Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui, dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos atstovams Leonardui Urbanovič, Valdui Kižiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 244 straipsnio 1 dalį, 247 straipsnio 23 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 29 d. 12 val. 40 min., neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), M. J., būdamas neregistruotas atliekų tvarkytoju, Atliekų tvarkytojų registre, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punkto, 2 priedo 5 punkto, 8 punkto nuostatomis, vykdo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą (R13 – naudoti skirtų atliekų laikymas; S5 – atliekų paruošimas naudoti; S501 – ardymas, išmontavimas).

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710, patvirtintu Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.2 punkto reikalavimais ir 2 priede nurodytais kriterijais, M. J. priklausančiame sklype nustatytos dvi eksploatuoti netinkamos transporto priemonės – „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nuimtos durelės, apardytas salonas), ir „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (išardytas valdymo skydelis, nėra vairo), kurių kiekvienos tūris yra ne mažesnis kaip 1 m³ (iš viso iki 5 m³ pavojingų atliekų. Atliekos kodas 16 01 04).

Be to, M. J. nepateikė dokumentų, suteikiančių jam teisę vykdyti atliekų apdorojimo veiklą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Taisyklių 52 punktas, 53 punktas, 54.2 punktas. Be to, M. J., adresu (duomenys neskelbtini), vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių laikymo ir ardymo veiklą, neturint Taršos leidimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Be to, M. J., vykdydamas pavojingųjų atliekų apdorojimo veiklą ir teršdamas aplinką (žemės gruntą) pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis (naftos produktais) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Taisyklių 6 punktą, 52 punktą, 53 punktą, 54.2 punktą, 84 punktą.

M. J. teismo posėdžio metu jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino ir parodė, kad automobiliai stovėjo tvarkingi, o kažkokios gulinčios detalės neįrodo, kad automobiliai buvo ardomi. Viskas buvo tikslingai naudojama, gal tik neteisingai sudėtos. Tai nėra atliekos, detalės rinkoje turi vertę. Tos detalės, kur išmėtytos, nėra kenksmingos aplinkai. Automobilis VW Passat skirtas atstatymo veiklai, stovėjo ant keturių ratų. Durelės buvo nuimtos ir padėtos kitoje vietoje, nes jas norėjo pakeisti į kitas. Durelės buvo apimtos korozijos, tiesiog nespėjo pakeisti. Automobilį Audi 80 savininko prašymu ištempė iš laukų. Automobilis buvo tiesiog pastatytas ir laukė kol savininkas atsiims, bet jis tiesiog dingo. Sakė savininkui arba parduoti jam, arba veš į metalo laužą. Tada automobilį pardavė jam, o jis uždėjęs valdymo skydelį ir vairą irgi pardavė. Dėl to, kad valdymo skydelio ir vairo nebuvo automobilyje, neužtenka pripažinti, jog automobilis visiškai netinkamas eksploatuoti. Šiuo metu automobilių, kurių savininkas ne jis, kieme likęs vienas kitas. Savo vardu turi vieną transporto priemonę. Jis neremontuoja automobilių, tiesiog atsiveža pas save. Automobiliai priklauso užsienio šalių piliečiams. Negali automobilių perduoti į laužą, nes apkaltins vagyste. Nuotraukose užfiksuotas variklis padėtas ant sėdynės yra legaliai jo įsigytas, tiesiog padėtas laikyti į automobilio vidų, o visos nuotraukose užfiksuotos padangos, skirtos jam priklausančiam vienam automobiliui. Dirba pagal individualią veiklą – transporto paslaugos, dalių prekyba. Praeityje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogišką veiklą, tačiau tą veiklą nutraukė 2020 metais, dar prieš patikrinimą. Likę daiktai yra nuo praeityje darytos veiklos, nebuvo laiko ir jėgų susitvarkyti.

Institucijos atstovas Valdas Kižys teismo posėdžio metu parodė, kad administracinio nusižengimo byloje nurodyti daiktai yra atliekos, kurios turi būti sutvarkytos, remontuojami automobiliai taip nepaliekami, yra nustatytos taršos žymės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne pirmą traukiamas atsakomybėn už tokią veiklą. Byloje surinkta pakankamai įrodymų. Prašė asmenį nubausti.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Administracinei atsakomybei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš anksčiau nurodytų alternatyvių veiksmų: 1) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; arba 2) nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų; arba 3) kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; arba 4) nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą; arba 5) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas M. J. buvo surašytas už tai, kad jis vykdė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) apdorojimo, laikymo ir ardymo veiklą, neturėdamas tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog nesiverčia jokia automobilių ardymo veikla, todėl jam leidimas ir nereikalingas. Visi automobiliai stovėjo tvarkingai, jei juose ir trūko kažkokių detalių to neužtenka pripažinti, jog automobiliai netinkami eksploatuoti, visos detalės buvo naudojamos tikslingai, jos nėra atliekos ir nėra kenksmingos aplinkai. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kad M. J. veikla pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. Dl-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Be kita ko Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatyta, jog transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų: transporto priemonė išmontuota sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos; transporto priemonė neturi identifikavimo numerio (išskyrus istorines transporto priemones) arba transporto priemonė turi identifikavimo numerį, bet jos savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nenustatytas. Iš apžiūros akto (b. l. 15–16) ir patikrinimo akto (b. l. 17–18) nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. neplaninio patikrinimo metu žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikoma 11 transporto priemonių, kurios nepriklauso M. J. arba kurių savininkai nenustatyti, kai kurie automobiliai pilni detalių arba išdaužtu galiniu stiklu, kiti dalinai apardyti, t. y. akivaizdžiai negali būti eksploatuojami, tokiu būdu vykdoma ENTP apdorojimo veikla, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. D1-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms įstatyme. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Taisyklių 2 priede nustatyti kriterijai, pagal kuriuos transporto priemonė priskiriama atliekoms. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

Nors M. J. nesutinka, kad automobiliai netinkami eksploatuoti, tačiau jam priklausančioje teritorijoje rastos transporto priemonės buvo iš esmės ardomos – kai kurios be registracijos numerių, be tam tikrų detalių, todėl jos, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo. Transporto priemonės, dalinai demontuotos išimant tam tikras detales, tampa ENTP, kurias atstatyti iki pradinės būklės nėra galimybės. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė vienos detalės, t. y. variklio pirkimo dokumentus, tačiau bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad fotolentelėje užfiksuota ir daugiau automobilių detalių, t. y. durys, sparnai, spyruoklės, sankabos diskai, duslintuvai, važiuoklės ir kt., sudėtų ant žemės arba transporto priemonių viduje (b. l. 20–38). Kartu byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad M. J. priklausančioje teritorijoje esančios transporto priemonės yra išardytos dalimis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, šios ENTP laikytinos atliekomis.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad M. J. neteisėtai vykdė ENTP apdorojimo, laikymo ir ardymo veiklą, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo. Tokius jo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 244 straipsnio 1 dalyje

ANK 244 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J., vykdydamas neteisėtą veiklą, užteršė aplinką (žemės gruntą) pavojingomis cheminėmis medžiagomis (naftos produktais), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad jo teritorijoje esančios išmėtytos detalės nėra kenksmingos aplinkai, tačiau iš jau minėtų apžiūros akto (b. l. 15–16) ir patikrinimo akto (b. l. 17–18) užfiksuota, kad žemės sklypo teritorijoje ant žemės grunto sudėti sankabos diskai, duslintuvai, transporto priemonių važiuoklės dalys, užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis – alyvos ir naftos produktai, kuriais teršiama aplinka (žemės gruntas). Tą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos bei Institucijos atstovo Valdo Kižio paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog buvo nustatytos taršos žymės. Tokie M. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 244 straipsnio 1 dalyje.

Kartu akcentuotina, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 61–71) matyti, kad M. J. iki nagrinėjimo įvykio jau baustas už analogiškų nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 244 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kas sudaro teismui pagrindą pripažinti, jog jis žinojo, kokia atsakomybė numatyta už neteisėtai vykdomą ENTP apdorojimo, laikymo ir ardymo veiklą, neturinti nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo bei už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 23 dalyje

ANK 247 straipsnio 23 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnio negu vieno kubinio metro pavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog ANK 247 straipsnio 23 dalis atsakomybę sieja su konkrečiu atliekų tūriu, t. y. didesniu negu vienas kubinis metras. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas automobilių, t. y. „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tūrių paskaičiavimas (b. l. 39, 40), kurių kiekvienos tūris yra ne mažesnis kaip 1 m3, o iš viso iki 5 m³ pavojingų atliekų, kas atitinka ANK 247 straipsnio 23 dalyje numatytą atliekų tūrį.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nustačius, kad M. J. vykdė veiklą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, neturint Taršos leidimo, ir esant automobilių „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tūrių paskaičiavimams, teismas laiko įrodyta, kad M. J. vykdė ENTP, kurių vienu metu didžiausias bendras kiekis buvo didesnis negu vienas kubinis metras, apdorojimo, laikymo ir ardymo veiklą, kas atitinka ANK 247 straipsnio 23 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Dėl nuobaudos individualizavimo

M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 40 straipsnyje be kita ko numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 61–71) matyti, kad M. J. nuo 2019 m. gegužės 16 d. 8 val. 00 min. iki 2019 m. birželio 5 d. 12 val. 00 min. padarė analogiškus nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 244 straipsnio 1 dalyje, nuobaudą sumokėjo 2019 m. lapkričio 7 d. (b. l. 65–66). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J. administracinius nusižengimus padarė 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, todėl pripažintina, kad administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 244 straipsnio 1 dalyje, padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybe dėl nusižengimų numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 244 straipsnio 1 dalyje, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, lygios sankcijose numatytiems vidurkiams, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

M. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 244 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 23 dalyje, ir skirti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje – 150 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 244 straipsnio 1 dalyje – 90 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 23 dalyje – 1 300 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimyų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21129268732.

Išaiškinti M. J., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.