Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis V. A. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikų be reikalo nemuša, buityje kyla konfliktų, vaikai neklauso, dėl to tenka kartais pamokinti. Atsimena, kad anksčiau, neatsimena tikslaus laiko, buvo kilęs žodinis konfliktas su dukra P. A. dėl neišplautų indų, netvarkos. Jai sakė nueiti ir padaryti buities darbus, bet dukra neklausė ir toliau sėdėjo prie telefono. Dėl to ištempė P. A. iš lovos, buvo suėmęs už kojos ir nutempė, po to P. A. nukrito ant grindų ir susitrenkė nugarą. Neatsimena, ar ji verkė, bet buvo nuliūdusi. Daugiau prieš P. A. nesmurtavo. 2024 m. kilo žodinis konfliktas su sūnumi U. A. dėl nėjimo miegoti, kitą kartą dėl sėdėjimo prie kompiuterio ir jo neišjungimo, kai jis prieš tai pasakė išjungti. U. A. sakė eiti miegoti, išjungti kompiuterį, bet sūnus neklausė, atsikalbinėjo, dėl to nesusitvardęs padarė tai, kas nurodyta įtarime, suėmė už smakro ir jį spaudė. U. A. po stipraus suėmimo verkė. Supranta, kad tą kartą per skaudžiai padarė ir dėl to gailisi, tačiau tą kartą reikėjo, nes U. A. tikrai neklausė ir atsikalbinėjo, buvo nesukalbamas. Kitą kartą dėl tų pačių aplinkybių (t. y. U. A. atsikalbinėjimų ir nesiskaitymo su juo, pagarbos nejautimo jam) U. A. gulinčiam (ant lovos) prispaudė krūtinę savo keliu ir kurį laikė. Pripažįsta, kad yra telefono laidu (pakrovėjo) sudavęs per nugarą, dėl to, kad U. A. iš kantrybės išvedė, jis pastoviai kartojo „ką tu man padarysi?“. Daugiau prieš U. A. nesmurtavo. Atsimena, kad anksčiau, tikslaus laiko ir metų neatsimena, yra ne mažiau penkis kartus pakutenęs D. A.. Buvo užsimiršęs ir pakuteno, po kutenimo D. A. pasakė, kad jai skauda. Buvo pamiršęs, kad dukrai yra stuburo išvarža, galvojo, nieko blogo nenutiks, jeigu pakutens žaidimo forma. Buvo įvykis, kai viena kartą batu spyrė, bet norėjo pagąsdinti dėl kilusio žodinio konflikto. Dabar pasakyti, dėl ko tiksliai įvyko žodinis konfliktas, negali. Bet mano, kad dėl netvarkos, nes ji atsikalbinėjo ir buvo „įlindusi“ į telefoną. Kažkada anksčiau yra spyręs į nugarą vieną kartą ir vieną kartą kumščiu į nugarą, dėl tų pačių žodinių konfliktų. Daugiau prieš D. A. nesmurtavo. Daugiau fizinio smurto auklėjime nenaudoja, stengiasi taisytis (3 t., b. l. 87–90).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis U. A. paaiškino, kad gyvena trijų kambarių bute, kurių vienas kambarys skirtas tik jam vienam. Sesės D. A. ir P. A. gyvena kitame kambaryje dviese, o jauniausias brolis D. A.– su mama S. ir tėvu V. A. gyvena trečiame kambaryje. Šiuo metu mokosi 10 klasėje. Jeigu kas nors sunkiai iš dėstomų dalykų sekasi, namuose padeda ir mama. Tėtis moksluose nepadeda. Su sesėmis ir broliu sutaria, nesipyksta. Namuose šiais metais nėra buvę konfliktų. Konfliktų yra buvę su tėvu 2024 m., kada tiksliai, neprisimena. Prisimena, kad vieno konflikto metu, tai buvo 2024 m. pavasaris, tėtis pradrėskė lūpą. Tai įvyko vakare, apie 19.00 val. vakaro, kai į pasakymą eiti susiruošti į mokyklą ir miegoti atsakė, kad spės ir dar yra laiko. Tėvas jam su rankos plaštaka suėmė už smakro ir spaudė, o spaudimo metu su savo dantimi prasirėžė lūpą, vidinę jos dalį. Taip pat tėtis jam spausdamas su ranka smarką, su vienu keliu spaudė krūtinę. Tuo metu gulėjo lovoje savo kambaryje. Kaip buvo spaudžiamas, matė sesės ir brolis, mamos tuo metu namuose nebuvo. Dešimtbalėje skalėje tą kartą jaustą skausmą vertintų šešiais balais, skausmą juto apie valandą, kurį laiką iš pradrėkstos lūpos bėgo kraujas. Tėtis jo nemušė, tiesiog su ranka spaudė veidą ir su keliu krūtinę. Nuo tėčio juto alkoholio kvapą. Grįžus mamai apie šitą įvykį jai papasakojo. Mama tėtį aprėkė. Mama jį (nukentėjusįjį) nuvežė į Kauno klinikas, medikai apžiūrėję iš vidaus žandą, kur buvo žaizdelė, patepė tepalu ir išleido namo. Tą kartą neilgai juto skausmą. Ir dar vienas kartas buvo 2024 m. žiemą, tiksliau nepamena. Tada tėvas su telefono pakrovėjo laidu daugiau nei vieną kartą sudavė per nugarą, nes jo neklausė ir atsikalbinėjo išjungti kompiuterį devintą valandą vakaro. Tą kartą taip pat juto skausmą, kuris truko mažiau nei anksčiau minėtą kartą. Šito karto nematė niekas kitas iš šeimos narių. Apie tai papasakojo mamai, kuri į ligoninę jo nevežė, nes nieko nesimatė, kadangi buvo su rūbais. Mama pasakė, kad tėtį aprėkė, to pats nematė ir negirdėjo, nes buvo išėjęs į lauką. Dėl šių dviejų įvykių mama nesikreipė į policiją. Po paskutinio karto tėčio elgesys pasikeitė, jis tuo metu mažiau bendravo, daugiau nelietė. Šiuo metu su tėvu santykiai yra geresni, tėvas bando juos gerinti. Jam (nukentėjusiajam) neseniai atidavė savo „goPro“ kamerą, pradėjo su juo normaliai, neberėkiant bendrauti, ko anksčiau nebuvo. Tėtis anksčiau pakeltu tonu, rėkdamas bendraudavo ir su jo sesėmis, mažuoju broliu, tačiau dabar su jais kalba ir bendrauja normaliai. Šiuo metu gali pasakyti, kad namuose nebejaučia jokios įtampos ar nesaugumo, nebeturi problemų užmigti naktimis, kas buvo anksčiau. Kiek šiais metais buvo namuose, nematė ir negirdėjo, kad tėtis pakeltu tonu bendrautų, rėktų. Tik vieną kartą po darbo grįžo išgėręs šiais metais (anksčiau taip būdavo kokie penki kartai). Nėra matęs, kad tėtis muštų ar kitais būdais skriaustų seses ar mažąjį brolį, yra tik girdėjęs tėtį ant jų rėkiantį, šaukiantį. Gyventi šiuo metu norėtų atskirai nuo tėčio, su mama, sesėmis ir broliu. Toks jo noras yra dėl to, kad anksčiau tėtis dažniau jį aprėkdavo ir tai jam kėlė baimę, todėl dar ir dabar šito bijo ir dėl šitos priežasties, kad vėl gali ant jo rėkti. Dėl tėčio veiksmų, kuriuos įvardino, jam pretenzijų ar priekaištų neturi. Norėtų, kad jis labiau pasikeistų ir normaliai bendrautų (1 t., b. l. 39–42).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P. A. paaiškino, kad tėtis neturi darbo, jis sėdi prie kompiuterio ir žaidžia žaidimus. Praeitais metais rudenį, tėtis liepė pagaminti valgyti, kitaip sumuš. Kiek žino, tėtis tądien buvo neišgėręs. Kadangi mamos ir močiutės nebuvo namie, su broliais ir sese susitarė išeiti pas draugę E.. Išeinant tėtis smarkiai suėmė už šonų U. A., jis apsiverkė. Matė, kad buvo paraudę jo šonai. Išėjo ir pas draugę buvo, kol grįžo mama ir močiutė. Viską papasakojo mamai, ši nurodė daugiau neiti pas tėtį į kambarį ir būti savo kambaryje. Kitą dieną D. A. netyčia pastūmė kėdę, tėtis supyko, sėdėdamas ant kėdės, ir spyrė D. A. į nugarą. D. A. pravirko, jai ant rūbų nugaros srityje liko nešvarios šlepetės žymė. Jos nugara buvo paraudusi. Jai patepė nugarą tepalu, kad mažiau skaudėtų. Tuomet tėtis išėjo, o jos liko namie. Papasakojo apie spyrį mamai, ji pakalbėjo su tėčiu, paprašė prie jų nelįsti. Šis pažadėjo daugiau taip nepadaryti ir atsiprašė D. A.. Spyrį matė tik ji (nukentėjusioji) ir D. A.. U. A. namuose nebuvo. Anksčiau yra buvę situacijų, kai tėtis ją (nukentėjusiąją) skriaudė. Pavyzdžiui, buvo situacija, kad tėtis rėkdamas išplauti indus, suėmė ją (nukentėjusiąją) už kojos ir nutempė nuo lovos. Nukrito ant nugaros ir ją susitrenkė. Juto skausmą ir bijojo pasakyti mamai. Apie situaciją pasakė tik draugei, kuri pasakė mama. Su mama jaučiasi saugi. Kai namuose nebūna tėčio, taip pat jaučiasi saugi. Su tėčiu nesijaučia saugi, visuomet būna užsidariusi kambaryje. Kartą yra buvę, kad tėtis norėjo sumušti mamą, tačiau su sese ir broliais ją apgynė. Mano, kad tėtis nori, jog jie greičiau išsikraustytų, todėl ir skriaudžia. Jis sakė, kad galėtų gerti, rūkyti namuose, jeigu jų nebūtų (1 t., b. l. 47–50).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad jos ir tėčio santykiai prasti, su juo nebendrauja. Anksčiau tėtis ją kutendavo, taip buvo apie 5–6 kartus, kuteno šonus tyčia, nors žino, kad kutenti negalima dėl stuburo išvaržos. Kartą jam spyrė dėl to ir tėtis pasakė „baik spardytis, kumele“. Neatsimena kada, bet 2024 m. rudenį, kai mama ir močiutė išėjo dirbti, liko namie su tėčiu, kartu buvo sesė P. A., broliai D. ir U. A.. Norėjo pabūti viena kambaryje, todėl užsidarė duris. Tėtis per jėgą įėjo ir laikydamas rankoje batą, trenkė į nugarą. Šią situaciją matė abu broliai ir sesė. Taip pat buvo situacija, kai tėčio ir kitų namiškių prašė neiti į kambarį, bet tėtis jėga atidarė duris ir su batu spyrė į nugarą ir į užpakalį. Šią situaciją matė taip pat abu broliai ir sesė. Abu kartus ilgai jautė fizinį skausmą. Apie viską papasakojo mamai, kuri su tėčiu apie tai nekalbėjo, tik tepė nugarą tepalu. Prieš keletą dienų, kai mamos nebuvo namie, tėtis priėjo ir rankos kumščiu trenkė į apatinę nugaros dalį. Kai namuose būna mama, jaučiasi saugi. Su tėčiu nesijaučia saugi, vengia jo namuose. Nepamena tikslaus laiko, tačiau tėtis U. A. yra du kartus tą pačią dieną trenkęs delnu į veidą ir prakirto lūpą, jam bėgo kraujas. Taip pat yra trenkęs U. A. 5–6 kartus į nugarą su kumščiu. Abi situacijas matė ji (nukentėjusioji), D. A. ir P. A.. Nėra mačiusi, kad ranką tėtis būtų kėlęs prieš D. A. arba P. A.. Tėtis yra skriaudęs mamą, smarkiai ją pastūmęs į dviaukštę lovą. Tėtis visada geria rūsyje su draugu T. (1 t., b. l. 56–59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. paaiškino, kad su tėčiu sutaria blogai, nes jį iškeikė, sakė žodžius iš raidės „n“, „l“. Jį siuntinėja „nachui“, sako jam „debilas“. Tėvas yra iškeikęs, kad „playstation“ sugadino. Tėvas nemušė. Brolį, sesę tėvas yra mušęs. Broliui U. A. padarė žaizdą ant kaklo kairėje pusėje, bėgo kraujas, tačiau neatsimena, kada padarė. Davė su laidu broliui U. A.. Nematė, kaip tėtis davė U. A. per kaklą. Atsimena, kad taip buvo. Kitą kartą D. A. mušė tėtis, į koją davė su šlepete. Tada gelbėjo savo sesę, davė su šlepete tėčiui per nugarą. Kiek kartų trenkė per koją, neatsimena. Buvo D. A. likusi mėlynė ant kojos. Niekas nematė, kai D. A. sudavė per koją. D. A. nežino, kada tai buvo. Daugiau įvykių su D. A. nebuvo. P. A. tėtis nėra mušęs. Bijo tėčio, mamos nebijo. Tada, kai tėtis trenkė broliui, sesei, jis buvo išgėręs. Jis geria šampaną arba alų. Tėčio elgesys nepasikeičia, kai būna išgėręs ar negėręs. Su tėčiu nenori gyventi. Nesijaučia saugus, kai namuose būna tėtis. Sesės nepasakojo apie tėčio elgesį. Brolis nepasakojo apie tėčio elgesį (3 t., b. l. 26–29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. paaiškino, kad sutuoktinis ir vaikų tėtis yra V. A.. Turi 4 vaikus: P., D., D. ir U.. Santykiai su V. A. visuomet klostėsi gerai iki 2024 m. vasaros. Ėmė dažniau pyktis, nesutarti, V. A. tuo metu neturėjo darbo, nepadėjo namuose: nesirūpino buitimi ir vaikais. V. A. susirado draugų, su kuriais leisdavo laiką ir ėmė dažniau vartoti alkoholį. Iki 2024 m. vasaros vaikų santykiai su tėvu buvo geri: jie leisdavo laiką kartu, pažaisdavo. Kai ėmė jos ir V. A. santykiai prastėti, dažnėjo konfliktai tarp jo ir vaikų. Trys vaikai turi neįgalumą (D. A., P. A. ir U. A.), o D. A. mokykloje mokosi palengvinta programa. Neįgalumą turintys vaikai yra su specialiais poreikiais, su jais reikia bendrauti švelniau. Pagrindinė priežastis konfliktų tarp vaikų ir tėvo, nes tėvas nesupranta, kaip elgtis su vaikais, kad jeigu jie prašo prie jų nelįsti ir palikti vienus, taip ir reikia elgtis. V. A. keikiasi prie jų, nesupranta vaikų specialių poreikių. Todėl vaikai nelinkę su juo bendrauti. Vyras, kol neturėjo darbo, nuolat žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Šiuo metu jis susirado darbą, alkoholio nebevartoja, po truputį bando vėl bendrauti su vaikais. D. A. visiškai neturi noro bendrauti su tėčiu, taip pat ir jauniausias sūnus D. A.. P. A. ir U. A. po truputį vėl bendrauja su tėvu, kalbasi. Žinomas konfliktas, įvykęs tarp V. A. ir U. A.. Laikotarpio tikslaus nepamena, tai buvo maždaug 2024 m. spalio pab. – lapkričio pr. Vieną vakarą grįžusi namo pamatė, kad U. A. lūpa prakirsta. U. A. papasakojo, kad susipyko su tėčiu, kadangi šis liepė ruoštis į mokyklą, o U. A. atsisakė, tėvas atjungė internetą. U. A. labai supyko, dėl to trenkė ar kažką metė į tėvą, nepamena. To pasekoje tėvas nesusivaldęs trenkė U. A.. U. A. turi specialių poreikių, jis yra linkęs į agresiją, jam reikia labai nedaug iki isterijos, jis vartoja vaistus. Su juo bendrauti reikia švelniai ir atsargiai, yra praėjusi bendravimo su tokiais asmenimis kursus, tačiau vyras to nesupranta. Vyro ir U. A. santykiai visada buvo įtempti. Kitas jai žinomas įvykis susijęs su dukra D. A.. Laikotarpio nepamena, tačiau pamena, kad D. A. sukonfliktavo su P. A. ir D. A., kadangi D. A. norėjo pabūti viena. Kilo konfliktas, įsikišo V. A.. Kaip jai pasakojo D. A., jis jėga įėjo į kambarį ir trenkė su batu jai į koją, ant kojos jai buvo lyg nubrozdinimas. Kiek yra pasakoję vaikai, V. A. niekada nėra trenkęs nei vienam iš vaikų, o ypač D. A. į nugarą, nes ji turi stuburo išvaržą. Kalbant apie vaikų santykius su tėvu: tėvas jiems liepdavo susitvarkyti kambarius, atlikti namų ruošos darbus, tačiau vaikai visuomet atsikalbinėja, nuolat naudojasi telefonais ir neklauso, kas jiems yra sakoma (1 t., b. l. 65–68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. paaiškino, kad nuo 2000 m. dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini). Pareigybė yra susijusi su įvairiais vaikų lankomumo, adaptacijos, ugdymosi klausimais. Kiekvieną dieną asmeniškai bendrauja su mokyklos mokiniais, jų tėvais, mokytojais, sprendžia įvairias problemas, kurias patiria vaikai, taip pat sprendžia konfliktus, kurie kyla tarp mokinių ar jų bei mokytojų. P. A. mokosi 6D klasėje, D. A. ir U. A. mokosi toje pačioje, 10A klasėje, mažiausias šeimos sūnus – D. A. jų mokykloje nesimoko. Su vaikais nekyla daug konfliktų, todėl su šia šeima komunikuoja rečiau. P. A., D. A. bei U. A. Kauno miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų yra pripažinti kaip vaikai, kuriems reikia mokytis pagal specialiųjų poreikių programą. Visiems vaikams yra pripažinta diagnozė – intelekto sutrikimai. P. A. yra bendraujanti, draugiška, komunikabili, turi draugų, klasėje bendrauja su visais klasiokais, yra mandagi, nekonfliktiška. Mergaitė visada būna tvarkinga, švari, aprūpinta rūbais ir daiktais, kurie reikalingi mokslui. Mergaitės pamokų lankomumas yra geras, ji praleidžia pamokas retai ir tik su pateisinama priežastimi. P. A. mokslai sekasi neblogai, ji mokosi su klasės padėjėjos pagalba. P. A. nei klasės auklėtojai, nei jai nesiskundė, kad namuose bei šeimoje būtų kokios nors problemos. D. A. taip pat yra mandagi, jokių problemų nekelia, yra bendraujanti su savo klasės draugais, būna linksma. Ši mergaitė dažnai serga – pamokas praleisdavo tai mėnesį, tai du, jos žiniomis, pamokas praleisdavo dėl sveikatos problemų su stuburu. Šiuo metu apie pusę metų D. A. mokosi nuotoliu, nes jai yra taikomas sanatorinis gydymas. Mergaitei mokslai sekasi prastai. D. A. taip pat būdavo aprūpinta rūbais bei mokslo priemonėmis, būdavo švari, tvarkinga. Pasak vaikų klasės auklėtojų, vaikai kartais turi dienpinigių, visi vaikai lanko mokyklos būrelius, dienos centrus. Vaikų mama visada atvyksta į klasės tėvų susirinkimus, bendradarbiauja su mokytojais, kada reikia, visada atvyksta į mokyklą, tikrina „Tamo“ dienyną. Tėtis, jos žiniomis, šiose veiklose nedalyvauja. Visi vaikai dalyvauja organizuojamose ekskursijose, vasaros poilsio stovyklose, įvairiuose užsiėmimuose. Mokyklos psichologė kartais su minėtais vaikais bendrauja, bet kažkokių didelių bėdų ar problemų šeimoje iš vaikų pokalbių nepastebėjo (2 t., b. l. 101–104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. paaiškino, kad dukrai S. A. labai padeda, nes šiuo metu ji viena rūpinasi visų keturių vaikų gerove. Iš vaiko teisių yra gautas apribojimas, kad vaikai negali būti palikti vieni su V. A.. Apribojimas skirtas dėl galimai V. A. nenoro bendradarbiauti su vaiko teisėmis ir konflikto su vaiko teisių specialiste. V. A. 2025 m. pavasarį įsidarbino. V. A. visiškai neatliepia vaikų poreikių, jis „kaip dar vienas vaikas“, grįžta namo, kojos ant stalo ir žaidžia „playstationu“. Mano, kad V. A. tuo metu, kai nedirbo, susipažino su negerais draugais, kurie vartoja alkoholį, dėl ko ir pats dažniau geria, dažnai būna neblaivus. 2024 m. spalio mėn. pab., kai ji grįžo su dukra į S. A. namus, bendraudama su U. A. pamatė, kad jo lūpa yra prakirsta kairėje pusėje. U. A. sakė, kad tėvas jį mušė su kumščiu (kiek kartų nežino). Kilo konfliktas dėl to, kad tuo metu U. A. sirgo, o V. A. užėjo noras paauklėti, kad šis ruoštųsi mokyklai. U. A. sakė, kad jiedu abudu susimušė. V. A. pradėjo pirmas, po ko U. A. lyg paleido šlepetę į V. A.. Kaip suprato, šio konflikto metu V. A. buvo prispaudęs U. A. ant grindų, dėl ko U. A. pradėjo kosėti krauju, o tuo metu kiti namuose buvę vaikai (t. y. P. A., D. A., D. A.) pradėjo ginti brolį U. A. ir daužė V. A. per nugarą, kad šis paleistų prispaustą U. A.. U. A. sakė, kad skaudėjo lūpą. Atrodo, kad dėl U. A. prakirstos lūpos niekur nebuvo kreiptasi, užfiksavę lūpos prakirtimo nebuvo. Fizinio smurto apraiškų nepastebėjo, tačiau psichologinis smurtas niekur nedingo. P. A. yra pasakojusi, kad anksčiau (seniau, laikotarpio vaikas negali nurodyti, bet prieš maždaug vienus metus), V. A. ją nutempė iš lovos ant grindų, po ko ji nukrito ir susitrenkė nugarą. Žymės nematė, tuo metu nežinojo, kad V. A. taip buvo pasielgęs, P. A. papasakojo tik po kurio laiko. Daugiau smurto apraiškų prieš P. A. nežino. D. A., D. A. niekada nėra išsakę, kad V. A. fiziškai smurtautų prieš juos. Iš esmės visi vaikai išsako, kad jiems negera su tėvu būti. Kai V. A. grįžta namo, vaikai būna kitame kambaryje, vengia jo. Vaikų ir V. A. ryšys yra visiškai nutrūkęs, vaikai nenori eiti daryti bendrų veiklų su tėvu, nes šis nemoka bendrauti su vaikais, įžeidinėja juos, mėgsta pasityčioti, pasišaipyti iš vaikų, pavyzdžiui, kai vaikai apsirengia ne pagal jį. Daugiausiai U. A. kliūna, nes jis nenusileidžia, atsikerta, vaikui tėvas nėra autoritetas. Kai V. A. būna su vaikais, reikalauja, kad vaikai jam valgyti padarytų. Būna, kad V. A. išsako D. A. „eik padaryk valgyt“, D. A. atsako: „pasidaryk pats“. V. A. supyksta ir plūsta įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. A. atsisako atvejo vadybininkės siūlomų paskaitų apie tėvystę, išsako, kad pats viską puikiai išmano. Socialinės darbuotojos V. A. sako, kad negalima mušti vaikų, o V. A. išsako, kad jį vaikystėje mušė, dėl to galima mušti vaikus (3 t., b. l. 17–21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. paaiškino, kad yra S. A. tėvas. Kiek gali, tiek padeda dukrai. Dukros vyras V. A. yra tinginys, jis ne retai užkelia kojas ant stalo ir žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vaikai U. A., D. A., P. A. ir D. A. yra pripažinti psichiniais ligoniais. Šiuo metu V. A. įsidarbino, bet jis turi daug skolų antstoliams, dėl to nieko neprisideda prie šeimos gerbūvio. Jie visą gyvenimą gyveno iš vaikų pinigų. V. A. visai neatliepia vaikų poreikių, nesveikina su gimtadieniu, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) buvo D. A. gimtadienis, V. A. grįžo iš darbo ir nuėjo į savo kambarį. D. A. nuėjo pas tėvą, davė jam torto, sako: „kad ir nepasveikinai, imk torto“. Namuose vyksta „tylusis smurtas“, V. A. visiškai nesitvarko, vaikais nesirūpina, nuolat burba, jei vaikai pakelia triukšmą, vaikams net nuotaika pasikeičia, kai tėvą namuose pamato. Anksčiau, prieš maždaug 10 metų, V. A. tėvas lytiškai prievartavo D. A., dėl to D. A. nuo to įvykio labai palaužta, pasidarė užsidariusi, nemoka papasakoti. Tuo metu V. A. palikdavo savo tėvui prižiūrėti dukrą, dėl to taip atsitiko. D. A. yra pasakojusi, kad tėvas tarybiniais laikais subines iškaršdavo ir pan. D. A. apie fizinį smurtą nieko nėra pasakojusi. Jokių žymių ant D. A. kūno nematė. U. A. labai užsidaręs vaikas, nieko nepasakoja. Prieš du metus pasakojo, kad tėvas sako: „aš tau kaip vošiu ir pan.“, o vaikai ir bijo, galvoja, kad tokie veiksmai bus įgyvendinti. Tai vadina kaip tylųjį smurtą. Ant U. A. jokių smurto žymių nėra matęs. P. A. apie smurtą nieko nėra pasakojusi. Vaikai visi bendrai yra išsakę, kad tėvas „koliojasi“. Negali perteikti, ką konkrečiai, bet supranta, ką jie nori pasakyti, V. A. išsireiškia, kad vaikams būnant su juo, bus blogai, nes jis ne kaip motina. D. A. nieko apie smurtą nėra pasakojęs, bet supranta, kad tėvas visiems sako įžeidžiančius, grubius žodžius. Apie fizinį smurtą nieko nežino, tačiau šeimoje pastebi tylųjį smurtą, kurį kelia V. A. visų vaikų atžvilgiu (2 t., b. l. 157–160).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvo gautos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. užpildytų vaiko situacijos vertinimo duomenų anketų kopijos, kuriose užfiksuota nepilnamečių D. A., P. A. ir D. A. bei jų motinos S. A. pasakojimai, kad jie patiria fizinį ir psichologinį smurtą iš tėvo V. A. (1 t., b. l. 71–75).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo nustatyta, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2025 m. vasario 19 d. užpildytos vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos, kuriose užfiksuota nepilnamečių D. A., gim. (duomenys neskelbtini), P. A., (duomenys neskelbtini), ir D. A., (duomenys neskelbtini), bei jų motinos S. A., gyvenančių (duomenys neskelbtini), pasakojimai, kad jie patiria fizinį ir psichologinį smurtą iš tėvo V. A. (1 t., b. l. 1–7).

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2025 m. vasario 18 d. 14.19 val. bendrauta su nepilnamečiu D. A.. D. A. paaiškino, kad yra pirmokas, mokytis sekasi blogai. Prie jo lenda berniukai, kiša kojas, jis užkliūva. Apie tai pasakė mamai, kuri pasikalba su mokytoja. Turi draugą E., kartu mėgsta žaisti gaudynių. Būrelių nelanko, nes nežino kokių yra, neišsirenka. Namuose gerai. Su mama sutaria gerai, su tėčiu blogai. Tėtis tik su „playstationu“ žaidžia ir viskas, nuo ryto iki nakties. Su jais (vaikais) neužsiima, kartais yra žaidę „minecraftą“, patiko, norėtų dar pažaisti. Tėtis jam liepia uždaryt balkoną, jis neklauso, tada tėtis pats nueina ir uždaro. Buvo vieną kartą jį (D. A.) keikęs, jautėsi blogai. Brolius, seses keikia irgi. Tėtis su šlepete D. A. trenkė į koją, jis (D. A.) ją gynė. Su mama jaučiasi gerai, ji juos apsaugo. Bet būna išėjus su močiute. Be to, buvo bendrauta su S. A., kuri paaiškino, kad viskas apie jos vyrą, kas parašyta rašte, yra tiesa. Namuose nieko nepadeda, neprisideda prie buities darbų, ką paprašo, nieko nepadaro. Turi viena rūpintis vaikais. Važiuoja į maisto banką, tampo dėžes, o jis tik sėdėdavo, žaisdavo kompiuteriu. Dabar nuo pirmadienio įsidarbino, gal kad socialinė darbuotoja jam pasakė, kad jeigu neprisidės prie šeimos materialinės padėties gerinimo, reikės jam išsikraustyti. Jam pasakė, kad atvažiuos vaiko teisių specialistai, kad bus nauja socialinė darbuotoja, jis pasakė, kad nebendraus, jam nesvarbu. Vyras ant vaikų rėkia, vyriausias sūnus yra su spec. poreikiais, gąsdina jį, kad paims diržą. Šiaip jis vaikų nėra mušęs niekada, tik gąsdina. Jis ant vaikų rėkia, kai jo neklauso. Pavyzdžiui, liepia tvarkytis. Jis nemoka su vaikais bendrauti, ypatingai nemoka bendrauti su paaugliu. D. A. labiau tvarkosi, P. A. nenori tvarkytis. D. A. ir padeda, kur reikia ir nueina. Bandė su juo kalbėti, kad pats darytųsi valgyti, bet niekas neveikia. Vyras negeria šiuo metu, praeitą vasarą labai daug gėrė. Mamai paaiškinta galimybė skirtis su vyru ir kur reikia kreiptis. Jis su socialine darbuotoja nebendrauja, kur jam rekomenduojama niekur neina. Jai priklauso vyriausiojo vaiko priežiūra, jo net ir negalėtų vieno palikti, jį turi visą laiką prižiūrėti. Su socialine darbuotoja bendrauja. D. A. su U. A. psichologinę pagalbą gauna „(duomenys neskelbtini)“, P. A. ir D. A. lanko psichologą mokykloje, taip pat vaikai gauna visą ugdymosi specialistų pagalbą (1 t., b. l. 8–16).

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2025 m. vasario 18 d. 13.54 val. bendrauta su nepilnamete D. A.. D. A. paaiškino, kad yra dešimtokė, mokosi nuotoliniu, nes sunku lipti laiptais, skauda klubą ir nugarą. Gyvena viename kambaryje su sese, ten yra jos kompiuteris. Draugų nelabai turi, turi draugę E., ji ateina kartais į svečius. Išeina į lauką pavedžioti šuniuką arba su mama išeina iki parduotuvės, ar tiesiog pasivaikščioti. Daugiau su bendraamžiais bendrauja per kompiuterį. Mamai nieko tėtis nepadeda. Jis tiesiog žaidžia kompiuterinius žaidimus visą dieną. Kai būna vasara, jis eina pas savo draugus ir geria, dabar būna, kad geria rūsyje, prie jų negeria. Kai nenori, tėtis ją atėjęs kutena ir nervina. Nežino dėl ko, tiesiog ateina, kutena ir viskas. Sako baik, o jis sako, baik, tu, kumele, spardytis. Jis kutena šonus, nors negalima. Kai mama pradeda jam sakyti, kad eitų išsiplauti indus savo, jis palieka, neplauna. Būna, kad ant jų rėkia, yra sakęs, kad kai mamos nebus, jis pradės juos (vaikus) daužyti. Tėtis būna prašo jį vos neaptarnauti, o jie atsisako ir tada jis rėkia. Jaučia, kad mama geba apsaugoti nuo jo, nori gyventi čia su mama. Norėtų, kad tėtis išsikraustytų. Žino, kad jeigu būtų pavojus ir mamos nebūtų, reikia skambinti policijai. Praėjusią savaitę tėtis mušė didžiausią brolį, davė jam į krūtinę, buvo iš laido daužęs. Jų mušęs nebuvo. Praėjusią savaitę, kai bandė uždarinėti duris, jis spyrė jai į koją, buvo mėlynė. Mamos tada nebuvo, nematė. Paskui mamai papasakojo, ji supyko ant tėčio. Mama tėčiui sako, kad blogai su jais (vaikais) elgiasi, kad turi elgtis kitaip. Su mama sutaria gerai, ji rūpinasi jais. Supranta, kad prieš vaikus jokios formos smurtas negali būti naudojamas ir turi apsaugoti vaikus nuo smurto (1 t., b. l. 17–25).

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2025 m. vasario 18 d. 14.09 val. bendrauta su nepilnamete P. A.. P. A. paaiškino, kad tėtis yra grasinęs, kad muš. Tėtis ant jų rėkia, kai mama kažkur išeina. Prie mamos nedrįsta ant jų (vaikų) rėkti. Tėtis sako, eik, padaryk, ką mama sakė tau, jie būna viską padarę, jis tada rėkia. Tėtis tiesiog būna pakėlęs balsą, negražiai kalba, naudoja keiksmažodžius dažnai. Tėtis namuose sėdėdavo prie televizoriaus, prie kompiuterio, žaisdavo su „playstation“ ir viskas, nieko nepadėdavo mamai. Kai mama baigia ruošti valgyti, tada tėtis klausia, ar reikia pagalbos. Mama geba juos (vaikus) apsaugoti nuo tėčio, su ja jaučiasi gerai. Mokykloje sekasi gerai, yra šeštokė. Mėgsta piešti, būrelių nelanko. Pernai lankė šokius, metė, nes buvo per brangu. Dabar lanko gatvės šokius. Turi draugų, su bendraamžiais sekasi gerai, kartais eina pas draugę į svečius. Vieną kartą buvo, kad tėtis norėjo mamą užsmaugti. Čia buvo su draugu E.. Įvykio nematė, apie tai pasakojo mama. Tėtis buvo užgarsinęs dainą, mama prašė patildyti dainą, jis tada supyko ir grasino, kad pasmaugs. Tėtis yra mušęs U. A.. Vieną kartą spyrė D. A. į koją, kažkada seniai buvo jai (P. A.) spyręs (1 t., b. l. 26–34).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 126–141).

Iš (duomenys neskelbtini) rašto apie D. A. charakteristiką nustatyta, kad D. A. nuo 2025 m. vasario 25 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) programos modulį „(duomenys neskelbtini)“. D. A. yra rami, kantri ir pareiginga mokinė. Pamokų metu dirba susikaupusi, stengiasi įsisavinti dėstomą medžiagą, tačiau kartais pritrūksta kantrybės, ypač susidūrus su sudėtingesnėmis užduotimis. Nepaisant to, ji geba sukaupti dėmesį ir tęsti darbą. Bendraudama su mokytojais ir kitais mokiniais, D. A. yra mandagi, laikosi pagarbaus tono, tačiau nėra labai iniciatyvi socialinėse situacijose, yra uždaro būdo. Ji lengvai priima pastabas ir stengiasi jas įvertinti, vengia konfliktų. Jei konfliktinė situacija vis dėlto susiklosto, D. A. reaguoja santūriai, stengiasi jos neeskaluoti. Pertraukų metu laikosi ramiai, dažniau būna stebėtojos vaidmenyje nei aktyviai dalyvauja grupinėse veiklose. Jai būdingas vidutiniškai stabilus emocinis fonas, tačiau tam tikrais atvejais pastebimas nuotaikų svyravimas, ypač kai susiduria su asmeniniais ar mokymosi iššūkiais. Pažangumo atžvilgiu D. A. demonstruoja pastangas ir atsakingą požiūrį į mokslą. Ji dalyvauja profesinio ugdymo modulyje, kuris vyksta vieną savaitės dieną po pamokų. Reikšmingų elgesio ar pažangumo pokyčių per pastarąjį laikotarpį nepastebėta. Bendrai vertinant, D. A. yra geranoriška, pagarbiai bendraujanti mokinė, kuri atsakingai žiūri į savo pareigas (2 t., b. l. 138)

Iš 2025 m. liepos 18 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos rašto nustatyta, kad P. A. iki 2025 m. liepos 17 d. dėl sužalojimų į vidaus ligų gydytoją nesikreipė, kitų įrašų „e-sveikatoje“ nėra. 2025 m. balandžio 25 d. lankėsi poliklinikoje paskutinį kartą dėl viršutinių kvėpavimo takų kataro, skirtas gydymas (2 t., b. l. 199).

Iš 2025 m. gegužės 22 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašto nustatyta, kad S. A. ir V. A. šeimai atvejo vadyba paskirta nuo 2019 m. spalio 10 d., nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos šeimai, o nuo 2023 m. sausio 2 d. iki šiol teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Pagrindinės šeimos problemos – tvarkos ir švaros įgūdžių stoka (apleista, netvarkinga gyvenamoji aplinka bei prasta vaikų ir namų aplinkos higiena) ir negebėjimas planuoti šeimos biudžeto (dideli įsiskolinimai už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas). Pastebima S. A. ir V. A. motyvacijos stoka sprendžiant šeimos problemas. V. A. vengia bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, apie šeimai teikiamą specialistų pagalbą atsiliepia negatyviai, su socialiniu darbuotoju dažniausiai bendrauja nemandagiai, grubiai ir įžeidžiančiai. Pastebima, kad vyras yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, nesidomi vaikų sveikatos priežiūra, ugdymosi procesu ir laisvalaikiu bei neturi su vaikais emocinio ryšio. Specialistai pastebi, kad vaikai vengia bendrauti su tėvu, jaučia baimę ir įtampą. V. A. ilgą laiką nedirba ir neprisideda prie šeimos materialinės situacijos gerinimo. Vyrui ne kartą buvo siūloma pagalba darbo paieškose, tačiau atsisakė. Taip pat V. A. siūlyta pagalba siekiant stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais ir žmona, buvo nukreiptas pasinaudoti psichologų ir kitų specialistų teikiama pagalba, tačiau atsisakydavo (2 t., b. l. 107–108).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo V. A., nukentėjusiosios P. A., liudytojos L. G. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. A. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios mažametės P. A. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl neišplautų indų, kurio metu kaltinamasis už kojos ištempė P. A. iš lovos, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susitrenkė nugarą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo vertintas, į medikus dėl sužalojimų nebuvo kreiptasi, vis tik abejoti tuo, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nėra pagrindo. Be kita ko, kaltinamasis nurodė, kad P. A. po smurtinių veiksmų panaudojimo buvo nuliūdusi, o nukentėjusioji patvirtino, kad jautė skausmą.

Kaltinamasis V. A. smurtinius veiksmus P. A. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai – tyčia paėmė už nukentėjusiosios kojos ir ją nutempė nuo lovos. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad, nukentėjusiajai nukritus nuo lovos, gali jai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo V. A., nukentėjusiųjų U. A., P. A., D. A., liudytojų D. A., S. A., L. G. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. A. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų nepilnamečių U. A. ir D. A. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis U. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl nėjimo miegoti, neišjungto kompiuterio metu, auklėjimo tikslais suėmė U. A. už smakro ir jį spaudė, gulinčiam nukentėjusiajam keliu prispaudė krūtinę ir laikė, jam telefono pakrovėjo laidu sudavė per nugarą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji D. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip penkis kartus pakuteno nukentėjusiąją, nors to daryti buvo negalima dėl stuburo išvaržos, žodinio konflikto metu jai vieną kartą spyrė batu į nugarą, spyrė į nugaros sritį ir sudavė kumščiu į nugarą. Nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo vertintas, į medikus dėl sužalojimų nebuvo kreiptasi, vis tik abejoti tuo, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, nėra pagrindo. Be kita ko, kaltinamasis nurodė, kad U. A. po stipraus suėmimo verkė, o pakutenus D. A. ji pasakė, kad skauda. Nepilnamečiai nukentėjusieji, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad po kaltinamojo smurtinių veiksmų jautė fizinį skausmą.

V. A. nusikaltimas ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2dalį, kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, auklėjimo tikslais naudojo fizinį smurtą nepilnamečių U. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. kilusio konflikto metu, dėl nėjimo miegoti, neišjungto kompiuterio suėmė U. A. už smakro ir spaudė sukeldamas jam fizinį skausmą, gulinčiam keliu prispaudė krūtinę ir laikė sukeldamas jam fizinį skausmą, laidu sudavė per nugarą sukeldamas fizinį skausmą, be to, ne mažiau kaip penkis kartus tyčia kuteno D. A., nors to daryti nebuvo galima dėl stuburo išvaržos, sudavė vieną smūgį batu per nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą, vieną kartą spyrė į nugaros sritį, vieną kartą kumščiu sudavė į apatinę nugaros dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą.