Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2. Skunde nurodoma, kad antstolė B. T. surašė 2024 m. liepos 25 d. patvarkymą Nr. S-24-5-28013 (toliau – ir Patvarkymas), kuriuo nusprendė įkainoti priverstinai realizuotiną turtą, tačiau toks Patvarkymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog priverstinai realizuojamą turtą įkainojo ne nepriklausomas antstolis, bet išieškotojo pasamdytas ir apmokėtas, todėl nuo išieškotojo priklausomas turto vertintojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu antstolė tik perrašė šio nuo išieškotojo priklausomo turto vertintojo nurodytas vertes, tačiau pati neatliko jokio įkainojimo. Todėl toks antstolės veiksmas ir atitinkamai Patvarkymas yra akivaizdžiai neteisėtas. Antstolei yra žinoma, kad jos pačios paskirtas ekspertas jau anksčiau buvo nustatęs priverstinai realizuojamo turto vertę. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl antstolė nesivadovauja eksperto nustatyta turto verte ir tuo pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalies normą. Antstolė 2024 m. rugpjūčio 22 d. surašė pranešimą apie paskelbtas varžytynes Nr. S-24-5-31621, kuriuo nusprendė paskelbti pirmąsias turto varžytynes. Antstolė nusprendė iš varžytynių parduoti ir tą turtą, kuris nebuvo įkeistas hipoteka – 395/722 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso skolininkei (pareiškėjai). Tačiau toks antstolės veiksmas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas. Antstolė neturi teisės iš varžytynių pardavinėti to skolininkės turto, kuris nebuvo įkeistas hipotekos kreditoriui. Tokia išvada darytina iš teisės normų sisteminės analizės, kadangi hipotekos kreditorius savo reikalavimus patenkina iš hipoteka įkeisto turto be eilės, kai tuo tarpu iš hipoteka neįkeisto turto tas pats išieškotojas savo reikalavimus gali patenkinti tik bendra tvarka, tai yra kartu su kitais kreditoriais proporcingai jų kreditorinių reikalavimų dydžiui. Skolininkė turi ir kitų kreditorių, kurie turi teisę patenkinti savo reikalavimus kartu su išieškotoju bendra tvarka. Todėl šiuo atveju antstolė neteisėtai pažeidė kitų skolininkės kreditorių interesus. Nurodė, jog tik notarui yra uždrausta tvirtinti tokią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą. Šiuo atveju joks notaras jokios sutarties netvirtina, todėl įstatyme numatytas draudimas perleisti nekilnojamąjį daiktą, kai neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negalioja. Reikšminga ir tai, kad turtas yra realizuojamas pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro atliktą vykdomąjį įrašą. Šiame vykdomajame įraše nėra nurodytas turtas – 395/722 dalių žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad antstolė neturi teisės ir jokio teisinio pagrindo realizuoti tą turtą, kuris nėra nurodytas vykdomajame įraše. Antstolės veiksmai paskelbtus pirmąsias skolininkei priklausančio nekilnojamojo daikto varžytynes yra aiškiai nepagrįsti ir neteisėti.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės). Kadangi skolininkė per raginimuose nustatytus terminus skolų gera valia nepadengė, vykdant vykdomąsias bylas priverstiniai skolų išieškojimai nukreipti į sutartine hipoteka apsunkintą ir vykdymo procese areštuotą skolininkės nekilnojamąjį turtą. 2024 m. liepos 25 d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-24-5-28013 dėl turto įkainojimo, kuriuo skolų išieškojimas nukreiptas į turtą, kuris įkainotas. Pareiškėjos skundai yra nepagrįsti, iš esmės paremti tik deklaratyviais teiginiais, skunde ydingai interpretuojamos turto įkainojimą vykdymo procese reglamentuojančios teisės normos, be to, skunde dėstomi teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog 2024 m. liepos 25 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-24-5-28013 ne tik nustatytos realizuotinų pareiškėjos nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės, bet tuo pačiu vykdymo proceso šalims išaiškinta, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkui ir išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja skundžiamą patvarkymą dėl turto įkainojimo gavo 2024 m. liepos 25 d., todėl prieštaravimus dėl vykdymo procese nustatytos turto vertės galėjo pareikšti iki 2024 m. liepos 30 d. imtinai. Be to, skundžiamame patvarkyme išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Skundas dėl 2024 m. liepos 25 d. patvarkymo galėjo būti pateiktas iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. imtinai, vadinasi skundas dėl šio patvarkymo pateiktas jo padavimo terminą praleidus 27 dienas, t. y. terminą praleidus daugiau nei du kartus. Skundžiamo patvarkymo 6 punktu vykdymo proceso šalys informuotos, kad ne anksčiau kaip po 20 dienų, skaičiuojant nuo patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos, atsižvelgiant į likusios skolos ir susidariusių vykdymo išlaidų sumą, bus skelbiamos varžytynės vykdymo procese areštuotam skolininko turtui, kuris įkainotas minėtu patvarkymu. 2024 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtos pirmosios pareiškėjai priklausančio turto varžytynės. Jau po varžytynių paskelbimo pareiškėja ženkliai praleidusi skundo padavimo terminą skundžia antstolės patvarkymą dėl turto įkainojimo, kvestionuodama turto įkainojimo teisingumą ir teisėtumą, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti skolos išieškojimo procesą. Nepaisant to, kad skundas dėl 2024 m. liepos 25 d. patvarkymo pateiktas ženkliai praleidus imperatyvius skundo pateikimo terminus, žemiau išdėstytos objektyviai egzistuojančios aplinkybės bei teisiniai argumentai vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas. Skunde pareiškėja nepateikia jokios savo pozicijos dėl vykdymo procese realizuotino turto įkainojimo teisingumo, t. y. nenurodo ar turtas, jos nuomone, įkainotas per pigiai ar per brangiai lyginant su vyraujančiomis rinkos kainomis. Pareiškėja taip pat nepateikia jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad Patvarkymas bet kokiu būdu pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Pažymėjo, jog turtas įkainotas antstolės, būtent antstolei priimant skundžiamą patvarkymą. Nurodė, jog išieškotoja į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Antstolė neturi duomenų, kad turto vertinimas atliktas šališkai, ar kad turto vertintojas yra priklausomas nuo išieškotojo. Tokių įrodymų nepateikia ir pareiškėja. Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad turto vertinimai buvo parengti išieškotojos kredito unijos ,,Taupa“ užsakymu niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad buvo pažeistas turto vertintojo nepriklausomumo principas. Pareiškėjos skundo argumentai, jog antstolei žinoma, kad jos pačios paskirtas ekspertas jau anksčiau buvo nustatęs priverstinai realizuojamo turto vertę, neatitinka tikrovės, kadangi antstolė niekada anksčiau nėra priėmusi patvarkymo dėl eksperto skyrimo ir nėra pavedusi turto vertintojui atlikti turto vertinimo darbus nustatant pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertę. Nurodė, jog priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė vadovavosi aktualia, t. y. naujausia turto vertinimo ataskaita. Antstolei nekilo abejonių dėl vertinimo ataskaitos objektyvumo ir (ar) vertintojo nešališkumo, be to, šalys taip pat jokių prieštaravimų dėl nustatytos vertės nepareiškė. Pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti antstolės sprendimą parduoti iš varžytynių 395/722 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), antstolė nurodė, jog vykdymo eigoje buvo nustatyta, kad 395/77 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, nėra apsunkintos hipoteka. Tuo tarpu ant šių pareiškėjai priklausančių žemės sklypo dalių yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra apsunkintas hipoteka išieškotojos kredito unijos ,,Taupa“ prievolės įvykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą bei aplinkybę, kad hipoteka apsunkinto pareiškėjai priklausančio turto vertė yra mažesnė nei išieškotina skolų suma, turto arešto aktu taip pat areštuotos pareiškėjai priklausančios 395/722 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurios realizuotinos kartu su sutartine hipoteka apsunkintu pastatu, esančiu ant minėtos sklypo dalies. Turtas nėra parduotas, vadinasi jokios piniginės lėšos už šį turtą nėra gautos, todėl išieškotojams nepaskirstytos. Atsižvelgiant į tai, nėra suprantami pareiškėjos teiginiai, kad antstolė, paskelbusi ne tik gyvenamojo namo, bet ir žemės sklypo dalių varžytynes, pažeidė kitų pareiškėjos kreditorių interesus. Varžytynėse realizavus pareiškėjai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pinigų suma, gauta už sutartine hipoteka apsunkintą turtą (gyvenamąjį namą) bus skirta hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimui, tuo tarpu piniginių lėšų suma, gauta už sutartine hipoteka neapsunkintą ir vykdymo procese areštuotą turtą (žemės sklypo dalis) bus paskirstyta proporcingai visiems išieškotojams, kadangi antstolė disponuoja duomenimis apie visus pareiškėjos atžvilgiu vykdomus priverstinius skolų išieškojimus. Nėra abejonių, kad didžiausia areštuoto turto pardavimo kaina ir trumpiausias bei ekonomiškiausias turto realizavimo procesas būtų realizuojant pareiškėjai priklausančias žemės sklypo dalis kartu su ant šių žemės sklypo dalių esančiu gyvenamuoju namu. Akivaizdu, kad gyvenamasis namas, be žemės sklypo dalies, kuri yra reikalinga norint pilnavertiškai naudotis gyvenamuoju namu, yra ženkliai mažiau patrauklus pardavimo objektas. Tuo tarpu žemės sklypo dalys, ant kurių yra pastatytas gyvenamasis namas, tikėtina apskritai nesulauktų susidomėjimo siekiant tokį turtą realizuoti atskirai, t. y. be gyvenamojo namo. Skunde pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kaip yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai antstolei paskelbus bendras turto: gyvenamojo namo ir 395/722 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes. O tai suponuoja išvadą, kad realiai pareiškėja yra suinteresuota ne savo tariamai pažeistų teisių gynimu, o vykdymo proceso vilkinimu. Atkreipė dėmesį, jog antstolė pareiškėjos atžvilgiu vykdo išieškojimą ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų išieškotojų naudai, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą ne tik į sutartine hipoteka apsunkintą turtą, bet ir į kitą turtą, kuris yra areštuotas vykdymo procese.

4. Suinteresuoti asmenys kredito unija ,,Taupa“, UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Amirex“, akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.