Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Lediniai kebabai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovei MB ,,Lediniai kebabai“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei MB „Lediniai kebabai“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. VSDFV biudžetui buvo skolinga 3 725,11 Eur. Taikant priverstinio poveikio priemones skolos išieškoti nepavyko.Atsakovė MB „Lediniai kebabai“ atsiliepimu į pareiškimą nuomonės dėl prašymo iškelti bankroto bylą nepareiškė, tačiau pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su juo sutiko bei nurodė, kad atsakovė valstybės biudžetui 2016 m. spalio 4 d. buvo skolinga 12 220,87 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Lediniai kebabai“, bankroto administratoriumi paskyrė R. J..Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. balanso duomenis įmonė turi turto už 1 799 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 10 990 Eur. Iš pateiktos 2016 m. rugsėjo 20 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 57 613 Eur nuostolių. VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. VSDFV duomenimis, įmonėje yra apdrausti 4 darbuotojai, skola VSDFV išaugo iki 3 888,34 Eur, tačiau draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. VMI duomenimis įmonė turi 12 220,87 Eur mokestinės nepriemokos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą ar gautų pajamas.Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė MB „Lediniai kebabai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė nurodo, kad veikia tik antrus metus, dėl ko jai yra sunku įsitvirtinti rinkoje, tačiau vykdo veiklą, uždirba pajamas ir atsiskaito su tiekėjais. Atsiskaitymo su biudžetu sunkumai yra laikini ir ji siekia sudaryti paskolos sutartis su VSDFV ir VMI.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas biudžetui susidarė nuo 2015 m. lapkričio mėnesio ir nuolat auga, šiuo metu sudaro 4 030,41 Eur. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė niekada nesikreipė į VSDFV dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, be to, atidėjimas iki vienerių metų galimas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už turtą, tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė registruoto turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas apeliantei bankroto bylą, sprendė, jog apeliantė pagal ĮBĮ nuostatas ir jos pateiktus 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis laikytina nemokia. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės net neginčija šios teismo nustatytos aplinkybės, taip pat įsiskolinimų dydžio, tačiau nurodo, kad susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).Nors apeliantė teigia vykdanti veiklą ir gaunanti pelną, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu ji jau yra patyrusi 57 613 Eur nuostolių. Be to, VSDFV taikant priverstinio poveikio priemones, skolos iš apeliantės išieškoti nepavyko, kas reiškia, jog kredito įstaigose esančiose atsakovės sąskaitose įplaukiančių lėšų nėra. Kaip nurodė pareiškėjas, apeliantė niekada nesikreipė į VSDFV dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, o įsiskolinimas biudžetui šiuo metu dar padidėjo, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo spęsti, jog atsakovė turi galimybes mokumą atkurti.Nepaisant to, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo proceso metu, taip pat su atskiruoju skundu, apeliantė turėjo realią galimybę teikti įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius jos veiklos realias perspektyvas ir galimybes atkurti mokumą, tačiau tokių duomenų nepateikė.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus dokumentus, tinkamai juos vertino bei darė pagrįstas išvadas tiek dėl apeliantės mokumo, tiek perspektyvų atsiskaityti su kreditoriais, o naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.