- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-310-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07731-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idilija“
- Atsakovas
- E. R., V. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idilija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idilija“ patikslintą ieškinį atsakovams E. R., V. K. dėl darbo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu (e. b. l. 82–85) prašė pripažinti negaliojančiomis darbo sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovų, nes jos sudarytos su esmine klaida, neatitinka tikrosios šalių valios. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji iš esmės suklydo dėl darbo užmokesčio darbo sutartyje, kadangi į darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį įtraukė ir dienpinigius, kurie pagal įstatymą skaičiuojami papildomai prie darbo užmokesčio. Dėl nurodytos priežasties Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2018 m. balandžio 12 d. sprendimais bylose Nr. DGKS-1991 ir Nr. DGKS-1992 be pagrindo iš ieškovės atsakovams priteisė su darbo santykiais susijusias sumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių (e. b. l. 109–112) ieškinio netenkino, atsakovo E. R. 2018 m. kovo 19 d. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovui E. R. 1 624,30 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 427,43 Eur dienpinigių, 2 000,73 Eur netesybų, atsakovo V. K. 2018 m. kovo 19 d. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovui V. K. 1 571,76 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 446,79 Eur dienpinigių, 2 706,87 Eur netesybų, 240 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas sprendimą už akių priėmė ieškovės atžvilgiu, ieškovės atstovams neatvykus į 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (e. b. l. 124–127), kuriuo prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Pareiškime ieškovė nurodė, kad įmonę atstovavęs advokato padėjėjas neinformavo ieškovės, jog į teismo posėdį neatvyks, todėl dėl advokato padėjėjo netinkamo pareigų atlikimo negalima pripažinti, jog pati įmonė buvo nerūpestinga. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovų faktiniai darbo santykiai buvo susiklostę su kita įmone. Teismas, įvertinęs ieškovės procesinę poziciją, turėjo galimybę pripažinti, kad sutartys buvo sudarytos esant esminiam suklydimui. Be to, ieškovės nuomone, teismas priteisė pernelyg dideles netesybas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. R. atsiliepimu (e. b. l. 139) į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti, nes ieškovė siekia išvengti savo finansinių įsipareigojimų atsakovams.
5. Atsakovas V. K. atsiliepimu (e. b. l. 140–143) prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė byloje pateikė ieškinį, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, vėliau pateikė patikslintą ieškinį, todėl galutinai suformulavo savo reikalavimus ir pateikė turimus įrodymus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė naują ieškinio pagrindą, o to daryti šioje proceso stadijoje negalima. Be to, ieškovė nepateikė jokių naujų jos reikalavimus patvirtinančių įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Tai, kad į posėdį neatvyko ieškovės atstovas, atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti teisėtai priimto sprendimo už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi (e. b. l. 146–148) prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovui V. K. 90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju A. Š., patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovė bylą ves per advokato padėjėją. Apie 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovės atstovas buvo informuotas 2018 m. liepos 10 d. pranešimu pasirašytinai, atidėjus 2018 m. liepos 10 d. vykusį teismo posėdį, kuriame atstovas dalyvavo. Teismas pažymėjo, kad į 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį neatvyko joks ieškovės atstovas, advokato padėjėjo neatvykimo priežastys nežinomos iki šiol, prašymų atidėti posėdį nebuvo gauta. Abu atsakovai posėdyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl teismas konstatavo, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nepateikė ir pareiškime nenurodė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime akcentuojamų aplinkybių, kad atsakovai dirbo ne ieškovės naudai, ne jos objekte, teismas nelaikė reikšmingomis, nes jos nebuvo nurodytos patikslintame ieškinyje. Be to, teismas sprendė, kad aplinkybę, jog ginčijamos darbo sutartys buvo sudarytos tarp šios bylos šalių, pati ieškovė pripažino teikdama teismui ieškinį, formuluodama poziciją dėl tikrosios šalių valios tariantis dėl sutarčių sąlygų. Teismas sprendė, kad kitos pareiškime nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovų elgesiu, darbo kokybe ir pan., nepagrįstos įrodymais ir neturi nieko bendra su nagrinėjama byla, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sprendimo už akių panaikinimo sąlygai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu (e. b. l. 163–166) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylą grąžinti žodiniam nagrinėjimui, sprendimui už akių peržiūrėti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovė buvo suklaidinta, nes jos vadovas buvo informuotas, kad advokato padėjėjas nuvyks į teismo posėdį, todėl ieškovės vadovas gali teismo posėdyje nedalyvauti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė negali būti pripažinta aplaidžia ir nerūpestinga. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir vėliau nesutikdamas jo peržiūrėti, apribojo ieškovės teisę į teisingą teismą.
9.2. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė pripažino sudariusi darbo sutartį. Ieškovė pažymi, kad faktiniai darbo santykiai susiklostė kitaip. Teismas iš pareiškimo argumentų negalėjo įvertinti, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje būtų prašoma įtraukti į bylą UAB „Ausma“ ir būtų nustatomos papildomos įrodinėtinos aplinkybės. Teismas, matydamas darbo užmokesčio skaičiuotės pakeitimus, kurie liečia ir kitos įmonės interesus, be pagrindo sprendė, kad šie įrodymai neturi reikšmės bylai. Nors įrodymai buvo pateikti 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. kai byla dar nebuvo išnagrinėta, teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas E. R. atsiliepimu (e. b. l. 173) prašė atskirąjį skundą atmesti nurodydamas, kad darbo sutartį jis sudarė su ieškove, bet ne UAB „Ausma“.
11. Atsakovas V. K. atsiliepimu (e. b. l. 174–178) prašė atskirąjį skundą atmesti, nes ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jas įgyvendina netinkamai, nuolat pavėluotai teikia dokumentus, procesiniuose dokumentuose reiškia prieštaringus reikalavimus, po sprendimo priėmimo keičia ieškinio pagrindą. Ieškovė nurodo, kad teismas nepriėmė naujų įrodymų, tačiau ieškovė teikė ne naujus įrodymus, o prašymą peržiūrėti DGK išvadas, iškviesti liudytoją, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, taip siekdama vilkinti bylą. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės 2018 m. lapkričio 12 d. pateiktą prašymą, kuris buvo pateiktas beveik po mėnesio nuo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, teikė kelis patikslintus ieškinius, t. y. suformavo savo poziciją ir pateikė visus įrodymus. Ieškovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ne grindžia teismo sprendimo neteisingumą, o reiškia naują ieškinį kitu pagrindu. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad darbo sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su UAB „Ausma“, prieštarauja ieškovės ankstesnei pozicijai byloje, kuomet ieškovė aiškino sutarčių sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, darbuotojų įdarbinimo sąlygas ieškovės įmonėje ir t. t. Ieškovė piktybiškai vengia atsiskaityti su atsakovu, nesumoka darbo užmokesčio, todėl netesybos daugiau negali būti mažinamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių pagal byloje pateiktus įrodymus. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
15. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai ieškovė, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimo už akių peržiūrėjimui reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja abi aplinkybes, sudarančias pagrindą naikinti sprendimą už akių. Pirma, ieškovė nurodo, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, nes ieškovė į posėdį neatvyko dėl jos atstovo kaltės. Antra, ieškovė įrodinėja, kad teismas negalėjo pasinaudoti jam suteikiama diskrecijos teise ir byloje priimti sprendimą už akių, nes nebuvo tinkamai įvertinti ir negalėjo būti laiku pateikti reikšmingi įrodymai, kurie būtų lėmę kitokio sprendimo priėmimą.
17. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovės nurodomų ieškovės atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju A. Š., patikslintame ieškinyje nurodė, jog bylą ves per advokato padėjėją. 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovės atstovas buvo informuotas 2018 m. liepos 10 d. pranešimu pasirašytinai, atidėjus 2018 m. liepos 10 d. vykusį teismo posėdį, kuriame atstovas dalyvavo. Pirmosios instancijos pažymėjo, kad į 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį neatvyko joks ieškovės atstovas, advokato padėjėjo neatvykimo priežastys nežinomos iki šiol, prašymų atidėti posėdį nebuvo gauta, o abu atsakovai posėdyje prašė priimti sprendimą už akių.
18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nors ieškovė nurodė, kad ieškovės vadovą suklaidino netinkamas advokato padėjėjo elgesys, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikti jokie šiuos argumentus patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, koks buvo ieškovės ir ją atstovavusio advokato padėjėjo susitarimas dėl tolesnio atstovavimo procese. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti advokato padėjėjo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, reiškusi jam dėl to pretenzijas.
19. Pažymėtina ir tai, kad, pažeisdama CPK 42 straipsnio 5 dalis įtvirtintas proceso dalyvių pareigas savo teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, ieškovė laiku nesidomėjo civilinės bylos eiga. Ieškovė nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Ieškovė taip pat nesidomėjo, kaip baigėsi 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdis. Sprendimas už akių buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus 7 dienoms po nurodyto teismo posėdžio. Elgdamasi rūpestingai ir vykdydama pareigą domėtis bylos eiga, ieškovė turėjo per nurodytą laiką išsiaiškinti advokato padėjėjo neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir į teismą dėl galimo procesinių teisių pažeidimo kreiptis dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Jokių duomenų apie aktyvius ieškovės veiksmus po 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio byloje nėra. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės atstovų neatvykimo į teismo posėdį svarbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendimo už akių priėmą sąlygojo pačios ieškovės neveikimas ir pasyvumas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sprendimo už akių negaliojimo sąlyga.
20. Vertindamas sprendimo už akių pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei, siekiančiai teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tuo atveju, kai nustatoma, jog ji negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą su teismo priimtu sprendimu. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas, nepaisant ieškovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
21. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios šalies pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino visus į bylą surinktus įrodymus, susijusius tiek su atsakovų DGK pareikštų prašymų dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tiek ir su ieškovės, nesutinkant su DGK sprendimais, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija dėl tikrosios šalių valios tariantis dėl atlygio už darbą dydžio. Į bylą surinktų įrodymų visuma leido teismui spręsti, kad šalis siejo darbo santykiai, jog ieškovė neišmokėjo atsakovams visų darbo sutartyse nurodytų sumų, kad ieškovė nenuginčijo į darbo sutartis įtrauktų sąlygų, susijusių su atlygiu už darbą, teisėtumo. Jokių šių įrodymų vertinimo spragų nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde ieškovė nenurodė.
22. Sprendimo už akių nepagrįstumą, kaip sąlygą sprendimui panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), ieškovė sieja su naujomis aplinkybėmis, kurias ji būtų galėjusi įvardinti, jeigu jos atstovas būtų sudalyvavęs teismo posėdyje. Ieškovė nurodo, kad darbo sutartys, kurių pagrindu iš ieškovės atsakovams DGK sprendimais buvo priteistos iš darbo santykių kylančios sumos, faktiškai atsakovų buvo sudarytos ne su ieškove, bet su kita įmone (UAB „Ausma“), kuri turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovė nurodo, kad šią aplinkybę ji būtų grindusi liudytojų parodymais, ją patvirtina ir ieškovės teismui prieš sprendžiant klausimą dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių nagrinėjimą 2018 m. lapkričio 12 d. pateikti rašytiniai įrodymai.
23. Šiuos ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, po sprendimo už akių priėmimo ieškovė iš esmės pakeitė savo poziciją, ją grįsdama naujomis aplinkybėmis, kurios iki tol nebuvo įvardintos. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savo reikalavimo faktinį pagrindą ieškovė privalėjo nurodyti ieškinyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi (e. b. l. 13–14), taip pat 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi (e. b. l. 80–81) buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Tiek pradiniu ieškiniu (e. b. l. 1–3), tiek ir ieškinį du kartu tikslindama (e. b. l. 17–20, 82–85) ieškovė nuosekliai įrodinėjo sudariusi su atsakovais darbo sutartis, siuntusi juos dirbti į Vokietiją, mokėjusi jiems su darbo santykiais susijusias sumas. Ginčydama atsakovų reikalavimų priteisti papildomas sumas pagrįstumą, o taip pat reikšdama reikalavimą darbo sutartis pripažinti negaliojančiomis, ieškovė teikė argumentus dėl to, kaip turėtų būti aiškinama darbo sutarčių sąlyga dėl darbo užmokesčio: ieškovė įrodinėjo, kad tikroji šalių valia buvo darbo sutartyje numatyti atlygio sumą, kuri apima ir darbo užmokestį, ir dienpinigius vykstant į komandiruotę užsienyje. Būtent ši aplinkybė sudarė faktinį ieškinio pagrindą, ja buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija, skirta ieškinio pagrindui ir dalykui galutinai suformuluoti, buvo baigta 2018 m. liepos 10 posėdžio metu paskiriant bylą nagrinėti iš esmės 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje. Nei iki tol, nei 2018 m. liepos 20 d. teikdama teismui patikslintą ieškinį, ieškovė nenurodė ginčijanti faktą, kad ją su atsakovais siejo darbo santykiai. Tik po bylos išnagrinėjimo (teismo sprendimo už akių priėmimo) ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė savarankišką, su jos ankstesne procesine pozicija nesuderinamą, jai prieštaraujantį savo reiškiamo reikalavimo pagrindą. Kadangi šis pagrindas nepateko į teismo išnagrinėtos bylos ribas, priimdamas sprendimą už akių teismas jo negalėjo įvertinti, juo negali būti grindžiamas ir sprendimo už akių neteisėtumas.
24. Ieškovės pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. prašymas (elektroninės bylos popierinė kopija; b. l. 141), kuriame ieškovė, jau po pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo, teikia papildomus duomenis, aiškindama ieškovės su atsakove sudarytų darbo sutarčių sąlygas bei nurodydama, kad buvo atlikti pataisymai, deklaruojant kitokias atsakovams išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Atsakovė pateikė patikslintus duomenis apie atsakovams priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas, taip pat duomenis apie darbo sutarčių nutraukimo pagrindą (elektroninės bylos popierinė kopija; b. l. 145–151), kurie ne tik nepatvirtina ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių, bet priešingai, jas paneigia. Papildomais dokumentais ieškovė įrodinėja, kad ją su atsakovais siejo darbo santykiai, tačiau tvirtina, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio buvo kitoks, nei nurodė atsakovai. Tokiu būdu ieškovė jau po klausimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir po to, kai atsakovai pateikė atsiliepimus į šį prašymą, esant pasibaigusiam terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 287 straipsnio 1 dalis), dar kartą pakeitė savo procesinę poziciją, nurodydama su pradiniame prašyme išdėstyta pozicija nesuderinamus argumentus. Viena vertus, toks ieškovės elgesys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nevertinti pavėluotai pateiktų, su nagrinėjamo prašymo turiniu nesuderinamų duomenų. Kita vertus, toks ieškovės elgesys tik dar kartą patvirtina, kad bylos baigtį sprendimu už akių ieškinį atmetant nulėmė ne pirmosios instancijos teismo padaryta įrodymų vertinimo klaida, bet akivaizdus ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesidomint bylos eiga, laiku neteikiant į bylą įrodymų bei po teismo sprendimo už akių priėmimo siekiant pakeisti ieškinio faktinį pagrindą.
25. Ieškovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių ir vėliau nesutikdamas jo peržiūrėti, apribojo jos teisę į teisingą teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei buvo ne kartą sudaryta galimybė tikslinti ieškinį, jai nebuvo apribota teisė teikti teismui įrodymus. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatytomis CPK 42 straipsnyje. Be to, pažymėtina, kad civilinis procesas yra reglamentuotas civilinio proceso įstatymo normų, kurių paisyti turi visi byloje dalyvaujantis asmenys.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia subjektyviu į bylą surinktų įrodymų vertinimu. Kaip minėta, tiek DGK sprendimuose pateiktos išvados dėl ieškovės iš darbo santykių kylančių sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, tiek ir tokių išvadų pagrįstumą patvirtinantys sprendimo už akių motyvai yra grindžiami teisės aktų reikalavimais ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu. Ieškovė savo poziciją įrodinėjo subjektyviu nesutikimu su rašytinių įrodymų turiniu, neteikdama jokių tokią poziciją patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų į bylą surinktų įrodymų vertinimą, neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė sprendimo už akių trūkumų, kurie sąlygotų šio sprendimo neteisėtumą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
27. Kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovas V. K., nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, kad teismas priteisė atsakovams iš ieškovės per dideles netesybas. Kaip matyti iš sprendimo už akių turinio, atmesdamas ieškinį teismas priteisė atsakovams iš ieškovės tokias pačias pinigų sumas, kurios buvo priteistos DGK sprendimais (e. b. l. 5–12). Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui E. R. 1 624,30 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 427,43 Eur dienpinigių, 2 000,73 Eur netesybų, o atsakovui V. K. – 1 571,76 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 446,79 Eur dienpinigių, 2 706,87 Eur netesybų. Netesybos atsakovams priteistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies pagrindu – už vėlavimą atsiskaityti pasibaigus darbo santykiams. DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vėlavimo atsiskaityti laiką darbuotojui mokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Nagrinėjamu atveju atsakovui V. K. kompensaciją DGK apskaičiavo už 23 darbo dienas, atsakovui E. R. – už 17 darbo dienų. Nors su darbo santykiais susijusi suma, kurią buvo vėluojama mokėti, buvo mažesnė už priteistą netesybų dydį, teismas pažymi, kad priimant sprendimą už akių buvo praėję daugiau nei pusė metų nuo abiejų atsakovų atleidimo iš darbo, todėl, taikant DK 147 straipsnio 2 dalį, atsakovui V. K. turėjo būti apskaičiuota 9 430,56 Eur (1 571,76 Eur * 6), o atsakovui E. R. – 9 745,80 Eur (1 624,30 Eur * 6) netesybų suma. Palikdamas nepakeistomis DGK priteistas netesybų sumas teismas sprendimu už akių kelis kartus sumažino priteistų netesybų dydį. Kartu teismas pažymi, kad vėlavimą atsiskaityti lėmė nepagrįstas procesinis ieškovės elgesys, teikiant teismui nustatytų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, dėl ko buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, taip pat atidėtas bylos nagrinėjimas. Be to, dėl nepagrįstai ieškovės teikiamo pareiškimo už akių peržiūrėjimo atsakovai jiems priklausančių lėšų negavo dar mažiausiai tris mėnesius nuo to momento, kai sprendimas už akių būtų įsiteisėjęs (2018 m. spalio 10 d.). Lėšų, kurias ieškovė privalėjo išmokėti 2018 m. kovo mėnesį, atsakovai dėl ieškovės kaltės nėra gavę iki šiol. Dėl nurodytų aplinkybių spręsti, kad atsakovei pritaikytos netesybos yra neadekvati sankcija, sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pagrindo.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas V. K. turėjo 90 Eur išlaidų už advokatės pagalbą. Atskirąjį skundą atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės atsakovui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idilija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) išlaidų už advokatės pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.