Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent 2012 m. sausio 26 d. apie 20.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto su mažamečiu V. K., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia paėmęs už mažamečio rankos ją laužė bei sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. sausio 26 d. vakare išgėrinėjo su kaimynu. Būdamas apgirtęs pradėjo konfliktuoti su sūnumi V. ir jam užlaužė ranką bei sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį. Nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs, kaltino girtumą, atsiprašė nukentėjusiojo V. K. ir jo įstatyminės atstovės. Pažadėjo imtis priemonių nebevartoti alkoholio bei kreiptis pas specialistus, kad išsaugoti šeimą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad tėtis jam laužė ranką ir sudavė į galvą vieną kartą. Jo tėtis atsiprašė, jis tėčiui atleido ir su tėčiu susitaikė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. K. įstatyminė atstovė S. K. patvirtino, jog jos sutuoktinis sūnui V. laužė ranką bei sudavė vieną smūgį ranka į galvą. Nurodė, jog sutuoktinis būdamas blaivus būna geras ir viskas būna tvarkoje, tačiau išgėręs būna agresyvus. Taip pat posėdžio metu susitaikė su sutuoktiniu ir jam atleido, kaip žmona ir sūnaus įstatyminė atstovė bei suteikė sutuoktiniui paskutinę galimybę išsaugoti šeimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo V. K. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

S. K. protokolu-pareiškimu, kuriame parodė, jog 2012-01-26 sugrįžęs į namus neblaivus vyras apie 20.30 val. namuose pradėjo kelti triukšmą, smurtauti prieš vaikus ir uždaužė sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei laužė jam ranką (b.l. 4);2012-01-26 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-13);alkotesterio parodymų rezultatu, kuriame matyti, jog V. K. 2012-01-26 22.31 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b.l. 23);bendra pranešimo apie įvykį informacija, kurioje nurodyta, jog vaikas pranešė, kad tėvas neblaivus, agresyvus, namuose mažamečiai vaikai prašo policijos pagalbos (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.

Kaltinamojo V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. lauždamas ranką bei suduodamas smūgį į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui savo sūnui V. K..

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,79 promilių girtumas) ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, tai patvirtino pats kaltinamasis teismo posėdžio metu (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pa­da­ry­ta vei­ka ir kal­ti­na­masis V. K. ati­tin­ka LR BK 38 straipsnyje at­lei­di­mui nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės nu­ma­ty­tas są­ly­gas: kaltinamojo padaryta veika, tai nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, jų atsiprašė. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. K. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis yra neteistas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo (b.l. 18), administracine tvarka nebaustas (b.l. 19), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (b.l. 28), todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidus kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 5 MGL (625,00 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 71 straipsnis).

Išaiškintina V. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat išaiškintina V. K., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 74 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. G., gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio V. K. interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. patyrė skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo V. K. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (625,00 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., jog bet kokia teismo paskirta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti V. K., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Iš kaltinamojo V. K. priteisti nukentėjusiajam V. K. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.