Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-10 · Byla Nr. L2-8472-450/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-10
Bylos Nr.
L2-8472-450/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Kreditorius
UAB „Baltic Agro“
Skolininkas
R. L.
Kategorijos
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. L2-8472-450/10
Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ pareiškimą skolininkui R. L. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Baltic Agro“ pateikė pareiškimą dėl 286.568,98 Lt skolos, 2521,75 Lt delspinigių, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1695,45 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko R. L..

Kadangi kreditoriaus pateiktas pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl teismas, remdamasis LR CPK 435 str. 2 d. 4 p., atsisako priimti pareiškimą.

Nors bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas netiria ir nevertina pareiškėjo reikalavimo skolininkui pagrįstumo, svarumo ir jį pagrindžiančių įrodymų leistinumo bei pakankamumo, tačiau tai nereiškia, kad teismui neturi būti pateikti net elementarūs įrodymai, susiję su kreditoriaus reikalavimu ir leidžiantys teismui priimti teismo įsakymą, juo labiau, kad teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.) ir yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Baltic Agro“ reikalavimus skolininkui R. L. reiškia 2010 m. sausio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2010.01.14/54TS pagrindu bei šios Sutarties pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Vertinant kreditoriaus pateiktas PVM sąskaitas-faktūras matyti, jog didžioji dalis PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašytos nei kreditoriaus [jo atstovo], nei skolininko R. L.. Nesant įrodymų apie PVM sąskaitų-faktūrų įteikimą skolininkui, nėra pagristo spręsti apie kreditoriaus reikalavimų skolininkui pagrįstumą, o tuo labiau skolininko vengimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui. Pastarąją aplinkybę pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria atsisakė priimti analogišką ieškovo pareiškimą skolininkui, tačiau kreditorius į tai neatsižvelgė. Kaip nurodo kreditorius pareiškime, skolininkas savo įsiskolinimo kreditoriui neneigia, įsiskolinimą pripažįsta, tačiau tokių aplinkybių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Pažymėtina ir tai, jog pačioje 2010 m. sausio 14 d. 2010 m. sausio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2010.01.14/54TS įžanginėje dalyje yra nurodoma, kad ši Sutartis sudaroma tarp UAB „Baltic Agro“ bei R. L., tuo tarpu vienoje iš PVM sąskaitų-faktūrų [Nr. 231920] pirkėju nurodytas R. L., nors šiuo pareiškimu finansiniai reikalavimai reiškiami R. L.. Vertinant aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismo vertinu, kreditorius UAB „Baltic Agro“ su reikalavimais skolininkui R. L. turėtų kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka, pateikiant teismui ieškinį.

Atkreiptinas kreditoriaus dėmesys ir į kitus pareiškimo trūkumus: pareiškimas neatitinka jam keliamų vienodos formos reikalavimų [LR CPK 431 str. 5 d.]. Nors kreditorius sumokėjo 1695,45 Lt žyminio mokesčio, tačiau už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 1695 Lt, t.y. turi būti suapvalintas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, todėl jo mokestinė prievolė gali būti apskaičiuojama su centais, tačiau pagal šiuo metu galiojančio LR Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas piniginių prievolių į biudžetą apvalinimas taikomas visiems MAĮ 13 str. nurodytiems mokesčiams (neišskiriant žyminio mokesčio).

Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą reglamentuojantis Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nenumato pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų šalinimo, todėl teismas atsisako priimti pareiškimą (LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.).

Atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles (LR CPK 435 str. 4 d.).

Kadangi su tapačiu pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. L. kreditorius kreipiasi jau antrą kartą, o Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria pagal pirminį kreditoriaus UAB „Baltic Aro“ pareiškimą atsisakė jam išduoti teismo įsakymą, išsprendė žyminio mokesčio [1695,45 Lt] grąžinimo klausimą, todėl šiuo atveju kreditoriaus 2010-10-13 sumokėtas žyminis mokestis pakartotinai negrąžinamas [LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.].

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290 str. – 291 str., 435 str. 2 d. 4 p. ir 4 d.,

nutarė:

atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ pareiškimą skolininkui R. L. dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Asta Radzevičienė