Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei S. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., S. J., D. J. ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui, dėl fizinio asmens E. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai ir argumentai

2. Pareiškime nurodoma, kad E. J. nuo 2006 m. kovo 22 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, darbingumo lygis – nulis procentų, dėl sunkių ligų sūnus negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. E. J. diagnozuota psichikos liga - (duomenys neskelbtini) su ryškiais elgesio ir kalbos sutrikimais. VŠĮ Prienų rajono Psichikos sveikatos centro socialinio darbuotojo 2019 m. kovo 8 d. išvadoje (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad E. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose išvadoje nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. E. J. reikalinga kitų asmenų nuolatinė pagalba ir priežiūra, juo šiuo metu rūpinasi motina N. J..

3. Pareiškėja teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 06:17 iki 10:00) nurodė, jog E. J. yra jos sūnus, jis yra neįgalus, nustatytas protinis atsilikimas, jis susirgo ir liko komplikacijos nuo vaikystės. Jam yra nustatytas neterminuotai specialusis slaugos poreikis. Jam reikia visur padėti, pats jis nieko negali pasidaryti. Pareiškėjos N. J. atstovas advokatas Gintautas Malaveckas teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais.

8. Suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė S. M. teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 15:07 iki 15:50) palaikė pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad E. J. yra neveiksnus visose srityse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

I. I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

9. Psichikos sutrikimas/psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. yra įrašytas į Prienų Psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitą, diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) su ryškiais elgesio sutrikimais) ir (duomenys neskelbtini) (kalbos sutrikimas) (b. l. 24), nuo 2006 m. kovo 22 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, darbingumo lygis – nulis procentų (b. l. 21-23). Iš VšĮ Prienų PSPC Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos atliktos ir teismui pateiktos išvados „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (Aprašo 3 priedas) nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus konkrečiose išvadoje nurodytose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 25-30). Minėtoje išvadoje pažymėta, kad ji padaryta atsižvelgiant į tai, jog asmuo savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių, numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, negeba savarankiškai ir savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti. Dėl labai sunkios negalios nesuvokia savo veiksmų, neorientuotas laike, dalinai aplinkoje, dalinai savyje, socialinių kontaktų palaikyti visiškai nesugeba, negeba suvokti savo fizinių poreikių, bei pojūčių. Maisto pasigaminti, bei pasiimti nesugeba, skaičiuoti ir skaityti nemoka.

11. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamojoje byloje E. J. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti, 2019 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi minėtam suinteresuotam asmeniui paskirta privaloma pagal minėtas teisės normas teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 68-70). Pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. - spalio 21 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 pateiktas išvadas, E. J. konstatuota įgimta silpnaprotystė - (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ((duomenys neskelbtini)), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir nurodyta, kad dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės, jo šaukti į teismo posėdį nerekomenduojama, kadangi jis nesupras teismo proceso prasmės ir nesugebės duoti objektyvių paaiškinimų (b. l. 84-86).

12. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu E. J. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai ištirta E. J. psichikos būklė bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Atsižvelgiant į šias teisiškai svarbias aplinkybes, abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad E. J., kaip nurodyta socialinio darbuotojo išvadoje, teismo ekspertizės akte, pripažintinas neveiksniu, teismo toliau nurodomose tam tikrose srityse.

13. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į E. J. sunkią psichikos būklę, diagnozuotą protinį atsilikimą, į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog dėl diagnozuotos įgimtos silpnaprotystės E. J. visose srityse nesupranta savo veiksmų esmės ir jų negali valdyti, atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytose srityse E. J. savarankiškai negeba priimti sprendimų, jam reikalinga kitų asmenų pagalba, tačiau teismas suinteresuoto asmens E. J. nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. tokiose srityse, kurios asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (žr. pvz. Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94). Šiuo atveju tai būtų sritys, įtvirtintos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje), 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.) bei 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis).

14. Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo E. J. pripažintinas neveiksniu atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (Aprašo 10.2.1 punktas) bei sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (Aprašo 10.2.2 punktas).

15. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens E. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog E. J. pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

16. Pripažinus suinteresuotą asmenį neveiksniu tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, inicijuotina byla dėl globos šioje srityje nustatymo ir globėjo šioje srityje bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505, 506 straipsniai).

17. Valstybė šioje byloje patyrė 16,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 468 straipsniu, 469 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti suinteresuotą asmenį E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).

Pareiškimo dalį dėl E. J. pripažinimo neveiksniu srityse, susijusiose su asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo, tokiose kaip dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju ir pan., darbo teisinių santykių, politinių teisių įgyvendinimo, atmesti.

Inicijuoti bylos dėl globos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.