- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- 1-160-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28375-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- P. G.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2023 m. liepos 29 d., apie 14.30 val., iš namo kiemo, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,50 promilių neblaivumas, pagrobė P. G. priklausantį keleivinį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 eurų.
Be to, jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
2023 m. liepos 29 d., apie 14.40 val., kelio Klaipėda – Kretinga 17 kilometre, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., A. N. vairavo P. G. priklausantį keleivinį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,50 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. N. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, pasikliauja bylos medžiaga. Nukentėjusiojo neprisimena, jį mato gal antrą kartą. „Audi A6“ yra ne jo automobilis, nežino, kaip jis jame atsidūrė. Neprisimena, kaip atsidūrė ligoninėje.
Nukentėjusysis P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 12 val. jis pastatė automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme, (duomenys neskelbtini). Anksčiau niekas niekada nebuvo paėmęs automobilio, todėl užvedimo raktelius buvo palikęs automobilyje. Pastatęs automobilį pats išvažiavo kitu automobiliu darbuotis į kitą vietą. Besidarbuojant apie 14.53 val. jam paskambino brolis, kuris pasakė, kad dingo jo kieme paliktas automobilis. Važiavo namo pasiimti automobilio dokumentų ir brolis atsiuntė šio automobilio jau po eismo įvykio nuotrauką; nurodė, kurioje vietoje yra automobilis. Įvykio vietoje kaltinamojo nematė, jis buvo išvežtas GMP, iš automobilio buvo likusi tik metalo laužo krūva, taip stipriai jis buvo sudaužytas. Kaltinamojo iki tol nepažinojo, savo automobilio jam vairuoti tikrai nedavė. Kai dingo automobilis, jis savo draugams apie tai pranešė, prašė jų, jeigu jie pastebėtų automobilį, jam praneštų. Draugai nurodė, jog pas kaimyną S. yra švenčiama, galbūt kas iš jo kompanijos galėjo pavogti automobilį. Su kaimynu S. iki to laiko nebendravo. Automobilį yra atsiėmęs iš policijos; buvo leista jį sunaikinti, todėl yra pardavęs jį į metalo laužą, gavo 167,58 eurų, iš kurių 70 eurų sumokėjo už tralo paslaugas. Savo pareikštą civilinį ieškinį visiškai palaiko, tikslios automobilio vertės įvykio metu buvo negali pasakyti, tačiau pažymi, kad už 350 Eur įsigijęs šį techniškai netvarkingą automobilį jis savo jėgomis ir lėšomis jį taisė, pirko panaudotas detales, norėjo automobilį paruošti techninei apžiūrai, išleido tam apie 650 Eur (keitė automobilio galinį langą, kuris jam kainavo 100 eurų. Jį pirko pagal skelbimą internete, pirkimo kvito neturi, langą keitėsi pats. Tvarkė automobilio važiuoklę, važiuokles dalis pirko iš dėvėtų automobilių aikštelių, kvitų neturi, išleido apie 200 eurų, važiuoklę keitė pats. Keitė tepalus, dar sumokėjo apie 200 eurų, čekių jis taip pat nebeturi, pirko internetinėje parduotuvėje ,,Intercars“. Taip pat buvo keista pavarų dėžė, kurią jam nusipirkti iš dėvėtų automobilių supirktuvės kainavo 150 eurų, pirkimo kvito neturi). 1000 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, jog jis pats investavo savo laiką į automobilio taisymą, automobilis jam reikalingas kasdienai, todėl turėjo nusipirkti kitą, be to, negalėjo vykdyti tiesioginių darbo funkcijų, nes ne kartą turėjo vykti į policiją. Patirtą žalą bendrai vertina 2 000 eurų.
Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo brolis. Liepos mėnesį sulaukė skambučio iš senelio, kad iš jų kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), dingo automobilis. Jis pats pradėjo skambinti aplinkiniams ir aiškintis, kurtas automobilis galėtų būti. Buvo nuėjęs pas kaimyną S., kur buvo dar vienas asmuo. Prieš tai kiti kaimynai matė, kad jie buvo trise. Paklausus S., kur dingo dar vienas asmuo, S. nurodė, kad išvažiavo su taksi; nurodė, kad tai A. N. ir davė jo kontaktus. Tada jis paskambino broliui paaiškino aplinkybes ir ėjo ieškoti automobilio. Tuo metu į kiemą atvažiavo pareigūnai dėl buitinio konflikto, jis pabendravęs su pareigūnais, jiems nurodė, kad pavogtas automobilis. Pareigūnai nurodė, kad automobilis yra už 700 metrų nuo namų sudaužytas griovyje. J. G. nuvyko į nurodytą pareigūnų vietą, kurioje buvo kiti pareigūnai, kurie nurodė, jog automobilį vairavo A. N., jam nustatė 3,5 promilių girtumą; tuo metu iš įvykio vietos išvažiavo greitoji su vairuotoju. Jis pats bandė susisiekti su A., tačiau pastarasis nekėlė telefono ragelio. Kitą dieną A. pats paskambino, sakė, kad negražiai gavosi, pats neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau atsiprašė, kaltę pripažino. Jis A. nurodė, jog gali susitarti, tačiau A. paskui pradėjo juos ignoruoti. A. N. nei jis, nei brolis nedavė automobilio vairuoti.
Kadangi kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. N. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš 2023 m. liepos 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas P. G. pranešė, jog 2023 m. liepos 29 d., apie 14.53 val., iš kiemo, adresu; (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis automobilis ,,Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu. Jam priklausantį automobilį pavogė nepažįstamas asmuo. Jam padaryta 1 000 Eur turtinė žala (b. l. 1-6).
Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-50).
Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad P. G. iš G. J. įgijo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), už 350 Eur (b. l. 7-8).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo kopijos ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas G. J. (b. l. 9, 69).
Iš 2023 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK VS vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tiriant įvykio aplinkybes, telefonu pabendravus su G. J., pastarasis paaiškino, kad automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2023 metų kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, pardavė P. G. už 350 Eur. Jis P. G. asmeniškai nepažinojo, automobilio pardavimą buvo įdėję į skelbimus, automobilis buvo parduotas Tauragės mieste. Pardavėjas automobilio defektus buvo pasakęs žodžiu, kurie matėsi vizualiai. Reikėjo keisti automobilio langą, tvarkyti važiuoklę, keisti tepalus ir dar kiti defektai. Automobiliui baiginėjosi techninė apžiūra, o norint ją praeiti dar nemažai reikėjo investuoti į automobilio techninės būklės sutvarkymą. Po pardavimo jis automobilį išregistravo VĮ ,,Regitros“ sistemoje per internetą, tiksliai dienos nepamena (b. l. 152-154).
Iš 2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK VS vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad siekiant nustatyti ar P. G. išvardintų keistų automobilio detalių po jo įsigijimo kainos yra tikslios, 2023 m. gruodžio 21 d. telefonu bendravo su autoserviso UAB ,,INIDA“ mechaniku S. R., kuris patvirtino, kad keistų automobilio detalių kainos yra realios ir gali kainuoti dar brangiau, negu nurodė P. G.. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes iš ROIK 0123000441780 pranešimo matyti, kad 2023 m. liepos 29 d. 14.40 val. policiją kvietė iš telefono numerio 866204812, pranešėjas pranešė, jog mato, kaip šiuo metu yra nuvažiavęs nuo kelio automobilis. Bandant susisiekti su pranešėju telefonu, nustatyta, kad šis numeris yra nebenaudojamas (b. l. 154-156).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad A. N. jis nepažįsta, susipažino tik kai abu girtavo 2023 m. liepos 29 d. kaime, kuriame jis gyvena, (duomenys neskelbtini). A. N. buvo labai stipriai neblaivus. Prisiminus, kaip jis atrodė, tiki, kad jis visko gali neprisiminti. Jiems baigus girtauti, A. išėjo. Kur jis išėjo ir ką toliau veikė, nežino. Po N. išėjimo praėjus 20 minučių, J. G. atbėgo pas jį ir pasakė, kad N. su jo broliui priklausančiu automobiliu nuvažiavo nuo kelio (b. l. 119-121).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0123000441780) išrašo nustatyta, kad 2023 m. liepos 29 d. 14.40 val. privatus asmuo pranešė, kad važiuojant nuo Kretingos link Kretingalės nuo kelio nuvažiavo automobilis, yra prispaustas žmogus, negali išlipti, sąmoningas, kraujuoja. Atvykus Kretingos r. PK ekipažui, vairuotojui A. N. nustatytas 3,50 promilių neblaivumas. Iškviesta GMP, kuri vairuotoją išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam nustatyta politrauma (b. l. 10-13).
Iš 2023 m. liepos 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2023 m. liepos 29 d. jam dirbant kartu su RS vyriausiąja patrule J. U. 14.40 val. gautas pranešimas, kad važiuojant nuo Kretingos link Kretingalės, nuo kelio nuvažiavo automobilis. Atvykus į vietą, kelyje Klaipėda-Kretinga 17,710 km, kairėje kelio pusėje pastebėjo nuo kelio į pakelėje esantį šlaitą nuvažiavusį automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), o šalia automobilio gulintį asmenį, kuriam pirminę pagalbą suteikė medikai bei PGT ekipažas. Kaip vėliau paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. N., kuris buvo sąmoningas ir paaiškino, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tačiau kaip nuvažiavo nuo kelio, neprisimena. Įvykio vietoje patikrintas jo girtumas, nustatytas 3,50 promilių neblaivumas. Antras pūtimas atliktas nebuvo, nes medikai turėjo skubiai jį vežti į ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuota politrauma. Tiriant jo duomenis, nustatyta, kad teisės vairuoti jis nebuvo įgijęs. Automobiliui ,,Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neatlikta techninė apžiūra, automobilis nėra draustas. Prie pareigūnų priėjo P. G., kuris paaiškino, kad automobilis priklauso jam ir minėtą automobilį, kuriame buvo užvedimo rakteliai, kažkas pavogė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę Gargždų mieste, Klaipėdos g. 80 (b. l. 33-37).
Iš 2023 m. liepos 29 d. apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris paliktas horizontaliojo vingio griovyje; automobilio visos kėbulo dalys apgadintos, vairuotojo pusės oro pagalvės iššokusios (b. l. 25-28, 51-54, 55-61).
Iš 2023 m. liepos 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta, kad automobilis ,,Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į Klaipėdos g. 80, Gargždai (b. l. 29). Automobilis 2023 m. liepos 31 d. transporto priemonių perdavimo ir priėmimo aktu Nr. TR-00000001451 perduotas į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (b. l. 65).
Iš 2023 m. liepos 29 d. eismo įvykio 07-23-9602456 duomenų nustatyta, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 14.38 val., kelyje Klaipėda-Kretinga 17 710 km, Šlikių g., Šlikių k., Klaipėdos r., A. N., būdamas neblaivus, horizontaliame vingyje nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužalotas vairuotojas ir apgadintas automobilis. Išvardinti automobilio ,,Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinimai, nurodoma, kad transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešame eisme. Eismo įvykio dalyvis – automobilio vairuotojas A. N., kuriam nustatytas sunkus – 3,5 promilių neblaivumo laipsnis, neturi teisės vairuoti, yra sužeistas, gydomas stacionare (b. l. 38-41).
Iš 2023 m. liepos 29 d. neblaivumo patikrinimo duomenų nustatyta, kad A. N. 2023 m. liepos 29 d. 15.01 val. nustatytas 3,50 promilių neblaivumas (b. l. 31).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4014/2023 (01) nustatyta, kad ištyrus 2023 m. liepos 29 d., 15.41 val., paimtą A. N. kraują, jame nustatyta mažiausia koncentracija 3,71 promilės etilo alkoholio (b. l. 74).
Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kurioje atvykę medikai suteikinėjo pagalbą prie automobilio pievoje gulinčiam A. N.. Pareigūnai apie eismo įvykio aplinkybes kalbina sužalotą vyriškį, kuris nieko negali paaiškinti, pripažįsta, kad yra vartojęs alkoholį. Pareigūnas apžiūri įvykio vietą, ją nufotografuoja. Medikai asmenį perkelia ant neštuvų ir jis yra išnešamas į GMP automobilį. Pareigūnas paruošia alkotesterį neblaivumo tikrinimui ir pats nueina apžiūrėti kelyje likusių važiavimo pėdsakų, atlieka įvykio vietoje reikiamus matavimus bei bendrauja su asmeniu, atvykusiu į įvykio vietą. Išsiaiškinama, kad tai yra automobilio „Audi A6“ savininkas, automobilis be techninės apžiūros, nedraustas. A. N. alkotesteriu tikrinamas neblaivumas, pareigūnė garsiai pasako, kad nustatytas 3,50 promilių neblaivumas, tačiau alkotesterio rodmenys nepatenka į „body“ kameros objektyvą. Girdima, kaip medikai teiraujasi asmens duomenų ir šis pasisako esantis A. N.. Po to A. N. išvežamas GMP automobiliu į ligoninę. Po to pareigūnai bendrauja su automobilio, esančio griovyje – pievoje, savininku, kuris nurodo, kad automobilis yra pavogtas, toliau vykdoma įvykio vietos apžiūra (b. l. 62-64).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Audi A6 Avant“, 1995 m. gamybos, kaina Lietuvoje su PVM – 1 300 Eur (b. l. 70).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos valdybos pranešimo nustatyta, kad žala aplinkai 2023 m. liepos 29 d. kelyje Klaipėda-Kretinga 17 710 km, išvertus paprastąją obelį, nebuvo padaryta (b. l. 81-82).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. N. 2023 m. liepos 29 d., apie 14.30 val., iš namo kiemo, adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė P. G. priklausantį keleivinį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 eurų, ir jį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,50 promilių neblaivumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad grobia svetimą turtą, jį paimdamas ir pasišalindamas, veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, ir vairuoja transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir taip elgtis norėjo. Tai, kad kaltinamasis abi šias nusikalstamas veikas padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to galbūt nebeadekvačiai suvokdamas, ką daro, vadovaujantis BK 19 straipsnio nuostatomis, jo nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia, nes A. N. nebuvo apsvaigintas prieš jo valią. Nusikalstamos veikos yra baigtos, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo. Tokios kaltinamojo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.
Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis A. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, juo padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Jis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo, turi galiojančią nuobaudą; kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Anksčiau už vairavimą neblaiviam jis nebaustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė vagystės atžvilgiu pripažintina tai, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pavogęs šį automobilį, A. N. vairavo jį neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, bei automobiliu sukėlė eismo įvykį, padarydamas žalą nukentėjusiajam, kurios nėra atlyginęs. A. N. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, pragyvena iš pavienių darbų, iš bylos medžiagos matyti, jog turi 1 158 Eur skolą valstybei; pasak kaltinamojo, greitu metu susiras oficialų darbą, jog atlygintų padarytą žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ir į tai, jog kaltinamasis pragyvena iš pavienių darbų, oficialiai niekur nedirba, teismas sprendžia, jog skirti jam švelniausią sankcijose numatytą bausmę – baudą netikslinga; kaltinamasis negalėtų jos sumokėti, priverstinis išieškojimas irgi būtų sudėtingas, todėl bausmė nepasiektų savo tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, A. N. už padarytus nusikaltimus skirtina arešto bausmė, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam A. N. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, net neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Kaltinamajam įvykio vietoje pareigūnai alkotesteriu nustatė 3,50 promilių neblaivumą, iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados nustatyta, kad ištyrus 2023 m. liepos 29 d., 15.41 val., paimtą A. N. kraują, jame nustatyta mažiausia koncentracija 3,71 promilės etilo alkoholio, tai reiškia, jog kaltinamasis tik pavartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant trijų metų terminą.
Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas, tačiau kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. N., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog automobilio savininkas ir valdytojas yra P. G. (b. l. 7-8) ir nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Audi A6 Avant“, 1995 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 300 Eur (b. l. 70). Atsižvelgiant į visa tai, A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 300 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro automobilio pirkimo kaina 350 Eur ir papildomi automobilio remonto darbai, kurie sudaro 700 Eur, ir 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia sugaištu dėl tyrimo laiku, kuriuo negalėjo atlikti savo tiesioginiu darbų, bei būtinybe skubiai ieškoti kito automobilio, atlyginimo. Dalyvaudamas teismo posėdyje, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti, priteisiant jam patirtos žalos atlyginimą iš kaltinamojo. Teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam, į VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašą, iš kurio nustatyta, automobilio „Audi A6 Avant“, 1995 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 300 Eur konstatuoja, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos – 1 000 Eur, tenkinamas visiškai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad jos priteisimo ir dydžio nustatymo klausimai spręstini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, jis negalėjo dirbti tiesioginio savo darbo, nes ne kartą turėjo vykti į policijos įstaigą, taip pat pats savo rankomis, kiek sugebėjo, remontavo automobilį, kuris buvo reikalingas kasdieniam naudojimui, o jo netekimas sukėlė papildomus rūpesčius, nes skubiai turėjo ieškoti naujo automobilio. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į teismų praktiką, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiojo naudai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam šios veikos sukeltų padarinių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 parų arešto;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 300 Eur.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.
P. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. N. 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.
P. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. N. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.