- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-29
- Bylos Nr.
- A-143-146-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Stančikaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – pareiškėjas, AB ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba) 2007 m. vasario 14 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-8 ir nutraukti bylą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu atsakovas paskyrė 11 000 Lt baudą už tai, jog į Vilniaus oro uostą reisu iš Amsterdamo atskraidino Rusijos Federacijos pilietį A. C., kuris neturėjo Lietuvos Respublikos vizos. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo pirmiausia vadovautis nacionaliniais teisės aktais, t. y. Transporto veiklos pagrindų įstatymu, Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitais susijusiais Lietuvos Respublikos, o ne tarptautiniais teisės aktais. Pažymėjo, jog atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas, nes pagal šią teisės normą vežėjas privalo užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Transporto veiklos pagrindų įstatyme nėra įtvirtinta kelionės dokumento sąvoka, todėl reikia vadovautis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnyje įtvirtinta kelionės dokumento sąvoka. Šiame įstatyme numatyta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Viza kaip kelionės dokumentas nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. V-63/1V-174 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Teigė, kad Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties yra numatytos dvi skirtingos sąvokos, t. y. galėjimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir galėjimas būti įleistam. Tam, kad asmuo galėtų atvykti, užtenka turėti kelionės dokumentą, o tam, kad įleistų, būtina turėti vizą. Aviakompanija privalo tikrinti tik vieną iš penkių Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 straipsnyje numatytų sąlygų, t. y. ar užsienio pilietis turi kelionės dokumentą, tačiau neprivalo tikrinti kitų 7 straipsnio 2 – 5 punktuose numatytų sąlygų, taip pat ir vizos turėjimo, todėl negali už tai atsakyti. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį kelionės dokumentas reiškia pasą, bet ne vizą, ir vežėjo prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsienio piliečio pasą. Šiuo atveju į Lietuvą atvykęs Rusijos pilietis turėjo galiojantį pasą. Aviakompanijai negali kilti atsakomybė pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnį už tai, kad asmuo neturi leidimo – vizos – įvažiuoti į šalį, tačiau turi reikiamą kelionės dokumentą – užsienio piliečio pasą. Tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, nurodytus Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tam, kad užsieniečiui būtų leista kirsti valstybės sieną, turi išimtinai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 8 str. 2 d., 9 str. 2 p., Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 str.). Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyti atvejai, kada Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali išduoti vizą Lietuvos Respublikoje. Aviakompanijai negali būti perkeltos valstybės institucijų funkcijos, nagrinėjamuoju atveju – teisė reikalauti iš užsieniečių vizos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23 – 24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teisingai išvardijo teisės normas, kuriomis vadovaujantis atsiranda atsakomybė vežėjui, tačiau jis neteisingai jas interpretuoja. Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija yra Lietuvoje ratifikuota tarptautinė sutartis, todėl ją ratifikavusi valstybė prisiima prievolę vadovautis konvencijoje įtvirtintomis taisyklėmis ir praktika, o tai daro priimdama atitinkamus teisės aktus, kurių privalo laikytis visi valstybėje veikiantys subjektai. Konvencijoje ir jos prieduose įtvirtinti standartai yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio. Vadovaujantis 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildančia Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (toliau – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB), Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija bei kitais tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais buvo priimtas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, įtvirtinantis konkrečius įpareigojimus vežėjams. Teigė, jog pareiškėjas remiasi kelionės dokumento sąvokos aiškinimu, nurodydamas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punktą, tačiau nesiremia šio įstatymo 6 straipsniu, kuriame numatyta, kad norėdamas atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Nagrinėjamuoju atveju pagal tarptautinius susitarimus, numatytus 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001, nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001), su pakeitimais, padarytais 2001 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, 2003 m. kovo 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 453/2003, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006, Rusijos pilietis privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiuoti į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza. Be to, skundžiamame nutarime yra išaiškinta vizos sąvoka, kurios turėjimas piliečiui pagal jo pilietybę, vykstančiam į Europos Sąjungos valstybes, tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant užsieniečiui net neturi būti leista vykti prie valstybės sienos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 60 – 63) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė atsakovo 2007 m. vasario 14 d. nutarimą ir paskyrė pareiškėjui 1 000 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad šio ginčo esmė – ar pareiškėjas, įveždamas į Lietuvą paminėtą Rusijos Federacijos pilietį be galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų įvežimą į Lietuvos Respubliką, ar yra jo kaltė, ar byla išnagrinėta laikantis nustatytų terminų, visapusiškai ir objektyviai. Šį ginčo klausimą reglamentuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19, 20, 21 straipsniai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, nes jis tinkamai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo Amsterdamo oro uoste, kadangi Rusijos pilietis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką be vizos. Paminėta teisės norma nustato vežėjui prievolę tikrinti keleivių kelionės dokumentus. Vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. prieš įvažiuojant į šalį, o ne kertant valstybės sieną. Teismas pažymėjo, jog Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19 straipsnyje nustatytą pareigą pareiškėjas įvykdė, ir jo vykdytu reisu Rusijos pilietis buvo grąžintas į Amsterdamą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam negali būti skiriama bauda pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pabrėžė, kad svarbu nustatyti pareiškėjo kaltės klausimą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 9 str.). Pareiškėjo argumentai, kad įlaipindamas Rusijos pilietį į lėktuvą įsitikino, jog jis turi kelionės dokumentus, yra neteisingi, nes jis neturėjo vizos įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimus dėl sankcijų už teisės pažeidimus taikymo, padarė išvadą, kad pareiškėjo absoliučios kaltės, tyčinio veikimo nėra. Pareiškėjas geranoriškai padėjo atskleisti pažeidimą, savo lėšomis grąžino Rusijos pilietį į Amsterdamą, yra sunki bendrovės finansinė padėtis, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais yra pagrindas paskirtą nuobaudą sumažinti iki 1 000 Lt.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 65 – 68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Viza ir kelionės dokumentas nėra tapačios sąvokos. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga užtikrinti, kad užsienietis turėtų kelionės dokumentus, o ne vizas.
2. Vizų tikrinimas yra išimtinė atsakovo funkcija. Būtent atsakovui teisės aktai suteikia teisę išduoti užsieniečiui vizas Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte. Atsisakydamas priimti į orlaivį užsienietį, neturintį Lietuvos Respublikos vizos, vežėjas gali pažeisti užsieniečio teisę gauti vizą jam atvykus į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78 – 79) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo motyvų.
2. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vežėjui užtikrinti, kad jo įvežami užsieniečiai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus dokumentus, o viza yra neatskiriama kelionės dokumento dalis.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11 – 223/2007 pažymėjo, jog jei užsienietis neturi galiojančios vizos, tai Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio taikymo prasme jis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo ne dėl fakto (bylai reikšmingos faktinės aplinkybės šalių pripažįstamos ir neginčijamos), o dėl teisės (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. ir su juo susijusių teisės normų) aiškinimo. Todėl šiai apeliacinei bylai yra aktualu pateikti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio aiškinimą.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-214 redakcija) nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (1 d.); jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.); vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.).
Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.
Kolegija pažymi, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse yra pateikta vežėjo tikrintinų kelionės dokumentų samprata. Pagal ją, tokiais dokumentais laikytini kelionės dokumentai, reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, t. y., apibūdinant kelionės dokumentą Transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas (akcentuojamas) tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Toks aiškinimas neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Kolegija pažymi, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą.
Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytas Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio aiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pateiktas ir kitose bylose (pvz., 2007-02-27 nutartyje byloje Nr. A11-223/2007, 2007-11-29 nutartyje byloje Nr. A17-1091/2007), kurių faktinės aplinkybės iš esmės yra tokios pačios kaip ir šioje byloje. Pažymėtina, kad nurodytų administracinių bylų šalys yra tos pačios kaip ir šioje administracinėje byloje. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatas (nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-29 nutartyje byloje Nr. A17-1091/2007), taip pat yra būtina vadovautis jurisprudencijos tęstinumo principu.
Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.