Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Į bausmės atlikimo laiką V. B. įskaitytas lakas, išbūtas jo laikinajame sulaikyme nuo 2014-07-15 iki 2014-07-17 ir suėmime nuo 2014-07-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-07-31.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 15 d. apie 9.15 val. būdamas prie alaus baro, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė iš J. S. jai priklausantį turtą – rankinę, o iš jos išėmęs piniginę (10 Lt vertės) su joje buvusiais pinigais – 26 Lt, rankinę ir piniginę numetė ant žemės, tokiu būdu pagrobė 36 Lt vertės svetimą turtą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso normų, išsprendė V. B. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Bausmę asmeniui, padariusiam nusikaltimą, teismas skiria vadovaudamasis BK VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., kurie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Kartu pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas V. B. bausmę apylinkės teismas į visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgė ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskiriama būtent tokia bausmės rūšys ir jos dydis. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išdėstytais motyvais ir apeliantui paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Skirdamas nuteistajam bausmę, tiksliau parinkdamas jos rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė apysunkį baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, kad nusikalto praėjus vos aštuoniems mėnesiams nuo to laiko, kai buvo išbrauktas iš probuojamų asmenų duomenų registro, kas rodo, jog apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir toliau nesilaiko įstatymų, todėl, kolegijos nuomone, nuteistajam V. B. pagrįstai kaip recidyvistui BK 27 str. 1 d. prasme (nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kaip yra nagrinėjamu atveju, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 D.), už tyčinio nusikaltimo padarymą buvo paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo pagrobtas seno, neįgalaus ir bejėgio žmogaus turtas, t. y. rankinė, kad nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, į nuteistojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, įskaitant ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, taip pat nusikaltimus žmogaus sveiktai, baustas administracine tvarka (daugiausia baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje arba girto pasirodymą viešoje vietoje administracinėmis nuobaudomis – baudomis, tačiau baudų nemokėjo, nuobaudų vykdymai nutraukti suėjus senaties terminams, galiojančių nuobaudų neturi), niekur nedirba ir priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis nedarbo draudimo išmokos šiuo metu negauna (b. l. 99). Apeliantas nėra registruotas psichikos sveikatos centro įskaitoje, dėl jo elgesio nusiskundimų iš kaimynų policija nėra gavusi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė (36 Lt), kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, kas apylinkės teismo pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., kad yra viena V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), apylinkės teismas apeliantui paskyrė artimą šios bausmės rūšies minimumui laisvės atėmimo bausmę, t. y. šešis mėnesius laisvės atėmimo, kai įstatyme tokia minimali bausmė numatyta trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). Todėl įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistojo asmenybę, tokią V. B. paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Taip pat visiškai pagrįstai V. B. šiuo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 64¹ str. pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – keturi mėnesiai laisvės atėmimo.

Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės šiuo atveju niekaip nepaneigia būtinumo, siekiant pirmiau paminėtų bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., maksimalaus įgyvendinimo, dar labiau švelninti V. B. ir taip skundžiamu nuosprendžiu paskirtą iš esmės minimalią laisvės atėmimo bausmę ar šią bausmę pakeisti kita bausmės rūšimi. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo ribose keisti jį ar panaikinti pagrindų nenustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.