Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-30 · Administracinė byla Nr. I-2458-423/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
I-2458-423/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00270-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-2458-423/2015Proceso Nr. 3-62-3-00270-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. S. ,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 600 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 6).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metui paaiškino, kad 2014-11-27 jis atvyko į Kauno tardymo izoliatorių, asmens kratos metu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata ir baltojo aukso žiedas, jis pasirašė kratos protokole, daiktai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo padėti į saugomų daiktų sandėlį. 2014-12-04 jis buvo etapuotas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Pataisos namų pareigūnams jis pateikė kratos protokolo kopiją ir prašymą minėtus daiktus jam grąžinti. 2015-01-08 Apsaugos priežiūros skyriaus viršininko kabinete, jam matant buvo atplėštas užantspauduotas vokas gautas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Voke buvo tik siūlai ir adata, žiedo nebuvo. Dėl dingusių daiktų jis patyrė turtinę 600 Eur ir neturtinę 5 000 Eur žalą, kadangi žiedas buvo baltojo aukso, prekinio ženklo „Lacoste“, už jį buvo sumokėta 600 Eur, tai buvo dovana jam artimų žmonių, brangus prisiminimas. Dėl žiedo dingimo jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti savo pareigas netinkamai atlikę pareigūnai. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 15-16) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-11-27, pareiškėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, buvo atliekama asmens krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata ir žiedas, kurį pareiškėjas apibūdina skirtingai. 2014-12-04, pareiškėjui išvykstant iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, paimti daiktai jam grąžinti nebuvo, jie buvo perduoti konvojaus pareigūnams kartu su pareiškėjo asmens byla. Atsakovas iš dalies sutinka su skundu, tačiau nesutinka su dingusio žiedo verte, kadangi pats pareiškėjas netiksliai ir nenuosekliai apibūdina dingusį žiedą. Iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad tai buvo paprasto balto metalo žiedas, vėliau – balto metalo žiedas, dar vėliau – „Lacoste“ baltojo aukso žiedas. Todėl tikrosios žiedo kainos nustatyti neįmanoma, tai palieka spęsti teismo nuožiūra.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovas. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, turtinę 600 Eur ir neturtinę 5 000 Eur žalą, kurią patyrė dėl to, kad asmens kratos Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) metu buvo paimtas ir jam negrąžintas „Lacoste“ baltojo aukso žiedas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014-11-27 iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atvyko į Kauno TI, jam buvo atlikta asmens krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata ir balto metalo žiedas. Pareiškėjas pasirašė Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole (b.l. 30-31). Vokas su kratos metu iš pareiškėjo paimtais daiktais buvo saugomas Kauno TI Ūkio skyriuje (b.l. 38-39). 2014-12-04 pareiškėjas buvo etapuotas iš Kauno TI į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, konvojaus pareigūnams buvo perduotas paketas (vokas) su asmens kratos metu iš J. S. paimtais daiktais (b.l. 37, 43-44). 2014-12-10 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti asmens kratos metu iš jo paimtus asmeninius daiktus (b.l. 46). 2015-01-08 kratos metu paimtas siūlas ir adata pareiškėjui grąžinti, balto metalo žiedas – negrąžintas, atidarius voką žiedo jame nebuvo (b.l. 46). Dėl žiedo dingimo Kauno TI buvo atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau jo metu žiedo dingimo aplinkybės nustatyto nebuvo (b.l. 17-21).

Kratos bei daiktų svėrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir peržiūros instrukcija, patvirtinta 2014-09-10 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-362, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), kurių 57 punkte numatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos - 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.

Byloje ginčo dėl pareiškėjui priklausiusio ir asmens kratos metu paimto žiedo dingimo fakto iš esmės nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai S. C. bei V. G. . Liudytojai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jie 2015-01-08 kabinete, dalyvaujant ir pareiškėjui, apžiūrėjo iš sandėlio gautą voką, kuriame buvo pareiškėjui priklausantys daiktai. Vokas buvo užklijuotas, voko plomba nepažeista, atkirpus voko kraštą voke buvo tik siūlai ir adata, žiedo nebuvo. Paklausus, koks turėjo būti žiedas, pareiškėjas nurodė, kad buvo paprasto balto metalo žiedas, tačiau jam brangus, kadangi tai artimųjų dovana (b.l.41-42).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens turto praradimą, kurį jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pareiškėjo patirtų nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos ne tik atsiradimo faktą, bet ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos dydį nurodo 600 Eur, kadangi tai buvo brangus „Lacoste“ baltojo aukso žiedas, kuris įsigytas būtent už 600 Eur. Atsakovo atstovas nesutinka tik su dingusio žiedo verte (600 Eur). Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas prieštaringai ir nenuosekliai apibūdina dingusį žiedą. 2011-11-27 Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos metu paimtą žiedą (kvite) nurodo – balto metalo (b.l. 30). 2015-01-08 grąžinant pareiškėjui daiktus jis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnams S. C. ir V. G. nurodo – paprasto balto metalo žiedą. Šias aplinkybes minėti liudytojai patvirtino teismo posėdžio metu bei nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 41-42). Netikėtai jais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkalbėti. 2015-01-28 skunde Kauno TI direktoriui, 2015-01-12 skunde Kalėjimų departamento direktoriui ir 2015-03-06 skunde teismui pareiškėjas nurodo - „Lacoste“ balto metalo auksinį žiedą (b.l. 22-24, 26-27, 6).

Taigi, esant prieštaringam ir nenuosekliam prarasto žiedo apibūdinimui, teismas pareiškėjo versijas, nurodytas skunduose Kauno TI, Kalėjimų departamentui ir teismui, atmeta, kadangi jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pateiktos praėjus pakankamai ilgam laikui po žiedo dingimo paaiškėjimo ir vadovaujasi 2014-11-27 įrašu kvite bei 2015-01-08 liudytojų S. C. ir V. G. tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais teisme. Kitų patikimų ir objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti prarasto žiedo vertę byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ 4 punkte tarp draudžiamų turėti daiktų nurodyti vertingi daiktai. Taigi, pareiškėjas į Kauno TI 2014-11-27 buvo pristatytas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, todėl negalėjo turėti vertingo daikto – baltojo aukso žiedo, kadangi jis yra draudžiamųjų daiktų sąraše. Tai tik patvirtina pareiškėjo 2014-11-27 ir 2015-01-08 žiedo apibūdinimą, kad tai buvo paprastas balto metalo žiedas. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į visuotinai žinomas balto metalo vyriškų žiedų rinkos kainas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato dingusio žiedo vertę – 20 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo.

Teismas taip pat pažymi, nors byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjui priklausančio žiedo praradimo sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo daiktų praradimo nenustatyti. Nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl jo daiktų praradimo būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos (b.l. 62-110). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl daiktų parradimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015). Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė