Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant prokurorei Loretai I. B., nukentėjusiojo atstovams J. D., adv. Vytautui Kelpšui, kaltinamiesiems L. I., M. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį;

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui J. Z., gim. (duomenys neskelbtini): laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki spalio 4 d., tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini)., savo namuose, sudavė diržu daugiau nei vieną kartą mažamečiui J. Z. per sėdmenis, kojas, krūtinę, pešė už plaukų, tampė už ausų, o M. Z. sudavė daugiau nei vieną kartą diržu mažamečiui J. Z. per sėdmenis, kojas, ausis, taip ji (L. I.) kartu su M. Z. mažamečiui J. Z. padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva viršugalvio vidurinėje dalyje, dešiniajame skruoste, odos nubrozdinimus ausyse bei užausių srityje, odos nubrozdinimus bei poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste, poodines kraujosruvas kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio riešo tiesiajame paviršiuje, nugaros dešinėje, dešinio raktikaulio petinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimus kairės plaštakos I piršte, dešinio raktikaulio srityje, kas nukentėjusiajam J. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. Z. būdamas atsakingas už mažamečio savo vaiko J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui suteikti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2017 m. spalio 4 d., (duomenys neskelbtini)., aplaidžiai tenkino vaiko fizinius, emocinius ir socialinius poreikius, dėl to mažametis J. Z. neįgijo elementarių higienos įgūdžių, elgėsi ne pagal priimtinas elgesio normas, nebuvo konsultuojamas specialistų (logopedo, psichiatro). Be to, jis (M. Z.) naudojo fizinį smurtą: laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki spalio 4 d., tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) savo namuose, sudavė daugiau nei vieną kartą diržu mažamečiui J. Z. per sėdmenis, kojas, ausis, o L. I. sudavė diržu daugiau nei vieną kartą mažamečiui J. Z. per sėdmenis, kojas, krūtinę, pešė už plaukų, tampė už ausų, taip jis (M. Z.) kartu su L. I. mažamečiui J. Z. padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva viršugalvio vidurinėje dalyje, dešiniajame skruoste, odos nubrozdinimus ausyse bei užausių srityje, odos nubrozdinimus bei poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste, poodines kraujosruvas kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio riešo tiesiajame paviršiuje, nugaros dešinėje, dešinio raktikaulio petinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimus kairės plaštakos I piršte, dešinio raktikaulio srityje, kas nukentėjusiajam J. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jis (M. Z.) nesiėmė priemonių nutraukti jo sugyventinės L. I. naudojamą fizinį smurtą sūnaus J. Z. atžvilgiu. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, socialinio bei emocinio apleistumo šeimoje, J. Z. diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, sukėlę mažamečiui J. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

L. I. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2017 m. pradžios, tikslios datos neprisimena, gyveno kartu su M. Z. ir jo sūnumi J. Z.. J. Z. buvo neklusnus, dažnai meluodavo. 2017 m. spalio mėnesį, dienos neprisimena, J. Z., kuris jos neklausė, kelis kartus sudavė diržu. Taip pat J. Z. pešė už plaukų ir tempė už ausų. Nebežinojo kaip J. Z. auklėti, todėl prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Dėl to, jog smurtavo prieš mažametį J. Z., labai gailisi.

Kaltinamasis M. Z. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2017 m. pradžios gyveno kartu su L. I. ir savo mažamečiu sūnumi J. Z.. J. Z. matydavo tik vakarais ir savaitgaliais, nes visą dieną dirbdavo. J. Z. buvo labai išdykęs, neklausydavo jų ir su juo nėjo susitvarkyti. Dėl to, J. Z. buvo paėmęs už riešo ir tempė jį iš lauko į vidų. Sūnui ant riešo galėjo atsirasti mėlynės. Taip pat J. Z. tempė už ausies į namus. Taip elgėsi dėl to, kad J. Z. neklausė jo ir nėjo į namus. Dėl panaudoto smurto labai gailisi. Diržu sūnui sudavė tik per užpakalį. Pripažįsta, jog kaip tėvas nepastebėjo ir nesustabdė smurto, kad prieš J. Z. smurtauja sugyventinė L. I.. Taip pat pripažįsta, kad tinkamai J. Z. nesidomėjo, nesirūpino, nevedė jo pas specialistų dėl kalbos sutrikimo ar pas psichologų dėl jo elgesio. Be to, J. Z. nesuteikė palankių sąlygų visapusiškai vystytis bei J. Z. dvasiškai ir morališkai tinkamai neauklėjo. Tai darė pagal savo supratimą, kaip jam atrodė. Dėl to labai gailisi.

Nukentėjusysis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74-75; skaitmeninė laikmena - b. l. 76) parodė, kad pas tetą L. nepatiko gyventi, nes jį mušė su diržu, t. y. juo sudavė ne vieną kartą per užpakalį. Be to, teta L. mušė per veidą, krūtinę, kojas ir pešė už plaukų, tampė už ausų. Jam skaudėjo ir iš ausų bėgo kraujas. Tėtis tuo metu buvo darbe. Tėčiui sakė, kad jį teta L. muša. Tėtis taip pat mušė su diržu, t. y. jo sagtimi trenkė ne vieną kartą per užpakalį, sudavė per kojas ir ausis. Tėtis mušdavo ilgai, jis verkdavo. Diržas būdavo padėtas ant spintos į skylę. Tėtis ir teta L. turi daug diržų.

Nukentėjusiojo J. Z. atstovė pagal įstatymą J. D. parodė, kad 2017 m. spalio 12 d. paskirta laikinąja J. Z. globėja. Šiuo metu - jau nuolatinė globėja. Pasiėmusi iš šeimynos J. Z. ant jo veido ir nugaros pastebėjo mėlynes. J. Z. pasakojo, jog jį mušė tėtis ir teta L.. J. Z. labai trūko auklėjimo, nemokėdavo savimi pasirūpinti, trūko socialinių ir higienos įgūdžių. Lankosi su J. pas psichologą Šilutėje, važinėja pas kitų specialistų.

Liudytoja Vilija Kuznecova parodė, kad 2017 m. spalio 4 d. apie pietus paskambino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pranešė, jog (duomenys neskelbtini) sumuštas J. Z.. J. Z. sakė, kad jį mušė pamotė ir tėtis, t. y. pamotė ne vieną kartą mušė diržu, o tėtis tampė už ausų.

Liudytoja B. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini)socialine darbuotoja. Dirba su socialinės rizikos šeimomis. Lankėsi M. Z. ir L. I. šeimoje. M. Z. nebūdavo namie, su juo bendravo telefonu. L. I. sakė, kad vaikas yra labai judrus ir neklauso. Vasaros metu, liepos ar rugpjūčio mėnesį, matė ant J. Z. kaktos kraujosruvą. L. I. paaiškino, kad šis griuvo ant akmenų krūvos. Daugiau sužalojimų apsilankymų metu nėra mačiusi.

2017 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 18-22) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, jo koridorius, virtuvė ir du kambariai bei spinta, iš kurios paimti penki diržai.

2017 m. spalio 6 d. daiktų apžiūros protokolu penki diržai apžiūrėti (1 t., b. l. 24-34) ir perduoti saugojimui Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (1 t., b. l. 36).

2011 m. rugsėjo 16 d. gimimo įraše Nr. 389 nurodyta, kad J. Z. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas M. Z. (1 t., b. l. 39).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-10-06 rašte Nr. R3 (16.9) - 6959 nurodyta, kad J. Z. kalba neaiškiai, netaria kai kurių garsų (1 t., b. l. 42).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje aprašytos J. Z. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos. V. Z. ir M. Z. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais 2015-03-27 rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-298 yra įrašyti į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. L. I. 2002-01-01 Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu taip pat įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Apsilankymo metu L. I. nurodė, kad ji su J. Z. sutaria įvairiai. Kartais sutardavo gerai, tačiau dažnai dėl jo elgesio kildavo konfliktai. Ji ne kartą sakė M. Z., kad vaikui reikalinga specialistų (neurologų, psichiatrų) pagalba bei konsultacijos. M. Z. nurodė, kad jam sunku auginti sūnų, ne kartą turėjęs minčių jo atsisakyti. Vaikas yra nuolat meluojantis, išsisukinėjantis, neklausantis, yra aktyvus ir nuolat pargriūnantis. Planavo vaiką vežti psichiatro konsultacijai tačiau to nepadarė. Vaiko teisių specialisčių bendravimo su J. Z. metu pastebėta, kad vaikas galimai turi kalbos sutrikimų, nes kalba neaiški, netaria garsų. Specialistėms vaikas sakė, kad nenori grįžti namo, nes susipyko su tėčiu ir jį mušė teta L.. Vaikas noriai vyko į globos (rūpybos) vietą ir ten pasiliko be didesnių išgyvenimų. Berniukas nė karto nepasakė, kad nori važiuoti pas tėtį ar į namus. Mokyklos socialinė pedagogė informavo, kad berniukui nėra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, tačiau mokyklos logopedė, įvertinusi jo kalbos gebėjimus, nustatė, kad vaikui yra kalbos sutrikimas. Socialinė pedagogė J. Z. apibūdino kaip ypač socialiai apleistą, be elementarių higienos įgūdžių, kad jis elgiasi ne pagal priimtinas elgesio normas - šlapinasi bet kur mokyklos kieme, prie žmonių (1 t., b. l. 62-65).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. gegužės 31 d. – liepos 20 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-116/2018 išvadose nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad J. Z. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad J. Z. iki 2017 m. spalio mėn. nebuvo konsultuotas psichikos sveikatos priežiūros specialistų. J. Z. nurodytų esminių aplinkybių realistiškumą labiausiai sustiprina emocinis vaiko atsakas į bylos klausimus ir pačius įtariamuosius: pokalbio apie tai metu sustiprėja jo įtampa, pyktis ir atsiribojantis elgesys, įtariamųjų atžvilgiu jis neprojektuoja prieraišumo, jų figūrų nesieja su saugumu ir nusiraminimu. Nurodyta, kad J. Z. konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamųjų veiksmų ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; be to, reikšmingos įtakos J. Z. psichoemocinei būklei turi socialinis bei emocinis apleistumas šeimoje. Nagrinėjamų įvykių metu J. Z. galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį. Duomenų apie kitų asmenų poveikį J. Z. parodymams negauta. Padidintas polinkis fantazuoti J. Z. nenustatytas. J. Z. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties) mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių (kas ką jam darė) ir duoti apie tai parodymų, tačiau dėl savo amžiaus ir jam nustatytų raidos ypatumų vaikas tiksliai nenurodys visų aplinkybių. Nenustatyta, jog nebūtų galima tikėti 2017 m. lapkričio 2 d. apklausoje ir ekspertizėje J. Z. nurodytomis esminėmis aplinkybėmis, kad abu įtariamieji jo atžvilgiu fiziškai smurtavo daugiau nei vieną kartą. Papildomai apklausti J. Z. nerekomenduojama (1 t., b. l. 119-124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2017 m. spalio 4 d. išvadoje Nr. G 1753/2017 (03) nurodyta, jog J. Z. dėl galvos sumušimo su minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos viršugalvio vidurinėje dalyje, dešiniajame skruoste, odos nubrozdinimų ausyse bei užausių srityje, odos nubrozdinimo bei poodinės kraujosruvos kairiajame skruoste, poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio riešo tiesiajame paviršiuje, nugaros dešinėje, dešinio raktikaulio petinio galo projekcijoje, odos nubrozdinimų kairės plaštakos I piršte, dešinio raktikaulio srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais bukabriauniais daiktais, įrankiais, galimai kumščiais, nagais, diržu ar pan. Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras laiko iki objektyvios apžiūros (2017-10-04) (ne vienmomentiškai). Pagal sužalojimų išsidėstymą J. Z. kūne galima išskirti mažiausiai devynias trauminio poveikio vietas (1 t., b. l. 139-140).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir aptartais įrodymais. Abu kaltinamieji pripažino mušę mažametį J. Z., kadangi šis yra labai judrus, neklauso tėvų, meluoja, elgiasi netinkamai. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme abu paaiškino, kad visaip stengėsi su vaiku tvarkytis, bet geruoju niekaip nėjo. Todėl ir suduodavo diržu, papešdavo ausį ir pan. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina specialisto išvada (1 t., b. l. 139-140), liudytojų parodymai. Abiejų kaltinamųjų veika vertintina kaip mušimas ar kitoks smurtavimas, kuriuo mažamečiui nežymiai sužalota sveikata. Tokia veika numatyta LR BK 140 str. 3 d.

BK 163 str. numatyta atsakomybė tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad M. Z. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra įrodyta. Nukentėjusiojo atstovė J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikui atvykus pas ją gyventi, ant kūno matėsi mėlynės. Vaikas neturėjo jokių įgūdžių, nemokėjo net šlapintis. Iš jo elgesio aiškiai matėsi, kad vaikas visiškai apleistas, niekas su juo neužsiiminėjo, jo nemokė. Vaikas buvo labai baukštus, jam visko trūko, bandydavo meluoti. Ji iš karto vaiką nuvežė pas gydytojus, yra nustatyti sutrikimai, paskirtas gydymas, lankosi pas psichologą. Šiuo metu jis jau visai kitas vaikas, kai reikia pagalbos - pirmas. Iš šių parodymų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis savo vaiką buvo visiškai apleidęs, juo nesirūpino, nemokė elementariausių įgūdžių. Toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018-05-31 d. – 2018-07-20 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad J. Z. konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamųjų veiksmų ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant ekspertizės išvadas, faktines aplinkybes, byloje nustatytas kaltinamųjų, nukentėjusiojo atstovų, liudytojų parodymais, galima teigti, jog M. Z. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, tai yra nesunkiai sužalojo mažametį savo šeimos narį. Iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis savo vaiką buvo visiškai apleidęs, su juo nebendravo, jo nemokė, smurtavo, ir to pasėkoje vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę L. I. reikia atsižvelgti į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (2 t., b. l. 9), charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 8), dirba, suprato netinkamai pasielgusi, prisipažino nusikaltusi, gailisi, prašo bausti švelniau. Įvertinant visas šias aplinkybes, tikslinga skirti jai baudą, artimą minimaliai.

Skiriant bausmę M. Z. reikia atsižvelgti į tai, kad jis padarė nesunkų ir apysunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 64-65), charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 61-63), prisipažino nusikaltęs, paaiškino nusikaltimų aplinkybes, yra bedarbis, suprato netinkamai pasielgęs, gailisi. Įvertinant šias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai. Už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes reikia subendrinti apėmimo būdu, kadangi visi nusikaltimai padaryti esant idealiajai sutapčiai (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį, jo charakteristiką, galima manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 5 diržai, paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 18-19), apžiūrėti (1 t., b. l. 24-25, 27-34) ir perduoti saugojimui Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (1 t., b. l. 36), sunaikintini kaip nusikaltimo įrankiai ir priemonės (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl 104 Eur advokato, atstovavusio nukentėjusįjį, išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į blogą kaltinamųjų turtinę padėtį, M. Z. yra bedarbis, šios išlaidos iš jų nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302 str., 307-308 str.,

nusprendžia:

L. I. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nubausti 20 MGL (753 Eur) bauda.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-04 iki 2017-10-05 (1 dieną), tai yra 2 MGL (75 Eur) ir nustatyti, kad L. I. turi sumokėti 678 Eur baudą. Baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. Z. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d., 163 str., 138 str. 2 d. 1 p., 3 p. ir nubausti:

- pagal BK 140 str. 3 d. - 20 MGL (753 Eur) bauda;

- pagal BK 163 str. - 40 MGL (1 506 Eur) bauda;

- pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

- pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-04 iki 2017-10-05 (1 dieną).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 5 diržus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.