- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-436-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07207-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3672-96/2013 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo S. P. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 15 mėnesių, padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį AUDI 80, nustatant, jog ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra, atsakovui išmoka 30 503 Lt kompensaciją, finansinius įsipareigojimus kreditoriui palikti vykdyti ieškovei kaip kredito gavėjai, o prievoles pagal laidavimo sutartį – atsakovui, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę P. pavardę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad jis santuokos metu nesaikingai vartojo alkoholį bei nesirūpino šeimos poreikiais. Atsakovas taip pat neprisideda prie būsto išlaikymo bei neteikia materialinės paramos nepilnamečiui vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
- nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės;
- paliko ieškovei santuokinę pavardę ,,P.“;
- nustatė nepilnamečio vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
- priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo dienos iki jo pilnametystės ir 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai S. P..
- prievolę kreditoriui ,,Swedbank“, AB pagal 2005 m. rugsėjo 22 d. kredito sutartį Nr. 05-063044-FA (su vėlesniais pakeitimais) po santuokos nutraukimo pripažino solidariąja ieškovo ir atsakovo prievole;
- padalijo santuokoje įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei natūra, viso už 227 000 Lt, atsakovui priteisė natūra garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 000 Lt vertės, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 550 Lt vertės, ir automobilį AUDI80, v. n. (duomenys neskelbtini), – 1 300 Lt vertės;
- įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovui 56 433,33 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį;
- priteisė iš atsakovo ieškovei 693 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 2 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, konfliktų kėlimą. Atsakovas neigia nuolatinį girtavimą. Tačiau iš byloje pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog Skyriaus specialistui lankantis šalių namuose ir apklausus nepilnametį vaiką nedalyvaujant sutuoktiniams, berniukas patvirtino, jog nori gyventi su mama, o su tėčiu pykstasi, nes jam nepatinka, kad tėtis prisigeria ir naktimis trankosi. Vaikas jau yra penktokas, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad berniukas sakė netiesą, nes tokio amžiaus vaikas jau yra pakankamai socialiai brandi asmenybė. Atsakovas gi nepateikė faktų, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė ir neprašė nutraukti santuokos dėl ieškovės kaltės, todėl teismas laiko pagrįstais ieškovės teiginius, jog atsakovas dėl savo priklausomybės alkoholiui nesugebėjo tinkamai rūpintis savo šeima, jos gerove bei sūnaus išlaikymu. Taigi teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis piktnaudžiaudamas alkoholiu, nesirūpindamas savo šeima iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Teismas sprendė, kad abiejų bylos šalių galimybės teikti vaikui išlaikymą yra lygios ir atsakovo galimybės išlaikyti vaiką taip pat yra vidutinės, todėl nepilnamečio vaiko tėvas – atsakovas, turėtų skirti bent dalį lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gauna didesnes nei minimalias pajamas, po santuokos nutraukimo pretenduoja į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra pakankama, į tai, jog byloje nėra duomenų apie jam nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, į tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, teismas manė, kad atsakovas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai, ženklesne suma nei nurodo atsakovas. Teismas nurodė, kad Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 1 000 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Berniukas neturi specialių poreikių ar sveikatos problemų, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir protingas.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas teikė sūnui išlaikymą, priešingai, teismo posėdyje pats atsakovas patvirtino, jog išlaikymo vaikui neteikė pusę metų ir kartais pagamindavo vaikui valgį, todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 15 mėnesių, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį, t. y. 6 000 Lt.
Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 000 Lt vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 227 000 Lt vertės, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 550 LT vertės bei automobilį AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), – 1 300 Lt vertės. Viso įgyto turto bendrąja jungtine nuosavybe už 255 850 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškovė kito turto neturi, su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, be to, ji viena moka įmokas kreditoriui už paimtą būsto paskolą bei visus komunalinius mokesčius, ką patvirtino ir pats atsakovas. Todėl, teismo manymu, šiuo atveju, yra pagrindas dalinant šalių bendrą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl dalijant šalių turtą, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, konstatuotina, kad bendro šalių turto vertė yra 255 850 Lt. Tad pripažinus, kad šalių dalys bendrame turte yra ieškovės – 2/3 dalys, o atsakovo – 1/3 dalis, kiekvienai šaliai turėtų atitekti proporcinga turto dalis, kurios vertė – ieškovei – 170 566,66 Lt, atsakovui – 85 283,33 Lt. Priimant sprendimą, šis turtas paskirstytinas taip, kaip sutarė abi šalys: 2/3 dalys nurodyto turto priteistinos ieškovei, 1/3 dalis šio turto – atsakovui. Ieškovė prašė jai natūra priteisti butą, o atsakovui natūra - du garažus ir automobilį. Atsakovas šiai turto padalinimo tvarkai neprieštaravo. Taigi, šitaip natūra padalijus šalių turtą, ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisto turto vertė yra 170 566,66 Lt. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisto turto natūra vertė yra 28 850 Lt. Ieškovė atsakovui už ieškovei natūra priteistą didesnę turto dalį privalo sumokėti kompensaciją 56 433,33 Lt (85 283,33 Lt – 28 850 Lt = 56 433,33 Lt). Nors ieškovė prašė kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis dvylikai mėnesių, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Taigi, nesant abipusio šalių susitarimo, visa ši kompensacija priteistina atsakovui iš ieškovės šiuo sprendimu (CK 3.118 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas S. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą šiose dalyse: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir atsakovui priteisti 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Lt per mėnesį, ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo teismas nustatė remdamasis vieninteliu įrodymu – Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta aplinkybe, kad, vaiko žodžiais, atsakovas prisigeria ir naktimis trankosi. Tačiau teismas nesiaiškino, kaip dažnai, dėl kokių priežasčių tai vyksta, kiek įtakos tam turi ieškovės elgesys, ar vaikas nėra nuteiktas prieš atsakovą ir pan., taip pat nepatikrino, ar tokia išvada galima tikėti, ar specialistė teisingai suprato ir užrašė vaiko žodžius. Teismas taip pat nepaaiškino, kaip menamas atsakovo nuolatinis alkoholio vartojimas siejasi su aplinkybe, kad atsakovas dirba solidžioje statybos įmonėje. Šalys pykstasi, nes ieškovė priekaištauja atsakovui dėl per mažo atlyginimo, tačiau sutuoktiniai turi remti ir palaikyti vienas kitą, o ne reikšti priekaištus. Taigi pati ieškovė nesilaiko santuokinių pareigų, todėl ji lygiai tiek pat, kiek atsakovas, yra kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovas tikėjosi susitaikyti ir išsaugoti šeimą, prašė teismo neardyti santuokos ir skirti terminą susitaikymui, tačiau teismas šalių netaikė, teismo posėdžio metu praktiškai nedavė atsakovui pasisakyti, tik kaltino ir reikalavo pripažinti savo kaltę dėl visko, kas nurodyta ieškinyje.
Atsiliepimas
2. Atsakovo nesutikimas su teismo nustatyta turto padalijimo tvarka buvo išdėstytas atsiliepime į ieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatytai, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Teises į gyvenimo sąlygas užtikrina butas, bet ne garažai, todėl nesuprantama, kodėl teismas, dalindamas turtą, ieškovei priteisė 2/3 viso turto, o ne 2/3 buto, likusį turtą padalindamas po lygiai. Teismas šioje byloje nesiaiškino, iš kokių lėšų buvo įsigytas šis turtas, o atsakovas šių aplinkybių teismui taip pat nenurodė, nes neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad jos gali būti svarbios. Butas buvo įgytas ne vien už paskolą, bet ir už asmenines atsakovo lėšas, gautas pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduotas už 84 000 Lt, iš šios sumos ne mažiau 80 000 Lt atsakovas skyrė naujo buto įsigijimui. Naują butą šalys nusipirko už 154 000 Lt. Likusi suma buvo padengta iš santaupų ir gautos paskolos (60 000 Lt). Taigi iš atsakovo asmeninių lėšų buvo įsigyta ne mažiau kaip ½ buto, ir bendrąja jungtine nuosavybe laikytina tik likusi ½ buto. Todėl net ir nukrypstant nuo lygybės principo ir ieškovei priteisiant 2/3 turto, jai negalėjo būti priteista didesnė kaip 1/3 dalis buto. Be to, teismas nesiaiškino ieškovės galimybių mokėti piniginę kompensaciją už priteistą turtą.
3. Teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų turtinės padėties ir realių galimybių teikti tokį išlaikymą.
4. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė išlaikymo neteikimo aplinkybės visiškai neįrodinėjo, nepaaiškino, iš kokių lėšų išlaikė vaiką visą tą laikotarpį, kodėl nereikalavo teikti išlaikymą iš karto. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad visą šį laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki dabar šalys gyvena kartu, veda bendrą ūkį, atsakovas nuolat perka šeimai maisto, kuro automobiliui, kitus būtinus pirkinius, pateikė savo banko sąskaitos išrašą (tuo tarpu teismas nurodė, kad atsakovas jokių įrodymų nepateikė, kas leidžia manyti, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą: iš dalies pakeisti turto padalijimą – apeliantui priteisti du bendros 37 276 Lt vertės garažus ir išmokėti 32 000 Lt piniginę išmoką, priteisti iš apelianto nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio mokestį už komunalines paslaugas – 2 969,13 Lt, priteisti iš apelianto nesumokėtą išlaikymo sumą (1 570 Lt) nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio, priteisti nesumokėtą išlaikymo įsiskolinimą už 15 mėnesių. Nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme atsakovas nepareiškė priešieškinio, o pateiktame apeliaciniame skunde teikia klaidingą informaciją dėl buvusios padėties šeimoje; atsakovo cituojamą CK 3.27 straipsnio 1 dalies nuostatą šeimoje nuo 2007 metų vykdė tik ieškovė. Atsakovo pateikti argumentai dėl santuokos nutraukimo ir kaltės nepagrįsti įrodymais. Asmeninio turto atsakovas turėjo tik už 7 200 Lt (už šią sumą parduotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas Elektrėnuose). Ieškovė sutinka su teismo sprendimu priteisti jai 2/3 turto, tačiau nesutinka atsakovui išmokėti 56 433 Lt piniginę kompensaciją. Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt ir išlaikymo įsiskolinimą yra teisingais ir atitinka CK 3.192 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo būdo ir tvarkos bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl apelianto kaltės. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013).
Apelianto kaltę dėl šeimos iširimo pirmosios instancijos teismas motyvavo apelianto piktnaudžiavimu alkoholiu ir nesirūpinimu šeima. Teismas pasirėmė Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje užfiksuoti šalių nepilnamečio vaiko parodymai apie nederamą apelianto elgesį šeimoje. Duomenų, kurie paneigtų šios išvados patikimumą, apeliantas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad joje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. gruodžio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje apeliantas pripažino, kad pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų klubą (1 t., b. l. 124), tuo pats patvirtindamas savo priklausomybę nuo alkoholio. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantas nustojo dirbti statybų bendrovėje „Eika“, o įsidarbino įmonėje „Maxima LT“ (1 t., b. l. 248), todėl darbo statybų įmonėje faktu apeliantas nebegali remtis siekdamas paneigti piktnaudžiavimą alkoholiu.
Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes toks atsakovo kaip sutuoktinio elgesys, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, yra nesuderinamas su socialinėmis geros moralės normomis ir yra netoleruotinas. Įrodymų, kad savo kaip sutuoktinės pareigas iš esmės būtų pažeidusi ieškovė, apeliantas nepateikė, todėl teigti, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltės, nėra pagrindo (CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3, o apeliantui 1/3 bendro turto.
Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Savo sprendimą nukrypti nuo lygių dalių principo teismas grindė tuo, jog ieškovė kito turto neturi, su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, ji viena moka būsto paskolos įmokas bei komunalinius mokesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas nesivadovauti lygių dalių prezumpcija, nes apsaugoti vaiko ir ieškovės interesus teismas šiuo atveju galėjo ir nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, o būtent – pasirinkdamas turto padalijimo būdą. Dėl šios priežasties teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ bendro turto.
CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo argumentų, kad šalių butas buvo iš dalies įgytas už apelianto asmenines lėšas, dėl ko 2/3 buto turėtų būti pripažinta apelianto asmenine nuosavybe ir tik 1/3 bendrąja jungtine nuosavybe, teisėjų kolegija nevertina. Kita vertus, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tuo atveju, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, tuo tarpu 2005 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad butas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., b. l. 185).
CK 3.127 straipsnis nustato, jog dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Todėl tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), o tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas butą priteisė ieškovei, o apeliantui priteisė piniginę kompensaciją už jam tenkančią buto dalį. Apeliantas tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas apsvaigęs, griebiasi smurto prieš nepilnametį vaiką, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. apkaltinamasis nuosprendis (1 t., b. l. 248-251), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buto padalinimas natūra nėra galimas dėl subjektyvių priežasčių, o būtent, padalijus butą natūra, bendraturčių santykiai išliktų konfliktiški, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą būtų apsunkintos, toks padalinimas keltų grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui bei pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus, todėl buto padalijimas natūra šiuo atveju yra nepriimtinas.
Byloje nustatyta, kad šalių buto vertė yra 227 000 Lt, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), – 21 000 Lt, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), – 6 550 Lt, o automobilio – 1 300 Lt.
Ieškovei priteisus butą natūra, iš jos apeliantui turėtų būti priteista 113 500 Lt piniginė kompensacija už jam tenkančią ½ buto dalį (227 000 Lt * ½ ? 113 500 Lt). Tam, kad ieškovės galimybės sumokėti apeliantui kompensaciją nebūtų pernelyg apribotos, apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliantui natūra priteisti du garažai ir automobilis, ir taip ieškovei tenkančia ½ kito turto (garažų ir automobilio) dalimi sumažina apeliantui priteistinos kompensacijos dydį iki 99 075 Lt (113 500 Lt – ½ * (21 000 Lt + 6 550 Lt + 1 300 Lt ? 99 075 Lt)). Taip pat iš šio kompensacijos dydžio (99 075 Lt) apeliacinės instancijos teismas išskaičiuoja apeliantui tenkančią ½ dalį prievolių pagal 2005 m. rugsėjo 22 d. kredito sutartį, mokėtiną pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką nuo 2014 m. kovo 15 d. (grafike numatyta pirma mokėjimo data po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo), iš viso – 21 027,55 Lt (6 090,96 eurų) (2 t., b. l. 8-9). Taigi, apeliantui iš ieškovės priteisiama 78 047,45 Lt kompensacijos už ½ buto dalį (113 500 Lt - 14 425 Lt - 21 027,55 Lt = 78 047,45 Lt).
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią turto dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-192/2009). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad turi galimybę gauti finansinę paramą iš savo giminaičių, kurie ir anksčiau jai duodavo pinigų (1 t., b. l. 219), apeliantas šios aplinkybės nepaneigė, todėl teisėjų kolegija dėl ieškovės turtinės padėties ir finansinių galimybių sumokėti piniginę kompensaciją plačiau nepasisako.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apeliantas teigia, kad teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties ir realių galimybių teikti tokį išlaikymą.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra darbingo amžiaus (apeliantui yra 45 metai), duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra, apeliantas turi darbo statybose patirties (1 t., b. l. 78), taigi, kad galėtų gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tokiu būdu prisidėti prie teismo nustatyto nepilnamečio sūnaus išlaikymo, apeliantas turi visas galimybes, tačiau jų neišnaudoja.
Pažymėtina, kad tam, jog iš vieno iš tėvų būtų priteistas mažesnis nei teismų praktikoje rekomenduojamas minimalus išlaikymo dydis, turi būti nustatytos išimtinės, nuo tėvų valios nepriklausančios ir jų netinkamo elgesio nenulemtos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą, nes byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu apeliantas būtų pastoviai ir pakankamai išlaikęs savo nepilnametį vaiką. Be to, kaip matyti iš 2013 m. sausio 14 d. teismo posėdžio protokolo, nesutikimą su išlaikymo įsiskolinimu baigiamojoje kalboje apeliantas grindė tuo, jog vežiojo vaiką automobiliu (1 t., b. l. 148). Akivaizdu, kad tokie faktai, net jiems ir pasitvirtinus, nepatvirtina pilnaverčio ir nuolatinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimo.
Pagal CPK 318 straipsnį, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstoma byloje dalyvaujančio asmens nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo; įstatymas nenumato, kad atsiliepime į apeliacinį skundą galėtų būti keliami savarankiški reikalavimai dėl priimto teismo sprendimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą ir teismo posėdyje pareikštų savarankiškų reikalavimų.
Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas ~ 19 proc., todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteisiama 19 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 193). Dokumentų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovas nepateikė, todėl teismas advokato pagalbai skirtų lėšų atlyginimo klausimo nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teisme teismas patyrė 16,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus 81 proc., iš atsakovo valstybei priteisiama 13,28 Lt šių išlaidų (CPK 96 str.). Kadangi iš ieškovės priteistina pašto išlaidų suma – 3,12 Lt, yra mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-335 įsakymu nustatytą minimalią valstybei priteisintą bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt), šios išlaidos iš jos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti – padidinti atsakovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos piniginės kompensacijos dydį iki 78 047,45 Lt.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.