atsitrenkiant į sieną, ar žaidžiant su vaikais, kai užsigauna. Parodė sužalojimus policijos pareigūnams ir sakė, kad L. sumušė. Nežino, kodėl būtent nurodė tuos smūgius. Atvykus policijos pareigūnams jai skambino L. mama, brolis, prašė, kad nerašytų pareiškimo, bet negali pasakyti ką jiems tiksliai atsakė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsinus teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 30 d. duotus parodymus, pastaroji parodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. apie 23.00 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu L. K., jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, buvo neblaivus. Kai grįžo L. K. pradėjo kelti žodinį konfliktą, dėl to, kad jam atrodo, kad ji gulėjo su svetimais vyrais. Žodinio konflikto metu, virtuvėje pasakė, kad atsitrauktų nuo jos, o L. K. tuo metu trenkė iš delno, per veidą, nemažiau 3 kartų, tiksliai pasakyti negali. Po šių smūgių, vėl pradėjo žodinį konfliktą. Tada vėl pradėjo iš delno trankyti per veidą, kiek kartų pasakyti negaliu, nes viskas vyko labai greitai. Tada pasiėmęs jos galvą, virtuvėje bandė trenkti ją į sieną, bet ji ištrūko. Tada paėmęs už plaukų, tampė už jų. Patampęs už plaukų, trenkė iš kelio į veidą, 2 kartus, bet spėjo prisidengti rankomis, tai jis įspyrė į ranką. Tada sugebėjo nuo jo atsitraukti ir nuėjo į miegamąjį pasiimti telefono. Tada L. K. atėjo į miegamąjį, vėl pradėjo rėkauti ir tuo metu vėl pradėjo spardyti iš kelio, trankytis rankomis, pešti plaukus. Ant veido matosi kraujosruvos, taip pat kraujosruva yra ant kairės rankos ir ant kairės kojos šlaunies. Tokiais savo veiksmais L. K. sukėlė fizinį skausmą. Policijos iškarto nekvietė, nes L. K. neleido pasiimti telefono. Kadangi pamatė, kad neišeis pasikviesti policijos, nuramino L. K., o ryte atsikėlusi, kreipėsi į socialinę darbuotoją, kuri iškvietė policiją. L. K. smurtauja ne pirmą kartą, 2019-02-05, buvo kviesta policija, nes L. K. įdūrė jai su peiliu į sėdmenį (1 t., b. l. 38-39).
Liudytojas A. B. apklaustas teisme parodė, kad pradėjus darbą 9.00 val. ryte, buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso nepamena. Nuvykus į įvyko vietą rado socialinę darbuotoją, kurios nei vardo, nei pavardės neatsimena. Dar rado nukentėjusiąją, kuri yra šioje salėje ir kaltinamąjį, kuris irgi yra salėje. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, susijaudinusi, sakė, kad sugyventinis ją mušė. Kai išsiaiškino, sulaikė sugyventinį, įsodino į automobilį. Nukentėjusioji buvo blaivi, galėjo paimti jos pareiškimą ir ją apklausti. Nukentėjusioji savo noru davė parodymus, kaip įprasta įvykyje dėl smurto artimoje aplinkoje buvo filmuojama, ji sakė, kad sugyventinis ją mušė, bet kiek ir į kokią vietą negali pasakyti, nes nepamena.
Ant veido, nepamena ant kokios akies, buvo paraudimas. Sakė, kad trankė galvą į sieną, bet nukentėjusiosios, kadangi ji moteris, detaliau apžiūrėti negalėjo, tai darė kolegė nuėjusi į kitą kambarį. Kolegė sakė, kad yra mėlynių ant kūno, ant kojos, bet ant kurios, neatsimena. Pamena sakė, kad trankė galvą į sieną. Viską suformino, nukentėjusioji visur pasirašė, su savo parodymais sutiko. Atvykęs į įvykio vietą su kaltinamuoju kažkiek tai bendravo, jis buvo neblaivus, todėl negalėjo jo apklausti, tačiau jis neneigė, kad nepadarė. Daugiausia kaltinamasis atsiprašinėjo nukentėjusiosios ir su jais į kalbas nelabai leidosi. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, verkė. Jam nekilo abejonių, kad nukentėjusioji gali meluoti. Sužalojimus matė ir nemano, kad tie sužalojimai buvo padaryti iš anksčiau, nors nėra ekspertas. Nemano, kad nukentėjusioji būdama nėščia būtų šokinėjusi ant batuto. Kiek jam žinoma, kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, nes tikrina teistumus ir pati nukentėjusioji minėjo. Abejonių nekilo jokių, kad neforminti įvykio.
Liudytoja I. O. apklausta teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė. Ryte gavo iškvietimą, kad smurtas artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykę rado socialinę darbuotoją, nukentėjusiąją, kuri verkė, sakė, kad prieš ją smurtavo, mušė bei kaltinamąjį. Nukentėjusiajai, ant veido, prie dešinės pusės akies buvo paraudimas, kiek pamena. Parodė paraudimus, kaip mušimo, ant kojų ir ant rankos. Pilietė teigė, kad tie paraudimai atsirado, nes ją mušė, prieš ją smurtavo, nurodė, kad jai skauda kūną, kojas, rankas, nes griebė už rankos, buvo ant žemės parversta ir nuėjus kitame kambaryje matė sumušimus, paraudimus. Minėjo, kad tampė už plaukų, stumdė, smaugė prie sienos. Kai atvyko, L. K. buvo neblaivus. Jis nukentėjusiosios atsiprašinėjo, sakė, kad nemušė. Jai nekilo įtarimų, kad nukentėjusioji meluoja, nes ji verkė, buvo susijaudinusi, buvo sumušimo požymiai ant veido, kojų, rankų. Ji nuosekliai rodė kur ją tampė už plaukų, kur ją pastūmė. Kai pildė dokumentus, nukentėjusiajai dažnai skambino telefonu ir kaip suprato lyg įtariamojo giminaičiai. Negalėdavo pradėti apklausos, nes ji vis išbėgdavo į kitą kambarį pakalbėti telefonu ir trukdė atlikti apklausą. Ji minėjo, kad skambino jai L. giminaičiai ir prašė nerašyti pareiškimo, nes jis turėjo lygtinumą.
Liudytoja R. K. apklausta teisme parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja. Šią šeimą globojo, nes jai trūksta socialinių įgūdžių. Jie abu (L. ir D.) socialiai nemoka gyventi. Problema, tai alkoholio vartojimas, nemokėjimas bendrauti ir vaikų priežiūroje. 2019 m. balandžio 30 d. atvyko į darbą ir pas ją ryte, apie 8.30 val. atėjo D., kuri buvo sunerimusi. Pradėjo bendrauti ir ji pasakė, kad L. jos atžvilgiu smurtavo. Matėsi pamušta akis, rausvos žymės ant kaklo. Parodė šukas su plaukais ir sakė, kad L. pešė jos plaukus. Sakė, kad kviestųsi policiją, bet ji teigė, kad telefonas paliktas namuose ir negali išsikviesti. Ji paskambino 112, iškvietė policiją, nurodė, kad namuose smurtautojas ir mažametis D. sūnus. Tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į D. namus. Namuose buvo L. ir lovytėje vaikutis. Kalbėjosi su L., kuris teigė, kad D. jį provokuoja savo elgesiu. Sakė, kad iš vakaro abu girtavo ir jau tada vyko konfliktas tarp jų. Teigė, kad D. myli ir nori ją perauklėti. Teigė, kad D. yra kaip šiukšlė ir negražiai ją vadino. Jis nepripažino, kad prieš ją smurtavo. Ant D. matėsi šviežias rausvas sumušimas, kaip brūkšniukas prie akies ir ant kaklo, kaip mėginta smaugti, kaip suimti. Sunku pasakyti, ar galėjo patirti tuos sužalojimus šokinėdama ant batuto. D. teigė, kad po įvykio L. neleido jai skambinti ir paėmė jos telefoną. Įvykio rytą jai nekilo įtarimas, kad D. meluoja. D. pakeitė parodymus, nes gal eilinį kartą ji vėl nori gyventi su L. Jie (L. ir D.) pykdavosi, pastarasis ne pirmą kartą smurtavo prieš D. L. aiškino, kad D. linkusi jį provokuoti žodžiu, veiksmais. L. teigė, kad D. jį išprovokuoja elgtis taip, smurtauti prieš ją. Kai atvyko į namus, L. teigė, kad viską sutvarkė. D. L. kaltino, bet jis su kaltinimais nesutiko. Paskui L. pasakė: „tu pati kalta, tu mane išprovokavai, tu esi šiukšlė ir norėjau iš tavęs žmogų padaryti“. L. K. sunki asmenybė, agresyvus, nesilaikydavo jokių įsipareigojimų, elgdavosi netinkamai, kiek žino vairuodavo automobilį be vairuotojo teisių ir žino faktų, kad netgi išgėręs. Po šio įvykio kalbėjo su D. ir klausė kodėl keičia parodymus, tai ji suprato, kad jai per didelį spaudimą daro L. giminaičiai, artimieji. Ji patyria poveikį ir ji nieko negali padaryti dėl to poveikio. Mano, kad ji gali tą poveikį patirti, nes L. turi brolį, draugų. Mano, kad ji gali bijoti L. ir ji jo bijodavo. Kai tada atėjo, ji buvo išsigandusi ir L. bijojo. Bijojo nueiti į namus pasiimti telefono ir išsikviesti pagalbą. Neabejoja, yra tikra, kad tą vakarą tas įvykis buvo. Kiek jai žinoma, D. sūnus N. darželyje pradėjo kalbėti necenzūrinius žodžius ir rodyti tam tikrus gestus. Darželio auklėtojoms kalbant su D. išaiškėjo, kad L. specialiai skatina D. vaikus ją vadinti negražiais, žeminančiais žodžiais.
Liudytoja L. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Ryte kai atvažiavo pas L. jau buvo policija. Nelabai ką klausinėjo, nes D. pasikvietė policiją. D. matė sėdinčią lauke ir ji verkė, bet negalėjau paklausti kodėl ji verkia. Matė, kad buvo paraudimas D. ant kaklo, o kitų sužalojimų nespėjo pamatyti. Suprato, kad buvo barnis su broliu ir dėl to atsirado paraudimas ant kaklo. Brolis yra labai emocingas, nors kaip žmogus geras, draugiškas. Apie įvykį daugiau nieko nežino. Jokio poveikio nukentėjusiajai nedarė, neprašė nerašyti pareiškimo ir keisti parodymus. Nežino kodėl nukentėjusioji pakeitė parodymus. Balandžio 30 d. ryte skambino D., bet ji atsakė, kad negali kalbėti.
Liudytoja A. Ž. paaiškino, jog yra nukentėjusiosios motina. Apie balandžio 29 d. įvykį nieko nežino. Klausė dukros kas atsitiko, tai atsakė, kad vėliau pasakys, bet dar nepasakė. Nežino, ar dukra bijo L., nes apie tai nepasisako, viską slepia, bet nežino kodėl slepia.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2019-04-29 apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis L. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu 2019-04-30, apie 9.44 val. nustatytas 0,78 promilių girtumo laipsnis, sumušė savo blaivią sugyventinę D. Ž. Mušė iš kelio į veidą, trankė delnais į veidą, tampė už plaukų. Pagriebęs už plaukų tempė į apačią. Taip pat iš kelio pataikė į kairę ranką, kairę koją. Tokiais savo veiksmais L. K. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei D. Ž. Ant D. Ž. kaklo matosi mušimo žymės. Ant kairės rankos matosi kraujosruva, o ant dešinės kojos, šlaunies galinės pusės, taip pat matosi kraujosruva (1 tomas, b. l. 1-2).
2019 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 11).
Policijos suvestiniu išrašas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. 8.47 val. į Bendrąjį pagalbos centrą gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad pas pranešėją atėjo D. Ž., kurią sumušė sugyventinis L. K. (1 tomas, b. l. 13-17).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), padarytos nuotraukos (1 tomas, b. l. 18-25).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas CD kompaktiniame diske esantis garso ir vaizdo įrašas, filmuotas 2019 m. balandžio 30 d. (1 tomas, b. l. 28-29);
2019 m. balandžio 30 d. 9.44 val. L. K. asmens blaivumo testo rezultatas – 0,78 promilės (1 tomas, b. l. 31-33).
2019 m. gegužės 3 d. asmens apžiūros metu apžiūrint D. Ž. kūną išoriškai jokių sužalojimų, kraujosruvų neužfiksuota ( 1 tomas, b. l. 55-57).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.
Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau negalėjo nurodyti nė vienos įvykio aplinkybės, motyvuodamas neva dėl girtumo neatsimena įvykio. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekimą švelninti savo padėtį ir siekimą išvengti atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog jos atžvilgiu kaltinamasis smurtavo, padarė sužalojimus, buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi būtent šie parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Nukentėjusioji D. Ž. apklausta policijos pareigūnų 2019 m. balandžio 30 d. nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d., 23 val. L. K. smurtavo jos atžvilgiu, delnu sudavė per veidą, tampė už plaukų, bandė galvą trenkti į sieną, keliu įspyrė į kairę ranką, į kairę koją. Tokius parodymus ji davė policijos pareigūnams ir įvykio vietoje. Byloje yra filmuota įvykio vieta ir darytas garso bei vaizdo įrašas, kuris apžiūrėtas ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog nukentėjusioji nurodė, jog prieš ją smurtavo sugyventinis, trenkė iš kojos kelio ir pataikė į dešinį skruostą, išrovė daug plaukų, sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 28). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina socialinės darbuotojos R. K. parodymai, policijos pareigūnų I. O. ir A. B. parodymai, kurie nurodė ką pasakojo įvykio metu nukentėjusioji, jog ji buvo apsiverkusi, išsigandusi, matė ant jos kūno sužalojimus. Jiems nukentėjusioji nurodė, kad buvo mušama per galvą, kad jai buvo įspirta į koją ir ranką. Socialinė darbuotoja matė paraudimą prie akies bei ant kaklo. Policijos pareigūnė matė mėlynes, kraujosruvas ant kairės rankos ir kairės kojos, ir jai atrodė, kad tai švieži sužalojimai. Vėliau nukentėjusioji pakeitė parodymus. Teisme taip pat nurodė, jog melavo ikiteisminio tyrimo metu, ir sugalvojo tokią istoriją neva tik dėl to, jog kaltinamasis išeitų iš namų. Tačiau nukentėjusioji viso teisminio proceso metu jautėsi nejaukiai, lyg išsigandusi, lyg įbauginta, nuolat žvilgčiojo į kaltinamąjį, negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus, tiesiog tylėdavo arba sakydavo: nežinau, gal. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji pakeitė parodymus tik kažkieno paveikta. Kaip nurodė liudytoja – policijos pareigūnė, kad įvykio metu apklausinėjant nukentėjusiąją jai vis kažkas skambino, kaip suprato, kaltinamojo L. K. giminaičiai ir telefonu kažką tai intensyviai kalbėjo. Pati nukentėjusioji patvirtino, jog jai tą rytą skambino L. giminaičiai ir prašė nerašyti pareiškimo, nes jis turėjo lygtinumą. Pakeisti parodymus nukentėjusioji galėjo dėl objektyvių priežasčių baimės, įtakojama, dar ir dėl to, jog yra lengvai pažeidžiama, yra nėščia, gyvena L. K. sesers name ir yra galimybė netekti gyvenamosios vietos. Todėl teismas ir vertina pirminius nukentėjusiosios parodymus, kurie liudytojams - socialinei darbuotojai, tiek policijos pareigūnams atrodė nuoširdūs, nesuvaidinti, nes buvo apsiverkusi. Be to, liudytoja socialinė darbuotoja nurodė, kad nukentėjusioji jai yra pasakojusi ir nurodė, kad ji bijo L. K., o pastarasis yra sunkaus būdo, agresyvus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (jie yra šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme), panaudodamas smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimo padarymo metu nebuvo įtraukas į probacijos tarnybą, teistumas neišnykęs (1 tomas, b. l. 129-137), baustas administracine tvarka (1 tomas b. l. 161-165), Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašte nurodyta, jog L. K. į probacijos duomenų registrą įtrauktas 2019 m. gegužės 2 d., pastarasis teismo skirtus įpareigojimus vykdo tinkamai, nuobaudų neturi (1 tomas b. l. 168), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (1 tomas, b. l. 171), nedirba, tačiau nurodė, jog ieškosi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje gyvena pas tėvus ( 1 tomas, b. l. 172, 173). Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis kai grįžo iš kalėjimo, pasidarė agresyvus žmogus, tačiau dėl šio įvykio ji jam pretenzijų neturi. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio. Kaltinamasis kaltu prisipažino, savo veiksmus įvertino savikritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, civilinio ieškinio nėra, nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimai nenustatyti, turi gyvenamąją vietą, ieško darbo, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas maksimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 punktas, 8 punktas ir 10 punktas). Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 30 d. 9.20 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 9.18 val. (2 paros) (1 tomas, b. l. 85-87).
Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Be to, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus nuo galimo smurto, kaltinamajam skirtina BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios D. Ž. arčiau nei 100 metrų atstumu.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. (1 tomas, b. l. 27)
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. (1 t., b. l. 118-120)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, L. K. paskiriant įpareigojimus:
1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;
2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 30 d. 9.20 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 9.18 val. (2 paros).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir BK 72² straipsniu paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir BK 72¹ straipsniu paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti L. K. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios D. Ž. arčiau nei 100 metrų atstumu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.