Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S., J. L. ir S. P. (S. P.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai V. S., J. L. ir S. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktišku valdymu jos paliktą palikimą priėmė pareiškėjų tėvas I. P. (I. P.), miręs (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) I. P. ir J. P. sudarė santuoką, kurioje susilaukė trijų vaikų, t. y. pareiškėjų V. S. (buv. P.), J. L. (buv. P.) ir S. P.. Santuokos metu pareiškėjų tėvai įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini)), priklausiusius jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise; pareiškėjų tėvai visą gyvenimą gyveno minėtame name. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o po jos mirties sutuoktinis I. P. liko toliau gyventi minėtame name, juo rūpinosi, taip pat ir ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją. Kadangi J. P. nebuvo sudariusi testamento, o I. P. liko toliau gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) (naujas adresas – (duomenys neskelbtini)), niekas – nei pareiškėjai, nei pats I. P., nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, manydami, kad automatiškai po J. P. mirties jos likęs turtas pereina sutuoktiniui. Aplinkybę, kad I. P. toliau rūpinosi likusiu turtu trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinės mirties, įrodo likę mokėjimo knygelių išrašai už name suvartotą elektros energiją. Be to, niekas neprieštaravo, kad I. P. po sutuoktinės mirties priimtų palikimą; jis valdė visą likusį po J. P. mirties turtą iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po I. P. mirties pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras negali užbaigti paveldėjimo bylos, kadangi nėra priimtas palikimas po J. P. mirties. Pažymėjo, kad iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, jog visi pastatai registruoti I. P. vardu, tačiau visas turtas įgytas santuokos su J. P. metu, todėl atitinkamai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.

2. Suinteresuotas asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateiktame atsiliepime iš esmės bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjos J. P. mirties faktiniu valdymu palikimą priėmė jos sutuoktinis I. P., VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas.

3. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra J. P. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos, t. y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Pareiškėjai V. S., J. L. ir S. P. teigia, kad jų tėvas I. P., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Už minėtą likusį po J. P. mirties nekilnojamąjį turtą I. P. mokėjo mokesčius, rūpinosi juo, prižiūrėjo kaip savą.

Pareiškėjai yra priėmę palikimą po savo tėvo I. P. mirties; yra pateikė įstatymo nustatyta tvarka ir terminu notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tad jų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su jų paveldimo turto apimtimi.

6. Byloje nustatyta, kad I. P. ir J. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); santuokoje jiedu susilaukė trijų vaikų – V. P. (dabartinė pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), J. P. (dabartinė pavardė – L.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas I. P. – (duomenys neskelbtini).

7. Iš Gyventojų registro tarnybos 2014-04-07 pažymos apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-934 matyti, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje; sutuoktinis – I. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini); vaikai – V. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad palikėjai J. P. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais; taip pat 28100/52600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visas J. P. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su I. P. metu, kuris tiek pagal LR Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

9. Minėta, kad palikėja J. P. ir I. P. iki palikėjos mirties gyveno santuokoje, kuri galiojo iki (duomenys neskelbtini), t. y. J. P. mirties dienos. Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos Gyventojų registre nėra. Tai patvirtina į bylą pateikta Gyventojų registro tarnybos 2014-04-07 pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-934.

10. Į bylą pateiktas Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. 2014-04-07 raštas dėl J. P. paveldėjimo bylos, kuriuo pranešama, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 2-ajame notaro biure nėra pradėta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus J. P., ir niekas iš mirusiosios įstatyminių ar testamentinių įpėdinių palikimo nepriėmė.

Taip pat byloje yra pateiktas Testamentų registro 2018-09-10 išrašas, iš kurio matyti, kad nėra įregistruotų J. P. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo / atsisakymo faktų.

11. Pareiškėjų pateikti mokesčių mokėjimą įrodantys dokumentai patvirtina, kad I. P., miręs (duomenys neskelbtini), po palikėjos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties toliau gyveno minėtame name, kadangi mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, –mokėjimai atlikti iš karto po palikėjos J. P. mirties (už elektros energiją apmokėta 2012-02-14, 2012-04-13).

12. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, savo atsiliepime iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad I. P., miręs (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po savo sutuoktinės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

14. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjų V. S., J. L. ir S. P. tėvas I. P., miręs (duomenys neskelbtini) (po kurio mirties palikimą priėmė pareiškėjai), priėmė savo sutuoktinės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. (I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.