- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- II-289-486/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01285-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pažeidėjas
- G. J.
- Pareiškėjas
- G. J.
- Advokatai
- Arnas Paliu
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Ilonai Banel, dalyvaujant Institucijos surašiusios protokolą atstovui V. D., asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn G. J., jo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, Institucijos surašiusios protokolą atstovui V. D., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. J. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. VKTI- ANR_ N-36-2019, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 21 d. nutarimu G. J. buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 875 eurų bauda, už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir tuo pačiu būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą, taip, kad būtų laikomąsi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalėdamas tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo UAB (duomenys neskelbtini) krovinio vežimo 2018 m. rugsėjo 11 d., 15 val. 14 min., kelyje 1001 su automobiliu Scania ir puspriekabe, kad vežant krovinį transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų apraše 19.5 nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareigūnų nurodomą aplinkybę, kad nutarime minima transporto priemonė (junginys) nagrinėjamo įvykio metu važiavo. Byloje pateiktame tarnybiniame pranešime teigiama, kad pareigūnai neva matė, kaip junginys judėjo, tačiau neprivažiavęs pareigūnų transporto priemonių junginys neva nusuko į kitą kelią ir sustojo tik už vieno kilometro stotelėje. Pažymėjo, kad tokių duomenų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs duomenys, tai yra, tai nebuvo fiksuota ir jokia vaizdo fiksavimo įranga. Kaip minėta, iš tarnybinio paaiškinimo seka, jog nusukęs i kitą kelią junginys neva dar judėjo vieną kilometrą, tačiau, kaip matyti iš pareigūno paaiškinimų, jie važiuojančios transporto priemonės nebuvo prisiviję, neužfiksavo šios transporto priemonės jai judant, važiuojant. Kiek jam yra žinoma, pareigūnai patruliuoja su pakankamai greitomis tarnybinėmis transporto priemonėmis, gebančiomis gan greitai prisivyti transporto priemonių junginius (tuo labiau pakrautus medienos kroviniu) bei fiksuoti padėtį tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo fiksavimo įranga. Tai kartu kelia pagrįstų abejonių tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių patikimumu, tikrumu. Tuo tarpu, pareigūnu fotonuotraukose fiksuoti duomenys patvirtina, kad pareigūnams privažiavus prie transporto priemonių junginio, transporto priemonė stovėjo, joje nebuvo vairuotojo. Šie objektyvūs duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pagrindinių LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementų, todėl, jo manymu, nebuvo objektyvaus pagrindo pripažinti jį kaltu tariamai padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3- 66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo N r. 3-185 redakcija) (toliau - Įsakymas Nr. 3-185) III skyriaus 19.5 punktą transporto priemonių junginio, susidedančio iš dviašio krovininio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe didžiausia leistina bendroji masė yra 40 tonų. t. y. neviršijus šios masės leidžiama važiuoti keliais be specialaus leidimo. Šiuo atveju 2018-09-11 Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną svorio nustatymo akte Nr. K-051432 (toliau tekste - Aktas) buvo nurodyta, kad anksčiau minėta transporto priemonė ir puspriekabe neva viršijo leidžiamą 40 t. bendrąją masę 7.76 t. Masė buvo paskaičiuota įtariant, kad mediena pakrautas junginys gali būti sunkiasvoris, todėl buvo nutarta medienos rietuves pamatuoti ir neva išmatuotą eglės rasių kieki perskaičiuoti i masę vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. Įsakymu Nr. 631 (toliau tekste - Taisyklės Nr. 63 I). Akte nurodoma, kad matavimai neva buvo atlikti su metaline matavimo rulete ir teleskopine liniuote. Pažymėjo, kad šiuo atveju transporto priemonė (junginys) pareigūnų nebuvo pasveria naudojant transporto priemonės viršsvorio svarstykles. Vežamo krovinio svoris pareigūnų buvo apskaičiuotas neva atlikus šio krovinio matavimus, su kurių rezultatais nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nei Nutarime, nei Akte nėra objektyvių duomenų dėl vilkike ir jo priekaboje buvusių medienos rietuvių matmenų išmatavimo bei taikytos matavimo procedūros. Pati gabentos medienos svorio nustatymo procedūra, medienos matavimo procedūra nebuvo fiksuota vaizdo fiksavimo priemonėmis. Nors prie Aktą surašiusio vyresniojo inspektoriaus A. P. 2018- 09-12 Tarnybinio pranešimo yra pridedamos fotonuotraukos, tačiau jos yra neinformatyvios, jose nėra fiksuota ir iš jų nėra aišku kaip buvo atliekamas matavimas, nuo kur buvo matuojama, kokią konkrečią puspriekabę išmatavus buvo fiksuoti konkretūs matmenys, kokiu tikslumu buvo fiksuoti duomenys ir ar tai buvo padaryta teisingai ir tiksliai. Taip pat iš Akto nėra aišku pagal kokią metodiką buvo gautas rietuvės glaudumo koeficientas (nustatytas buvo 0.69), nustatant tariamą vežtos medienos tūrį, kas kartu rodo, kad pareigūnų apskaičiuotas vežtos medienos tūris nėra patikimas, teisingas. Pažymėtina, kad šį krovini pristačius jo užsakovui Latvijoje veikiančiai įmonei krovinys buvo pamatuotas sertifikuota tikslia įranga bei fiksuota, kad pristatytas krovinys sudarė ne 40.59 m ³ (kaip tą klaidingai nurodė pareigūnai), o tik 33.435 m ³, kas taip pat patvirtina, kad pareigūnų atlikti skaičiavimai nėra tikslūs ir teisingi. Taip pat nei Nutarime, nei Akte nepateikta jokių objektyvių duomenų, kodėl vežta mediena buvo vertinama kaip šviežiai nukirsta mediena (eglė) ir jos masė prilyginta 794 kg. Pabrėžtina, kad bendra krovinio masė labai priklauso ir nuo medienos rūšies bei drėgmės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad minėtų Taisyklių Nr. 631 analizė leidžia daryti išvadą, kad medienos masei apskaičiuoti nepakanka vien jos tūrio, bet reikia žinoti medienos masės koeficientų normatyvus, įvertinti medienos drėgmės lygį, kuris turi būti nustatomas medienos drėgnio matavimo prietaisu arba laboratoriniu būdu (pvz. Kauno rūmų (Regionu apygardos administracinis teismas) 2010 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 11-429-480/2010 ir kt.). Pažymėjo, kad miškotvarkos specialistų ne sykį buvo (yra) akcentuota, kad pagal išorinius požymius negalima nustatyti, koks yra rasto drėgnumas, tuo labiau kai iš pareigūno padarytų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad vežti rastai nebuvo šviežiai nukirsti, bet buvo jau ganėtinai pradžiūvę ir buvo pagrindas taikyti skaičiavimo metodiką, skirtą vidutinio drėgnumo medienai. Atitinkamais prietaisais nepamatavus medienos drėgnumo nėra (nebuvo) galimybės nustatyti realios krovinio masės, kas rodo, kad medienos krovinio masę gali nustatyti tik nepriklausomas medienos matuotojas, turintis atitinkamą kvalifikacijos atestavimą, naudojant metrologiškai patikrintus įrankius ir įrangą. Aktą ir tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas neturi nei atitinkamos kvalifikacijos, nei medienos drėgmei nustatyti būtinų prietaisų, nebuvo paimti jokie mėginiai atlikti laboratorinius tyrimus. Taigi šiuo atveju iš Akte nurodytų duomenų ir atliktų skaičiavimų matyti, kad vyresnysis inspektorius remiantis tik subjektyvia nuomone nustatė medienos drėgnumą, niekaip nefiksuojant jos ir nematuojant jokiais sertifikuotais drėgnio matavimo prietaisais. Taip pat Taisyklių Nr. 631 7.3.1. punkte nustatyta, kad medienos rietuvė arba jų grupė (medienvežėje esančios rietuvės) sveriama. Medienos tūris su žieve nustatomas pagal medienos masės koeficientų normatyvus ir jos drėgnį, kuris įvertinamas medienos drėgnio matavimo prietaisais. Manytina, kad šiuo atveju medienos masės nustatymo aplinkybės surašant protokolą neleidžia teismui nustatyti tikslios krovinio masės, nes jokia rąstų svėrimo procedūra nebuvo atlikta, medienos mėginiai jos drėgniui nustatyti nebuvo paimti ir medienos drėgnumas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu šie duomenys yra būtini norint medienos masę teisingai perskaičiuoti iš tūrio i svorį. Atsižvelgiant i aukščiau išdėstytą, atsižvelgtina į pareigūnų atliktą neteisingą transporto priemonių junginio su kroviniu masės apskaičiavimą. Pirmiausia, kaip minėta, junginiu vežtas krovinys sudarė ne 40.59 m 3, o 33,435 m³ , kaip tą tikslia sertifikuota įranga nustatė krovinio gavėjas, todėl, laikant vidutinio drėgnumo medienos masės apskaičiavimo metodiką, kur eglės 1 nr. yra 550 kg, viso transporto priemonių junginio su kroviniu bendra masė sudarė tik 33.919 t. (33.435 m³ x 550 kg = 18,389 t + 8.76 t (vilkikas) - 6.77 t. (priekaba)). Antra, netgi imant pareigūnų nurodomą krovinio tūrį (40.59 m³) ir krovinio masę apskaičiuojant pagal vidutinio drėgnumo medienos masės apskaičiavimo metodiką, matyti, kad transporto priemonių junginio su kroviniu svoris sudaro lik 37.854 t. (t. y. neviršija leistinos 40 t. masės) (40.59 m³ x 550 kg = 22.234 t. + 8.76 t (vilkikas) -v 6.77 t. (priekaba)).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, akto surašymo bei nutarimo priėmimo metu nebuvo surinkti patikimi ir objektyvūs duomenys apie vežtą realų medienos tūrį, medienos drėgnumą, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje, nes šioje byloje pareigūnų nebuvo surinkta objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl vežtos medienos tikrojo (realaus) svorio. Vien tik protokolą surašiusio pareigūno subjektyvus vertinimas apie medienos drėgnumą, netikslus ir neaiškus krovinio matmenų fiksavimas, negali pagrįsti krovinio masės skaičiavimo, nes tai reikštų kaltes įrodinėjimą remiantis prielaidomis ir spėjimais. Tuo tarpu tik tiksliai nustatytas transporto priemonės su priekaba ir vežtu kroviniu svoris yra pagrindinis įrodymas, galintis patvirtinanti, kad buvo/nebuvo padarytas LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažintina, kad šioje byloje institucija nesurinko ir nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galiu vienareikšmiškai konstatuoti jo atžvilgiu LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu, duomenų, remiantis kuriais lik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padare veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto V. D. priimtą 2019-01-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti G. J. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną šioje administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog pristačius krovinį į Latvijos įmonę ir pamatavus sertifikuota tikslia įranga krovinys sudarė tik 33,435 m³ , kadangi Institucijos pareigūnai važiavimą užfiksavo konkrečiu 2018 m. rugsėjo 11 d., 15 val. 14 min., laiku. Mano, kad atlikti matavimai negali būti vertinami kaip faktiniai, nes jie iš viso buvo atliekami kitu laiku, kitoje vietoje, ir kitų asmenų, kurie neturi įgaliojimų surašinėti administracinių nusižengimų protokolų. Taip pat nėra įrodymų, kad Latvijoje buvo matuojamas tas pats krovinys. Sutiko ir su tuo, kad apskaičiuodami gabentos medienos masę, pareigūnai nenaudojo drėgmę matuojančio prietaiso ar laboratorinio metodo, tačiau pažymėjo, kad jie rėmėsi vizualiniu metodu. Pagal taisyklių 2 priedo 12.1 papunkčio nuostatas šviežia mediena laikoma tokia mediena, kuri nukirsta ne seniau kaip prieš 1 mėnesį, Vėliau mediena ima keisti spalvą. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad jo manymu pareiškėjas nubaustas pagrįstai, visi surinkti įrodymai yra teisėti. Mano, kad nutarimas dėl administracinio nusižengimo priimtas pagrįstais įrodymais, įvertinus medienos svorį. Byloje yra prieštaravimų, kurie nepašalinti, kiekis neatitinka pareigūnų pamatuoto kiekio, kiekis neatitinka važtaraščio kiekio medienos akte. Nurodytas asmuo CMR važtaraštyje gali būti identifikuotas įvertinus, kad byloje negalima įvertinti pateiktų dokumentų kaip faktinių bylos aplinkybių, iškyla problema dėl medienos drėgnumo ar buvo šviežiai nuskirsta ar sudžiūvusi. Pareigūnas nurodė, kad mediena yra šviežiai kirsta pagal medienos taisykles ir jei jau ilgesnis laikotarpis vertinama kaip pusiau išdžiūvusi. Šviežia mediena vertinama iš profesionalų UAB (duomenys neskelbtini) negalim vertinti, kad konkrečiu atveju buvo pakrauta mediena tai būtų vertinama kai pusiau išdžiūvusi ir viršsvorio nebūtų nustatyta, esant tokiam drėgnumui, institucija mano, kad negalima manyti, kad tai kaip faktiniai bylos dokumentai. Buvo vengiama dokumentus apie vairuotoją pateikti. Dėl medienos drėgnumo šioje byloje reikia atlikti didelės apimties tyrimą rasti transporto priemonę, iš vairuotojo kortelės nuskaityti duomenis ir pašalinti trūkumus. Institucijos atstovas prašo vadovautis pareigūnų matavimo aktu ir nutarimą palikti nepakeistą. Jeigu teismo būtų kitokia nuomone, atstovas bylą prašo gražinti institucijai, kad būtų pašalinti prieštaravimai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus bei papildomai paaiškino, kad iš tikrųjų bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, jog į automobilį buvo pakrauta 32,8 m ³ medienos, tai įrodyta. Svarbus faktas CMR važtaraštis, kur nurodyta, kad buvo pakrauti 32 m³ medienos, Latviai nustatė 33,35 tai čia važtaraštis tik tam, kad įsitikintų, kad tai tas pats krovinis. Mano, kad nėra nuoseklu ir pati institucija turi viską šalinti, negali būti pareiga pažeidėjui užkraunama, nepaisant to administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo teikti įrodymai, pagrindžiantys, kad nėra taip kaip nurodė Institucija savo nutarime. Kalbant apie drėgnumą administracinio nusižengimo protokolas surašytas už svorį, o ne už kubus. Nuosekliai kalbant apie svorį buvo prijungtos lentelės. Atsižvelgiant kaip nustatomas drėgnumas, kaip atstovas šiandien pasakė jei iki 1 mėnesio po kirtimo šviežias drėgnumas jei daugiau džiūva mediena. Institucija paklausė pardavėjo apie pjovimą ir prijungė duomenis, kad buvo daugiau nei 2 mėnesiai praėję, šis atsakymas netikslus tik tiek, kad niekas nepasako drėgnumo skaičiaus, toks administracinio nusižengimo nutarimas turi būti nutraukiamas. Pareigūnų profesionalumu remtis yra neobjektyvu, tai, kad institucijos netenkina tai nereiškia, kad yra blogas atsakymas. Akivaizdu ir tai, kad Institucija nebandė nustatyti vairuotojo savarankiškai. Prašo tenkinti skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus bei pritarė savo atstovo teisme išsakytiems teiginiams. Be to nurodė, kad jis ieškojo tachografo, mašinos nėra, nes ji jau parduota. Ieškojo duomenų, jų nėra, dėl tachografo tai nebus pateikta medžiaga. Kada buvo atliekamas mašinos patikrinimas vairuotojo nesurado, vairuotojas gal buvo savo reikalais nuėjęs. Sunku pasakyti kur buvo nuėjęs vairuotojas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal LR ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiama ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąja leidžiamąja mase daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę.
Susipažinęs su pareiškėjo skundu bei pateikta medžiaga, teismas vertina, kad šiuo atveju bylos medžiagoje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad G. J. būdamas įmonės direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalėdamas tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo UAB (duomenys neskelbtini) krovinio vežimo 2018 m. rugsėjo 11 d., 15 val. 14 min., kelyje 1001 su automobiliu Scania ir puspriekabe, kad vežant krovinį transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų apraše 19.5 nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.
LR ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Susipažinęs su pareiškėjo skundu bei pateikta medžiaga, teismas vertina, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas nebuvo objektyvus ir visapusiškas, kadangi akivaizdu, kad bylos medžiagoje esama daug prieštaravimų. Pirma, teismas vertina, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad Institucija nepateikė objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl vežamos medienos tikrojo svorio, bei kad transporto priemonės junginys kartu su kroviniu realiai viršijo didžiausią leistiną masę. Šiuo atveju patikrinimo metu automobilis sveriamas nebuvo. Svorio nustatymo akte nurodyta, kad vežama 40,59 m³ (b. l. 9). G. J. teigimu ir iš patektų į bylą PVM sąskaitos faktūros ir medienos perdavimo - priėmimo akto matyti, kad medienos buvo 32,81 m³ (b. l. 49 - 50). Iš Latvijos bendrovės pateikto akto matyti, kad jie įgijo 33,435 m ³ medienos (b. l. 37). Kelią abejonių ir medienos drėgnumas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pabrėžė, kad iki 1 mėnesio po kirtimo laikoma, kad šviežias drėgnumas, o jeigu daugiau, tai mediena džiuna. Savo ruožtu iš pateiktos į bylą UAB (duomenys neskelbtini) pažymos, kurie kirto paminėtą mišką matyti, kad nuo medienos kirtimo iki šios medienos vežimo praėjo daugiau negu du mėnesiai, todėl medienos drėgnumas turėjo būti mažas. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad abejotini medienos ilgių matavimai bei subjektyvus vertinimas apie medienos drėgnumą negali pagristi realios krovinio masės, jos paskaičiavimo teisingumo, nes tai reikštų kaltės įrodinėjimą remiantis prielaidomis ir spėjimais. Antra, priimant šį skundžiamą nutarimą buvo pažeistos LR ANK 566, 567 straipsnių nuostatos - įrodymai vertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles, nebuvo ištirtos visos aplinkybės, objektyviais įrodymais nenustatyti svarbūs bylos faktai. Sutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą net nebuvo stengtąsi surasti vairuotojo o visa įrodinėjimo našta perkelta pareiškėjui. Įvertinus analizuojamo straipsnio dispoziciją, sutiktina, jog įstatymų leidėjas nenumatė kiekvienu atveju nustačius LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje nusižengimą, administracinėn atsakomybėn traukti ir asmenį, atsakingą už krovinių vežimą. Tačiau minimo straipsnio dispozicijoje nėra nurodyta, kokiais atvejais tokia atsakomybė galima. Vadinasi, kiekvienu atveju atskirai Institucija ir teismas vertina ir sprendžia, kada yra pagrindas pagal LR ANK 459 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patraukti ne tik vairuotoją, bet ir asmenį, atsakingą už krovinių vežimą. Šioje byloje institucija nesurinko ir nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galiu vienareikšmiškai konstatuoti jo atžvilgiu LR ANK 459 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu, duomenų, remiantis kuriais galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo buvo padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padare veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VKTI- ANR_ N-36-2019, o byla grąžintina institucijai papildomiems veiksmams atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nutaria:
G. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VKTI- ANR_ N-36-2019, ir grąžinti bylą institucijai papildomiems veiksmams atlikti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.