Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. atstovui advokatui Ryčiui Jokubauskui,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros (toliau – ir Institucija), atstovui Ričardui Neciunskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. atstovo advokato Ryčio Jokubausko skundą dėl Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2009 m. kovo 25 d. Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 64 str. 2 d. nubausta 700 litų baudą už tai, kad neatželdė 2005 metų plyno kirtimo biržės Radviliškio rajone, Puipių kaime, Radviliškio girininkijos 19 kvartalo 34 sklype-0,7 ha plote, kurią vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais privalėjo atželdinti iki 2008 metų gruodžio 31 dienos. Tuo V. J. pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.4 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. J. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai- teismo pranešimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. atstovas advokatas Rytis Jokubauskas prašo paskirtą administracinę nuobaudą V. J. panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes nėra V. J. kaltės. Nurodė, kad V. J. pakankamai rūpinosi savo įsigytu turtu, nes įsigydama mišką, buvo patikinta miško savininko, jog jokių trūkumų nėra, kad visi miško dokumentai yra tvarkingi. Dalis miško yra pradėjusi atauginėti, tačiau niekam iki patikrinimo nekilo įtarimų, kad miške atauga ne tos rūšies medžiai, kurie turėjo būti atsodinti. Bet kokiu atveju V. J. pareiga rūpintis mišku išlieka. V. J. neseniai sužinojo apie pareigą atsodinti mišką, todėl būtų teisinga ir sąžininga reikalauti, jog V. J. per vienerius metus atsodintų mišką.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros, atstovas Ričardas Neciunskas nurodė, kad administracinė bauda V. J. yra paskirta teisingai, kadangi žmogus, nusipirkęs miško sklypą su plyna birže, turėjo žinoti, jog mišką reikia atsodinti ir tai nurodyta miškotvarkos projekte. Pareigos ir atsakomybė, kaip prižiūrėti mišką, yra nurodyta LR Miškų įstatyme, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, todėl išvardintos aplinkybės neatleidžia nuo atsakomybės. V. J., nusipirkusi miško sklypą daugiau kaip prieš dvejus metus, galėjo kreiptis į agentūrą, kur būtų gavusi pakankamai informacijos, todėl nebūtų padariusi nutarime nurodyto pažeidimo. V. J. nubausta pagal ATPK 64 str. 2 d., o pastebėjus klaidą, bauda paskirta pagal LR ATPK 64 str. 3 d., t. y. V. J. veiką reikėtų perkvalifikuoti į ATPK 64 str. 3 d. V. J. priklausantį miško sklypą tikrino 2009 metų vasario mėnesį ir prieš užfiksuodami minėtą pažeidimą į įvykio vietą V. J. nesikvietė, neaiškino jai, kaip miško pirkėjai, pareigų, nes pirkėjas apie pareigą atsodinti iškirstą mišką turi žinoti pirkdamas mišką. Informacijos šiuo klausimu galima rasti spaudoje ar kreipiantis į agentūrą. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra parašyta apie miško atsodinimą ir pirkėja nežinojo, kad miškas yra iškirstas, tačiau pirkėja privalėjo domėtis miško atsodinimu, o perkant mišką, jį reikia apžiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Paskirta administracinė nuobauda V. J. panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolą, įpareigojant ją tinkamai surinkti medžiagą bei kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);žinomas pažeidimą padaręs asmuo;galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl.328-329).

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Kaip aukščiau paminėta, ATP protokole formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu bei nurodomas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Iš surašyto ATP protokolo ir nutarimo matyti, kad šiuose dokumentuose konstatuotas administracinis teisės pažeidimas ir V. J. veika kvalifikuota pagal ATPK 64 straipsnio 2 dalį, o administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 64 str. 3 d. ATPK 64 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimą, tačiau akivaizdu, kad V. J. tokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Be to, posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad V. J., nusipirkusi miško sklypą su plyna birže, turėjo žinoti, jog mišką reikia atsodinti ir tai nurodyta miškotvarkos projekte, tačiau tokio dokumento ar jo nuorašo nepateikė. Juo labiau, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.4 punkte nurodyta, kad privataus miško savininkas privalo želdintinas kirtavietes ir degavietes dirbtiniu būdu atkurti ne vėliau kaip per 3 metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per 4 metus; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per 2 metus. Taigi, nesant jokio rašytinio įrodymo, neaišku, kokiu būdu: dirbtiniu ar paliekant žėlimui – želdinius turi kirtavietėje atkurti V. J.. Jei institucijai trūktų rašytinių įrodymų, šiuo klausimu ji galėtų kreiptis į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biurą ir pareikalauti visų dokumentų, esančių prie 2006-06-22 nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutarties nuorašų. Taigi, surašant ATP protokolą ir nutarimą, turi būti konkrečiai nurodyta, kokius įstatymų, nutarimų ar kitų norminių aktų straipsnius, punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kaip jau buvo paminėta aukščiau bei ne kartą nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, institucija ar pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nustatyti, ar asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir ši pareiga negali būti perkelta asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, o surašant ATP protokolą ir nutarimą, turi būti konkrečiai nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o to nepadarius, nėra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir atima teisę iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gintis nuo pareikšto kaltinimo, atima teisę teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir naudotis kitomis teisėmis ir pareigomis, numatytomis ATPK 272 str.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms paskirta administracinė nuobauda V. J. negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolą, įpareigojant ją tinkamai surinkti medžiagą bei kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina ištaisyti aukščiau nurodytus pažeidimus, įvertinti visus surinktus įrodymus ir iš jų visumos spręsti, ar galima konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, nes administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė, ir jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ATP sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. ATP subjektas yra asmuo, kuris padaro AT pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Objektas yra teisės normų reguliuojami ir administracinės teisės sankcijų tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai. Administracinio pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. l d. 4 p., teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. atstovo advokato Ryčio Jokubausko skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2009 m. kovo 25 d. Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą, kuriuo V. J. pagal ATPK 64 str. 2 d. paskirta 700 (septynių šimtų) litų administracinė bauda, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolą Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūrai, įpareigojant ją tinkamai surinkti medžiagą bei kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.