- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-05-16
- Bylos Nr.
- 1-30-349/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis (pirm.), Evaldas Vanagas, Vytautas Norkūnas
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Kaltinamasis
- A., R. Z.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, praeityje teistas Rokiškio rajono teismo 4 kartus, teistumai išnykę,
kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. R. Z. 2006 m. spalio 11 d. apie 18 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia savadarbiu durklu – stilėtu dūrė V. P. į krūtinę, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir dėl ko įvyko mirtis, tyčia nužudė V. P..
Kaltinamasis A. R. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo namų virtuvėje jis su Ž. ir P. gėrė stiprų alų. Po kurio laiko atėjo Ž. su P. Šie irgi kartu gėrė alų. Vėliau jis nuėjo į savo kambarį, kur atėjo ir Ž. su P.. Jie pradėjo raustis po jo daiktus. Jis, norėdamas pagasdinti, paėmė ant lovos gulėjusį durklą ir laikė jį dešinėje rankoje, laikydamas durklo rankeną prie krūtinės, o ašmenis nukreipdamas į priekį. Ž., būdamas už nugaros, jį pastūmė, o P. puolė jį iš priekio ir užgriuvo ant durklo, kuris įsmigo į krūtinę. P. nugriuvo ant skudurų, o jis išėjo iš kambario. Su P. anksčiau yra konfliktavęs.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma kitais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. parodė, kad įvykio aplinkybių, kurių metu buvo mirtinai sužalotas jos sūnus, ji nežino. Ji kalbėjo tik su Ž. motina, kuriai Ž. teigė, jog kambaryje jo nebuvo, kai sūnus buvo sužalotas. Sūnų ji palaidojo savo lėšomis.
Liudytojas A. Ž., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo paskelbti, parodė, kad 2006 m. spalio 11 d. jis su P., J. ir Z. išgėrinėjo pastarojo virtuvėje. P. įsakmiai prašė Z. nupirkti alaus. Z. nuėjo į savo kambarį. Jis pats nuėjo į tualetą. Grįžęs ir įėjęs į kambarį, pamatė P. sėdintį šalia durų kairėje, ant skudurų. Tuo metu Z. puolė P. ir bandė jam įdurti. Jis, prišokęs prie Z., pastarąjį nustūmė nuo P. ir atėmė iš Z. peilį. Po kurio laiko, kai Z. pasakė, jog nusiramino ir pažadėjo nieko nedaryti, jis atidavė Z. peilį. Po to, jis vėl nuėjo į tualetą ir kai išėjo pamatė P. sėdintį toje pačioje vietoje Z. kambaryje ant skudurų krūvos. P. pasakė, kad jam įdūrė. Iš P. nosies bėgo kraujas. Z., pasakęs, kad “vienu brudu bus mažiau”, išėjo iš kambario Jis yra girdėjęs, kad P. iš kitų žmonių pinigų. ( 1 t., 124-127 b. l. ).
Savo parodymus A. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., 124-127 b. l.).
Liudytojas A. J., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo paskelbti, parodė, kad 2006 m. spalio 11 d. jis matė, kai Z. nuėjo į savo kambarį ir paskui jį nusekė P.. Po kurio laiko į virtuvę grįžo Z. ir pasakė, kad P. nebegyvas. Z. ranka buvo kruvina. Z. jam yra pasakojęs, kad P. Z. smaugė, tačiau jis pats to nėra matęs. P. jis Z. bute matė antrą kartą. Pirmą kartą pats Z. jį buvo parsivedęs ( 1 t., 116-117 b. l. ).
Liudytojas A. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. ( 1 t., 119-123 b. l. ).
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad A.R. Z. kambaryje, tarp skudurų, pusiau gulomis ant nugaros rastas V. P. lavonas. Koridoriuje, virtuvėje ant grindų bei ant virtuvės kriauklės maišytuvo rasti kraujo pėdsakai. ( 1 t., 8-25 b. l. ).
Papildomos įvykio vietos apžiūros metu A.R. Z. kambaryje ant spintelės, po šiukšlėmis ir skudurais, rastas metalinis tribriaunis aštriu galu įrankis, ant kurio matomos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo ( 1 t., 26-30 b. l. ).
Nustatyta, kad tai savadarbiu būdu pagamintas nešaunamasis duriamojo poveikio ginklas – stilėtas, kurio geležtė yra tiesi, tribriaunė piramidės formos. Geležtės ilgis – 146 mm, briaunų plotis – 10 mm ( 1 t., 36-39 b. l. ).
Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. P. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu, suduodant smūgį pašaline jėga. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu savadarbiu įrankiu (1 t., 42-43, 47-52, b. l.).
Biologinio tyrimo metu nustatyta, kad ant A.R. Z. švarko, kelnių, šlepetės, puskojinės, A.R. Z. rankų nagų nuokarpų turinyje, nuoplovose nuo A.R. Z. kairės rankos didžiojo piršto ir nuo kairės kojos, nuoplovose nuo vonios durų, nuo sandėliuko durų staktos, nuo virtuvės grindų, nuo šalto vandens maišytuvo, nuo kambario, kuriame gulėjo V. P. lavonas, durų, yra A.R. Z. kraujas. Ant tyrimui pateikto durklo yra V. P. kraujas ( 1 t., 62-77 b. l. ) .
Visais šiais įrodymais kaltinamojo A.R. Z. kaltė visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis atkakliai tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, tiek ir teisiamajame posėdyje neigia savo kaltę, nurodydamas, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir kad žuvusysis V. P. pats užgriuvo ant atstatyto durklo ( stillėto ), tačiau ši jo versija, kurią teismas vertina tik kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, paneigia ne tik liudytojo A. Ž. parodymai, iš kurių matyti, jog kambaryje, kuriame buvo sužalotas V. P., apart A.R. Z., nieko nebuvo, V. P. visą laiką sėdėjo ant skudurų, sumestų ant grindų, ir jokios grėsmės A.R. Z. nekėlė, liudytojo A. J. parodymai, iš kurių matyti, kad kambaryje buvo tik A.R. Z. ir V. P., bet ir teismo medicinos specialisto, tyrusio V. P. lavoną, paaiškinimai. Teismo posėdyje teismo medicinos specialistas, atsižvelgdamas į tai, kad žaizdos V. P. krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje kryptis eina iš viršaus žemyn, taip pat į tai, kad yra ir akivaizdūs žuvusiojo ir kaltinamojo ūgių skirtumai ( V. P. ūgis buvo apie 190 cm, A.R. Z. yra apie 160-165 cm ūgio ) kategoriškai atmetė kaltinamojo versiją, kad V. P. užgriuvo ant kaltinamojo dešinėje rankoje laikyto peilio, laikant įrankį prie krūtinės kairės pusės. Kaltinamajam A.R. Z. keičiant parodymus ir pradėjus teigti, jog V. P. buvo pasilipęs ant puodų, specialistas paaiškino, jog, tokiai situacijai esant, kaltinamojo nurodytas V. P. sužalojimo mechanizmas yra dar labiau neįtikėtinas. Teismas atmeta kaltinamojo versiją apie V. P. puolimą ir užvirtimą ant durklo dar ir dėl to, kad pagal nurodytą kaltinamojo versiją, jog jis durklą laikė prie savo krūtinės kairės pusės, o V. P. tuo metu puolė jį priešais bei užvirto ant atstatyto durklo, tokiu atveju sužalojimas V. P. būtų buvęs padarytas dešinėje pusėje, o ne kairėje, kaip buvo faktiškai.
Iš bylos duomenų matyti, kad iki įvykio A.R. Z. buvo neigiamai nusiteikęs prieš V. P. dėl pastarojo netinkamo elgesio netolimoje praeityje. Atėjęs pas A.R. Z., V. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o, jiems pasibaigus, įkyriai reikalavo, kad A.R. Z. duotų pinigų gėrimams pirkti. Turėdamas mintyje ankstesnius asmeninius nesutarimus ir būdamas supykęs už pinigų reikalavimą, A.R. Z. tyčia dūrė vieną kartą namuose turėtu durklu sėdinčiam ant skudurų, sumestų ant grindų, V. P. į gyvybei svarbų centrą – krūtinę, ko pasėkoje V. P. mirė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų išsakęs ketinimus ar ėmęsis konkrečių veiksmų atimti gyvybę V. P., tokių ketinimų jis neišsakė ir neatliko veiksmų betarpiškai prieš įvykį, todėl pats pasirinktas nusikaltimo įrankis, jo panaudojimo būdas dar nerodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą atimti V. P. gyvybę. A.R. Z. savo veiksmais – durklu durdamas vieną kartą V. P. į krūtinę, suprato, kad tokia veika jis kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, tačiau, nors, kaip jis nurodo, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y jis veikė netiesiogine tyčia. A.R. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą jo veiką kvalifikuoti pagal to paties straipsnio antros dalies kurį nors punktą.
Skirdamas kaltinamajam A.R. Z. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis gailisi dėl atsiradusių pasekmių, tačiau jo duotų parodymų negalima vertinti kaip prisipažinimo, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes jis neigia esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl jo gailėjimasis yra deklaratyvus ir negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos šios veikos padarymui. Bylos duomenimis A.R. Z. girtavo dieną prieš įvykį, gėrė stiprų alų ir prieš pat įvykį. Šis savanoriškas apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos A.R. Z. suvokiant jį supančią aplinką ir valdant savo veiksmus.
A.R. Z. neteistas ( ankstesni teistumai išnykę ), nebaustas administracine tvarka, viešosios tvarkos nepažeidinėjo, iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas patenkinamai.
Nors yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgęs į šio nusikaltimo priežastis, viena iš kurių buvo ir netinkamas pačio žuvusiojo elgesys, atsižvelgęs ir į tai, kad A.R. Z. yra nebe jauno amžiaus, mano, kad bausmės tikslams, numatytiems BK 41 str. 2 d., pasiekti skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. prašo priteisti jai 2935,87 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl sūnaus V. P. laidojimo išlaidų ir paminklo pastatymo. Dalis ieškinio yra pagrįsta dokumentais apie turėtas išlaidas bei pačios ieškovės paaiškinimais. Nurodytos laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos atitinka laidojimo tradicijas ir nėra per didelės. Ieškinio dydžio kaltinamasis neginčija. A.R. Z., kuris kaltas dėl V. P. mirties, privalo pilnai atlyginti padarytą žalą ( CK 6.263 str., 6.282 str. 3 d. ).
Rezoliucinė dalis
NUSPREN D Ė:
A. R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. gegužės 16 d.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. spalio 12 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. imtinai.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, A. R. Z. palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš A. R. Z. A. P. 2935,87 Lt ( du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis 87 centus ) turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš A. R. Z. proceso išlaidoms atlyginti į valstybės biudžetą 80,39 Lt ( aštuoniasdešimt litų 39 centus ).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme: durklą ( stilėtą ), A. R. Z. ir V. P. drabužius, kaip netinkamus naudoti, – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam A. R. Z. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.