Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka per 1 metus nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2013 gegužės 11 d. 18-20 val. laikotarpiu žinodama apie tai, kad mažametis brolis G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai pasišalinęs iš namų, esančių (duomenys neskelbtini)., bei yra ieškomas mamos R. V., iš asmeninių paskatų (dėl tarpusavio nesutarimo) nepranešė apie tai pastarajai (R. V.), tokiu savo neveikimu pažeisdama mažamečio brolio teises, numatytas Vaikų teisių pagrindų įstatymo 57 str. 1 str. (fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymo nustatyta tvarka), ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1813 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad tą dieną ji su draugu ir jo mama buvo išvykę į Kauną. Apie 14.30 val. pasiskambino ir tada sužinojo, kad atvykęs brolis. Ji namo grįžo apie 18 val. Jie jo klausinėjo, kaip jis atsirado ir kodėl tą padarė. Jis aiškino, kad pabėgo iš namų, nes jį mama mušė. Kai grįžo, J. K. iš karto skambino socialinei darbuotojai, nes mamos numerio neturi, ir paskui skambino sesei E. K.. Kai nepriskambino socialinei darbuotojai, po kurio laiko atvažiavo sesuo ir norėjo išsivežti vaiką. Ji vaiko nedavė, nes jis nenorėjo važiuoti ir priešinosi, tuo metu jau buvo policininkai iškviesti ir po kelių minučių atvažiavo. E. iš namų ji neišmetė. Laiko ji tiksliai neatsimena – galėjo būti ir apie 20 val. Tuo metu ji visą laiką buvo su broliu ir laukė, kol kas nors atvyks. Ji nesanti kalta, kad jis pabėgo iš namų ir pas ją atvažiavo. Jai brolis paaiškino, kad pabėgo iš namų, kadangi jį mušė mama. Su mama ji gali susisiekti per kompiuterį, bet tuo metu neturėjo galimybės – buvo išvykusi ir neturėjo pasiėmusi kompiuterio. Bandė skambinti ir pranešti apie tai, kad buvo atvykęs. Su automobiliu jie nevažiavo, nes buvo pagedęs, ir iš Kauno važiavo su pagedusiu automobiliu. Pripažįsta, kad šiuo atveju mama turi daugiau teisių nei ji.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra mama. Ji gyvena ir vaikus augina viena. Datos neatsimena, buvo šeštadienis. Vaikas pasiėmė dviratuką ir važinėjo po kiemą, pajuto, kad jo nėra, ieškojo ir nerado. Dukra pradėjo kaime ieškoti per draugus, paskui bendraklasės paskambino ir pasakė, kad matė vaiką su dviratuku važiuojantį. Paskui paskambino E., kad važiuotų pas J. pasižiūrėti. E. nuvažiavo pas J., ir vaiko nedavė. Tada paskambino policijai ir vaiko teisėms. Paskui reikėjo ilgai prašyti, kad vaiką atgrąžintų. Ji neleido pasilikti, nes ten būna išgėrimai ir triukšmas. Dukra padarė blogai tai, kad ji per kompiuterį neatsakė. Buvo pajungtas Skype todėl ir rašė – galvojo, kad ji sėdi prie kompiuterio. Ji nekaltina J.. Ji bendrauja su broliu ir skambina jam, aiškina, kas pasiilgusi, vaikui tada ir šovė į galvą važiuoti, jis ir susigundė. Iš skambučių ji sprendžia, jog Jūratė skatina tokį jo elgesį. R. V. vaikui aiškina, kad pavojinga važinėti, bet nesuspėja tiek, kiek jam reikia dėmesio. Jos dukra padarė blogai tai, jog tylėjo ir nepranešė, kad G. atvažiavo pas ją. Ji su ja nekalba. R. V. kalbėjo su policija ir turėjo jų maldauti, kad atiduotų vaiką. Sūnus iš namų išvažiavo po pietų, gal buvo apie 14 val. Gal J. ir nebuvo namie tuo metu. Policijos pareigūnai skambino jau į pavakarę. Policijai ji paskambino tada, kai neatidavė vaiko ir jai nepranešė.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sesuo. Teigė, jog mama paskambino, kad dingo brolis. Jie važiavo ieškoti, važiuojant užsuko pas sesę, brolį rado. Važiavo pavakare. Ji norėjo pasiimti brolį, ir jai nedavė. Sesė buvo kambary su broliu, ir ji ten nuėjo ir rado brolį. J. sakė, kad neduos brolio, o tuo metu brolis sėdėjo ant lovos ir valgė saldumynus. Jis nenorėjo su E. K. važiuoti. Ją išstūmė iš namų, gal dėl to, kad norėjo brolį pasiimti. Paskui, kai atvyko pareigūnai, tai jos net neįleido, į kiemą įsileido tik pareigūnus. Policijai paskambino mama. Policijos pareigūnai atvažiavo gal po 15 minučių. Pareigūnai jai atidavė brolį, ji pasirašė, kad saugiai atiduos mamai. Ji sakė, kad ieško brolio, nes jis pabėgo iš namų. Dabar su sese nebendrauja. Broliui niekas nedraudžia pabūti pas seserį, jeigu ji pati atvažiuotų ir pasiimtų.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jie buvo tą dieną Kaune, kur važiavo su krikšto dukra. Vaikštinėjo Megoje ir apie 17 val. pasiskambino į namus, ir tada pasakė, kad atvažiavo su dviračiu G.. J. pasakė, kad palauktų G. ir niekur nevažiuotų. Jie namo grįžo apie 18 val. Jie jo klausė, kodėl taip padarė, tai jis pasakė, kad pasiilgo. Namo grįžo su mašina, su kuria kelionės metu jokių nesklandumų nebuvo. Buvo sustoję trumpam, sūnus žiūrėjo. Namie rado vaiką, ir tada skambino socialinei darbuotojai, nes žino, kokia yra mama – ji savo mergaitę naktį išvijo iš namų, ir pas ją pasiprašė, kad priimtų gyventi. J. skambino socialinei darbuotojai, bet neprisiskambino. Paskui atvažiavo sesuo pasiimti vaiko. Tuo metu D. K. nebuvo kambaryje. Policija atvyko greitai – valandos bėgyje.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena su J.. Jie buvo Kaune ir mama paskambino į namus, pasakė, kad atvažiavo G.. J. kalbėjo su broliu ir sakė, kad nevažiuotų vienas namo. E. konfliktavo su J., todėl jis ją paėmė ir išstūmė iš savo namų. Ji griebė G. tempti. Vaiko namo nenuvežė, nes buvo ką tik grįžę iš Kauno. Jie skambino socialinei darbuotojai, skambino mama. Socialinė darbuotoja neatvažiavo. Tą dieną kvietė pareigūnus. Pareigūnams jis skambino tuo metu, kai buvo E.. E. vaiko neatidavė, nes jis pats nenorėjo. Jiems uždrausta bendrauti su V., pareigūnai sakė jiems, kad geriau ten nesirodyti ir pas juos nevažiuoti, todėl jie vaiko ir nevežė. Jis tiksliai laiko neatsimena, aiškina, kaip viskas vyko. Jeigu jo vaikas išeitų iš namų, tai norėtų, kad jam apie tai praneštų. Kai atvyko pareigūnai, jie E. neįsileido į namus, nes norėjo su pareigūnais pakalbėti vieni. Su E. yra susipykę.

Liudytoja A. K. (D.) teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Marijampolės VPK Kazlų Rūdos policijos komisariate. Gavo medžiagą iš Šakių policijos komisariato dėl dingusio vaiko. Surinko medžiagą, apklausė artimuosius, vaiką. Įvykio vietoje nebuvo, tik apklausė J. K. mamą, brolį, telefonu bendravo su E. K.. Vaikas jai paaiškino, kad jis su dviratuku išvyko iš Kazlų Rūdos savivaldybės pas sesę J.. J. apie tai žinojo, vaikas pats pasakė, jog matė, kai mama buvo prisijungusi prie Skype ir kad klausė, ar yra vaikas, ir pati sesuo tai neigė, liepė nesakyti. Liudytojos nuomone, ir motyvas buvo toks, surašant protokolą, kad pagal surinktą medžiagą – vaikas per mažas nuspręsti pats už save, kur jam būti. Sesuo žinodama, kad jo ieško mama, nepranešė, tai ji apribojo jo apsisprendimą, kur būti tuo metu.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog prisimena tą įvykį. Gavo pranešimą, kad vaikas atvažiavo pas seserį ir nenori grįžti pas mamą. Paskui išsiaiškino, ir sesuo tą vaiką išvežė pas mamą. Vaikas namo nenorėjo važiuoti, bet išaiškino, kad reikia važiuoti pas mamą. Vaikas aiškino, kad su mama susipykęs. Kiek suprato, tai jie susipykę ir nebendrauja. J. K. aiškino, kad vaiko nenuveža pas mamą, ten buvo kažkokia problema – gal tas vaikas kažko pripasakojo, kad nenori namo, jį prižiūrės iki ryto, kol atvyks mama. Paskui atidavė vaiką sesei, ir ji vaiką parvežė mamai.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Iš nagrinėjamoje ATP byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis ir formaliai, ir iš esmės atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus – matyti, dėl kokios J. K. neteisėtos veikos surašytas protokolas, kokia konkreti jos veika atitinka ATPK 181³ str. 1 d. Toks procesinis dokumentas, kuriame iš esmės nustatyta: kas ir kokiu būdu pažeista, įvykio laikas, vieta, tiksliai žinomas asmuo, padaręs pažeidimą, yra aiškūs administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, leidžia tinkamai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo įvykį ir sudėtį.

Administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1813 str. 1 d., inkriminuojamą J. K., patvirtina liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 6) vaiko perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 5), J. K., G. V. ir R. V. paaiškinimai raštu (b. l. 7, 8, 9) ir kita administracinės bylos medžiaga. Šių surinktų įrodymų analizė ir vertinimas įrodo J. K. padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1813 str. 1 d., nes ji, žinodama apie tai, kad mažametis brolis G. V. yra savavališkai pasišalinęs iš namų bei yra ieškomas mamos R. V., iš asmeninių paskatų (dėl tarpusavio nesutarimo) nepranešė apie tai R. V., todėl pripažintina, kad įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1813 str. 1 d.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant J. K. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimo pobūdį; į pavojingumo laipsnį; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir už padarytą pažeidimą skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23, 30 str., 1813 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d., ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą padavus per Šakių rajono apylinkės teismą.