Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas R. Aikevičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 28 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Kauno rajone, Kulautuvoje, Kranto g. 95, abipusio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvidešimt du kartus smūgiavo O. D. į pilvą, veidą, rankas, krūtinę, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kaktoje, abiejuose skruostuose, dešiniame žande, abiejose lūpose ir pilve, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, abiejuose žanduose, smakre, krūtinėje, dešiniame rieše, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir dešiniame klube, kraujosruvas abiejose lūpose, krūtinės dešinės pusės IV-IX ir XI-XII šonkaulių bei krūtinkaulio lūžius, kraujosruvas dešiniame plautyje, dešiniame antinkstyje, dešinio inksto kapsulėje ir audiniuose ties 12-ta žarna bei kasa, kraujosruvas kaktos minkštuose audiniuose ir dešinio sėdmens raumenyse, pilvo sumušimą su kepenų ir skersinės žarnos pasaito plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę ir šoku po nukraujavimo, dėl ko nukentėjusioji dėl pilvo sumušimo su kepenų ir skersinės žarnos pasaito plyšimų, po nukraujavimo įvykio vietoje mirė, t.y. tyčia nužudė O. D. .

Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str. 3 d.), todėl priėmė neteisingą nuosprendį, bei paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, yra visos įstatymo numatytos sąlygos (LR RK 62 str.) skirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. R. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str., 1 d., prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, 2005 m. kovo 29 d. naktį, radęs O. D. negyvą, nuėjo pas kaimyną ir iš jo telefonu pats savo noru pranešė apie paties įvykdytą nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, be to, R. R. išlaiko savo mažametį sūnų, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nėra kam prižiūrėti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę.

Apeliacinio teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo R. R. gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skiriant bausmę, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK VIII skyriaus nuostatomis, o taip pat LR BK 41 straipsniu, kuriame įtvirtinta bausmės paskirtis. Teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, pirmiausia vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, kuomet net ir pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Tačiau, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teis­mas ga­li, bet ne­pri­va­lo tai­ky­ti BK 62 straips­nio nuo­sta­tų net ir esant vi­soms šia­me straips­ny­je nu­ma­ty­toms są­ly­goms, nes tu­ri at­si­žvelg­ti į vi­sas by­los ap­lin­ky­bes, o ne tik į tas, kurios išdėstytos minėtame BK straipsnyje.

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, at­si­žvel­gęs į vi­sas nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bes, į as­me­ny­bę api­bū­di­nan­čius duo­me­nis, pagrįstai spren­dė, kad baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti paskiriant R. R. pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, netaikant BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatų. Apygardos teismas, at­si­žvel­damas į pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo pa­vo­jin­gu­mo laips­nį (labai sun­kus), nu­si­kal­ti­mo po­bū­dį, į jo atsa­ko­my­bę leng­vi­nan­čią ap­lin­ky­bę (pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, dėl pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo nuošir­džiai gai­li­si), į at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čią ap­lin­ky­bę (nu­si­kal­ti­mą pa­da­rė apsvaigęs nuo alkoholio), taip pat į ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes, kad jis anks­čiau ne­teis­tas, į nusikalstamos veikos padarymo priežąstis: nukentėjusioji nuolat girtavo, neprižiūrėjo jų vaiko, R. R. pa­skyrė ma­žes­nę baus­mę, nei BK 129 straips­nio 1 da­lies sankci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės vi­dur­kis.

Tačiau, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė ne į visas byloje esančias bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, todėl R. R. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nužudytosios O. D. sesuo J. M. , kuri byloje pripažinta nukentėjusiaja, civilinio ieškinio R. R. nepareiškė, teigdama, kad R. R. geranoriškai padeda (t. 1, b.l. 52), nuteistasis R. R. savo noru atlygino laidojimo ir paminklo statymo išlaidas (t.1, b.l. 135), tai yra savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė, jos tinkamai neįvertino. Apleliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 59 str. 1 d. 3 p., pripažįsta ją kaltininko atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas byloje esančias ir apeliaciniame skunde nurodytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes - tai, kad nuteistasis, pastebėjęs, jog O. D. negyva, pats nuvyko pas kaimyną ir paprašė pranešti apie įvykį policijai, tai yra savo noru pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat į tai, kad nuteistasis padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką (sutiko duoti mėginius iš savo pirštų panagių lyginamajam tyrimui atlikti, savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 39-41)). Nors kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad R. R. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis neteistas, UAB „Žerbuva“, kurioje jis dirbo lentpjūvės darbininku, direktorius charakterizavo jį kaip stropų, draugišką, paslaugų ir pareigingą darbuotoją, o Kulautuvos seniūnijos gyventojai apibūdino jį, kaip darbštų, sąžiningą ir tvarkingą. Visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apie mažesnį R. R. asmenybės pavojingumą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad esant aukščiau paminėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdama ir į tai, kad po sugyventinės O. D. mirties R. R. lieka vienintelis, galintis išlaikyti savo mažametį sūnų, BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai ir paskirtis geriau bus realizuoti R. R. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymo sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti.

R. R. pagal LR BK 129 str. 1 d. paskirtąją aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki šešerių metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.