Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.9.7; 1.2.19.3.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2021 m. balandžio 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 18 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 11 kabinete, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 20116904648, siekdama paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. norėdama, kad administracinės teisės pažeidimo protokole būtų įrašytas sumažintas iš jos išimtų kontrabandinių cigarečių kiekis ir jai būtų paskirta mažiausia administracinė nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 5 dalyje, davė 1 000 eurų kyšį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. G..

Kaltinamoji J. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą atvyko 10 valandą, kaip buvo kviečiama. Ji suprato, kad į policijos komisariatą ji buvo kviečiama dėl to, kad jos namuose kratos metu buvo rasta 20 pakelių cigarečių. Pareigūnai A. S. ir T. G. nusivedė ją į 11 kabinetą. Pareigūnė A. S. atsisėdo prie kompiuterio, T. G., kiek pasėdėjęs, atsistojo, priėjės prie A. S., kažką pasakė ir išėjo. A. S. rašė protokolą, po kurio laiko T. G. sugrįžo į 11 kabinetą, nieko nesakęs, pasisukiojęs kabinete, išėjo. Protokolą surašiusi A. S., parodė jai, kur protokole pasirašyti, ji pasirašė, protokolo ji neskaitė, nes neturėjo akinių. Tuomet atsidarė kabineto durys, įėję keli policijos pareigūnai, pažėrė ant stalo pinigus. Pareigūnams ji sakė, kad kyšio nedavė, nes jai nebuvo jokio tikslo duoti kyšį T. G. Šis pareigūnas buvo atvykęs į jos namus, kai buvo daroma krata, ji tuomet turėjusi galimybę, jei būtų norėjusi, kyšį duoti T. G.. Pareigūnė L. I. ją išsivedė į kitą kabinetą, kokius dokumentus pareigūnė surašė, nežino. Ji pasirašė ten, kur jai liepė pareigūnė. Pareigūnės I. surašytų dokumentų ji neperskaitė.

Kaltinamosios J. V. kaltė įrodyta.

Liudytojas T. G., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. J. V. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą buvo iškviesta apklausai ir procesinių veiksmų atlikimui administracinio nusižengimo byloje, kadangi jos namuose buvo rasta ir paimta 520 pakelių kontrabandinių cigarečių. J. V. apklausti jis pavedė kolegei A. S., kuri protokolą administracinio nusižengimo byloje J. V. rašė 11 kabinete. Tuo metu, kai pareigūnė A. S. rašė administracinio nusižengimo protokolą J. V., jis užėjo į kabinetą pas A. S. dėl nesklandumų policijos registruose, tačiau greitai išėjo. Neužilgo paskambinusi A. S. paprašė, kad jis vėl ateitų. Jam įėjus į kabinetą, A. S. pranešė, kad J. V. norinti su juo pasikalbėti. J. V. atsistojo, paklausė : „ar visus rašysite“. Jis supratęs, kad kalbama apie cigarečių kiekį, nurodomą administracinio nusižengimo protokole. Jam pasakius, kad visas cigarečių kiekis bus įrašytas, J. V. iš rankinės išsitraukė pluoštą pusiau perlenktų pinigų ir įkišo jam į kišenę. Dėdama pinigus į kišenę, pasakė : „parašyk mažiau“. Jis paaiškinęs, kad to daryti negalima, kad pareigūno papirkimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, J. V. atsakiusi, kad viskas įmanoma. Jis išėjo iš kabineto, apie kyšio davimą telefonu jis informavo savo tiesioginį viršininką R. B., koridoriuje prie 11 kabineto durų laukė tolimesnių nurodymų. Atėjus B., jis paaiškino apie tai, kas įvyko, parodė jo striukės kišenėje esančius pinigus. Atėjus pareigūnams I. K. ir M. M., jie visi trys įėjo į 11 kabinetą, jis išėmė pinigus iš savo striukės kišenės, kolegos juos išdėliojo ant stalo, nufotografavo. J. V. tuo metu sakė, kad tai ne jos pinigai, kad ji nežinanti, kaip jie pas jį atsiradę.

Liudytoja A. S., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja, parodė, kad ji rašė administracinio nusižengimo protokolą J. V. dėl jos namuose rastų kontrabandinių cigarečių. J. V. apklausos metu, paklausus, ar ji sutinkanti su jos namuose rastų cigarečių kiekiu, J. V. paprašiusi pakviesti pareigūną T. G.. Telefonu paskambinusi T. G., pranešė, kad J. V. norinti su juo pasikalbėti. Atėjus T. G., J. V. atsistojo, apie ką jie kalbėjosi, ji negirdėjo. Matė, kaip J. V., iš savo rankinės išėmusi pinigus, įdėjo juos T. G. į striukės kišenę. Kokią sumą J. V. įdėjo T. G. į kišenę, ji nematė, matė dedamą į kišenę perlenktą 100 eurų kupiūrą. Girdėjo, kaip T. G. aiškino apie baudžiamąją atsakomybę dėl pareigūno papirkimo, tuo metu J. V. atsisėdo ir nieko daugiau nesakė. Kai T. G. išėjo iš kabineto, ji baigė surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Už dešimties minučių T. G. į kabinetą sugrįžo su pareigūnais M. M. ir I. K., T. G. iš kišenės ištraukė pinigus, kuriuos išdėjo ant stalo, matė, kad buvo 10 kupiūrų po 100 eurų.

Liudytojas R. B., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. ryte T. G. kviečiamas atėjo į pirmą aukštą. Koridoriuje prie pravirų kabineto durų stovėjęs T. G. paaiškino, kad rašant administracinio nusižengimo protokolą J. V. įkišo jam į kišenę pinigus, prašydamas, kad rašant protokolą būtų sumažintas iš jos paimtų cigarečių kiekis. Pinigus iš kišenės ištraukęs T. G., jam matant, suskaičiavo, buvo 1 000 eurų. Apie įvykį jis pranešė operatyvaus valdymo skyriui, I. K. davė nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Liudytojas I. K., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad gavęs nurodymą iš R. B. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūno papirkimo, kartu su M. M. atėjo prie 11 kabineto, esančio pirmame komisariato aukšte. Koridoriuje buvęs T. G. paaiškino, kad J. V. davė jam kyšį. Trise įėjo į kabinetą, kuriame buvo pareigūnė A. S. ir J. V.. Kabinete T. G. iš savo striukės kišenės ištraukė pinigus, juos padėjo ant stalo, pinigus suskaičiavo, nufotografavo.

Liudytojas M. M., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad kartu su I. K. atėjo prie 11 kabineto pirmame komisariato aukšte, kur jų laukė T. G.. Jie trise įėjo į 11 kabinetą, kuriame buvo pareigūnė A. S. ir J. V.. Kabinete T. G. pasakė, kad J. V. davė jam kyšį, iš striukės išorinės kišenės ištraukė pinigus, kuriuos išdėliojo ant stalo, jis pinigus nufotografavo.

Liudytoja L. I., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad veiklos skyriaus viršininko R. B. pavedimu atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, pateikė įtarimą J. V. dėl pareigūno papirkimo, apklausė ją įtariamąja, paskyrė kardomąją priemonę. Prieš apklausą ji užpildė J. V. asmens duomenų pažymą, davė su jais susipažinti, J. V. pasirašė, kad jie teisingi. Išaiškino teises ir pareigas, atspausdino jas ir įteikė J. V.. Pranešimą apie įtarimą taip pat atspausdino ir įteikė J. V., paklausta, ar įtarimo esmę suprato, patvirtino, kad supranta, garsiai pasvarstė – prisipažinti jai ar ne. J. V. sveikata nesiskundė, į klausimus atsakinėjo sklandžiai, advokato nepageidavo. Jos paaiškinimus kompiuteriu užrašė apklausos protokole, garsiai juos perskaitė J. V.. Kadangi ji nieko papildyti neturėjo, sistemoje elektroniniu parašu pasirašė apklausos protokolą, jį atspausdino, davė pasirašyti J. V. apklausos protokole - jo kiekviename puslapyje, protokolo specialiame priede. Po apklausos J. V. teiravosi apie tolimesnes pasekmes, ji paaiškinusi J. V. apie galimybę bylą nutraukti pagal laidavimą, J. V. sakė, kad turi sūnų, bet nenorėtų, kad jis sužinotų apie šį įvykį.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 6) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. 10 val. 19 min (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas operatyvaus valdymo skyriui telefonu pranešė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 11 kabinete, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl kontrabandinių cigarečių (ANK 209 straipsnio 5 dalis), atsakomybėn traukiama J. V., kad nebūtų surašytas protokolas, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. G. į striukės kišenę įkišo 1 000 Eur, dėl ko bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnį.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 15-16) matyti, kas 2020 m. rugsėjo 18 d. T. G. pateikė 10 vienetų 100 eurų nominalo kupiūras.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 19-20) T. G. pateiktos 100 Eur vertės kupiūros apžiūrėtos, surašyti banknotų numeriai, pinigai nufotografuoti (b. l. 22-23), perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą (b. l. 25, 27).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 58-60), kaltinamosios pateiktos administracinio nusižengimo protokolo kopijos (b. l. 109) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. J. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 16 d. 12 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, turėjo ir laikė 520 pakelių cigarečių „Fest“, kurie buvo pažymėti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendra cigarečių muitinė vertė 1 846 Eur, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 5 dalyje.

Iš įrašų administracinių nusižengimų registre (b. l. 58-60) matyti, kad kaltinamoji J. V. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu už cigarečių, iš viso 326 pakelių, pažymėtų ne Lietuvos Respublikos banderolėmis ir nepaženklintų specialiaisiais ženklais, įgijimą ir laikymą pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį nubausta 1 500 Eur bauda, kuri sumokta 2019 m. sausio 21 d.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstama veika laikoma baigta ne tik davus kyšį, bet ir pasiūlius, pažadėjus ar susitarus kyšį duoti. Kyšis laikomas duotu, kai asmuo jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neviršytų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014).

Teisme ištirtų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamoji J. V. davė policijos pareigūnui 1 000 Eur kyšį, siekdama sau naudingos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo baigties, t. y. tikslu, kad administracinio nusižengimo protokole būtų įrašytas mažesnis nei iš jos paimtų neteisėtai laikomų cigarečių kiekis.

Kaltinamoji 2020 m. rugsėjo 18 d. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą atvyko dėl to, kad jos namuose buvo rastos kontrabandinės cigaretės, dėl ko ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Kaltinamoji administracinėn atsakomybėn už analogišką veiką buvo patraukta ir 2018 m., jai už kontrabandinių cigarečių įsigijimą ir laikymą buvo paskirta 1 500 Eur bauda, todėl akivaizdu, kad neteisėtai laikomų ir jos namuose paimtų cigarečių pasekmės, kad mažesnis kiekis užtraukia švelnesnę atsakomybę, kaltinamajai buvo žinomos. Iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, kad pareigūnas T. G. jai jau buvo pažįstamas, jis, kaip kaltinamoji nurodė, dalyvavo paimant cigaretes iš jos namų, būtent T. G. davė nurodymą A. S. surašyti administracinio nusižengimo protokolą J. V., buvo užėjęs pas A. S. protokolo rašymo metu, matant J. V., bendravo su pareigūne, rašančia jai administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūno T. G. aktyvus dalyvavimas administracinio nusižengimo bylos tyrime pagrįstai leidžia manyti, kad būtent tai lėmė kaltinamosios pasirinkimą T. G. duoti kyšį. Liudytoja apklausta A. S. patvirtino, kad kaltinamosios iniciatyva, jos apklausos metu, paklausus, ar ji sutinkanti su administracinio nusižengimo protokole nurodytu cigarečių kiekiu, paprašiusi, kad būtų iškviestas pareigūnas T. G.. Teisme liudytoju apklaustas T. G. nurodė, kad prieš įdėdama pinigus jam į kišenę, kaltinamoji klausė, ar visas cigarečių kiekis bus įrašytas, pareigūnui patvirtinus tai, į jos prašymą atsakius, kad mažesnio nei faktiškai rastas cigarečių kiekio nurodymas yra neteisėta veika, to daryti negalima, kaltinamoji, dėdama į pareigūno kišenę pinigus, paprašė į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti mažesnį nei faktiškai jos namuose rastų ir paimtų cigarečių kiekis. Pinigų įdėjimo į pareigūno T. G. kišenę momentą matė pareigūnė A. S.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų T. G. ir A. S. parodymais, nes jie patvirtinti kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Iš karto po kyšio gavimo T. G. apie neteisėtą kaltinamosios veiką informavo savo tiesioginį viršininką R. B., kuriam atėjus prie 11 kabineto, kuriame vyko J. V. apklausa administracinio nusižengimo byloje, parodė striukės kišenėje turimus pinigus. Pareigūnas T. G. pinigus iš savo striukės kišenės ištraukė 11 kabinete, J. V. matant, dalyvaujant pareigūnams I. K. ir M. M.. Pinigai nufotografuoti, apžiūrėti, T. G. pinigų pateikimas užfiksuotas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole. Apie J. V. pareigūnui duotą kyšį R. B. iš karto informavo operatyvaus valdymo skyrių. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad T. G. ar kitas policijos pareigūnas elgėsi netinkamai, provokavo J. V. duoti kyšį, nenustatyta.

Kaltinamoji J. V. iš karto po įvykio buvo apklausta įtariamąja (b. l. 49-50), apklausos metu ji pripažino, kad priėjusi prie pareigūno G., į striukės kišenę įdėjusi 1 000 Eur, kupiūromis po 100 Eur, ir paprašiusi, kad jis nerašytų į protokolą viso cigarečių kiekio. Įtariamojo apklausos protokole J. V. pasirašė po savo paaiškinimais abiejuose puslapiuose, įtariamojo apklausos protokolo specialiame priede (b. l. 52) savo ranka įrašė žodžius „Perskaičiau, surašyta teisingai J. V.“ ir pasirašė. Teisme kaltinamoji patvirtino, kad ji pasirašiusi įtariamojo apklausos protokole ir jo specialiame priede. Liudytoja apklausta tyrėja L. I. parodė, kad surašiusi įtariamosios apklausos protokolą, jį perskaitė J. V., šiai patvirtinus, kad papildyti nieko neturinti, tyrėją protokolą pasirašius elektroniniu parašu ir atspausdintą davusi pasirašyti J. V. Iš tyrėjos parodymų teisme matyti, kad įtariamosios apklausos metu J. V. adekvačiai atsakinėjo į užduodamus jai klausimus, aiškiai dėstė mintis, gynėjo atsisakė. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn J. V. už gana didelį neteisėtai įgytų ir laikomų cigarečių kiekį buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta prieš keletą metų, pasekmės jai buvo gerai žinomos, tačiau ji į policijos komisariatą kviečiama po to, kai iš jos vėl buvo paimtos kontrabandinės cigaretės, ji atvyko viena, be advokato. Jos toks elgesys suteikia pagrindo manyti, kad J. V. savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos buvo apsisprendusi duoti paaiškinimus policijos komisariate, spręsti kitus klausimus, susijusius su jos padaryta neteisėta veika. Kaltinamosios elgsenos, sveikatos akivaizdžių sutrikimų nepastebėjusios ir pareigūnės A. S., L. I., betarpiškai bendravusios su kaltinamąją, apklausiusios ją. Tai, kad kaltinamajai buvo suprantama pareikšto kaltinimo esmė patvirtino teisme liudytoja apklausta L. I., kuri nurodė, kad po įtarimo pateikimo J. V. garsiai svarsčiusi, ar jai prisipažinti dėl pareikšto kaltinimo. Aplinkybių, dėl kurių pareigūnė L. I. turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąją, nenustatyta. Kaltinamoji, nors teisme ir tvirtino, kad ji pasirašė ten, kur liepė pareigūnė L. I., tačiau konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad kaltinamosios atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, nenustatyta, o byloje esantys jos parašai ir ranka darytas įrašas tvirtina priešingai. J. V. du kartus pasirašė apklausos protokole (b. l. 49-50), vieną kartą specialiame jo priede (b. l. 52) ir du kartus nutarime skirti kardomąją priemonę (b. l. 53-54), parašai visose dokumentuose tapatūs, ranka darytas įrašas protokolo specialiame priede parašytas be klaidų, net su skyrybos ženklu, aiškiai įskaitomas, todėl abejonių nekyla, kad asmuo, pasirašęs šiuo dokumentus, suprato jų esmę. Tai, kad ji būdama garbaus amžiaus, apklausiama be advokato nesuteikia pagrindo atmesti apklausos rezultatus. Nesuteikia tokio pagrindo taip pat ir faktas, kad jos paaiškinimai užrašyti ne atsakymų į klausimus, bet nuoseklaus dėstymo forma.

Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamoji J. V. davė policijos pareigūnui 1 000 Eur kyšį, siekdama sau naudingos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo baigties, t. y. tikslu, kad administracinio nusižengimo protokole būtų įrašytas mažesnis nei iš jos paimtų neteisėtai laikomų cigarečių kiekis, tokiu būdu kaltinamoji J. V. siekė neteisėto pareigūno veikimo, t. y. kad būtų įrašytas suklastotas kiekis iš jos paimtų neteisėtai laikomų daiktų, todėl jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Kaltinamosios J. V. veika kaltinime aprašyta teisingai, tačiau klaidingai nurodytas kaltinamosios siekiamas pareigūno veiksmų rezultatas. Kadangi siekimas, jog pareigūno surašytuose dokumentuose būtų nurodytas suklastotas neteisėtai laikomų prekių kiekis yra siekimas pareigūno neteisėto veikimo, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad J. V. davė kyšį siekdama paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, toks patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia.

Bausmės skyrimas.

Baudžiamosios teisės paskirtis (BK 1 straipsnis) reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (K. T. 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią įstatymas numato baudą, areštą ir laisvės atėmimą. Kaltinamoji J. V. nusikalto ir teisiama pirmą kartą, todėl nėra pagrindo skirti jai arešto ar laisvės atėmimo bausmę (BK 55 straipsnis). Įvertinus tai, kad kaltinamoji yra patraukta administracinėn atsakomybėn už neteisėtą disponavimą cigaretėmis, už ką įstatymas numato itin dideles baudas, šioje byloje pagal susitarimą kaltinamąją gynė advokatė, dėl ko kaltinamoji taip pat turėjusi išlaidų, be to, šioje byloje taikomas pinigų konfiskavimas, todėl kaltinamajai, kuri nedirba, gauna senatvės pensiją, paskyrus net minimalią baudą (5 000 Eur), numatytą už apysunkio nusikaltimo padarymą, ši bausmė būtų nepakeliama finansine našta, o baudos išieškojimo nukreipimas į turtą būtų neteisingas pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui. Kaltinamosios J. V. padaryta nusikalstama veika, nors ir įstatymo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau dėl visumos aplinkybių, yra mažiau pavojinga. Ji nusikalto būdama garbaus amžiaus, veikė viena, iš karto po įvykio kalta prisipažino. Tai, kad ji pakeitė savo poziciją po to, kai buvo surašytas prokurorės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir bylą nagrinėjat teisme, pagrįstai leidžia manyti, kad tokiai jos pasirinktai gynybos taktikai įtakos turėjo kiti asmenys, galimai artimieji.

Kaltinamoji J. V. pirmą kartą nusikalto sulaukusi garbaus amžiaus, kas pagrįstai leidžia manyti, kad vien baudžiamosios bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas teisme paveiks ją taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamoji kalta neprisipažino, taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ar atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Įvertinus visumą nusikalstamos veikos padarymo ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant kaltinamajai švelnesnę bausmę. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, šie tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgus į kaltinamosios amžių ir padarytos veikos pobūdį, įpareigojimų ir draudimų, numatytų BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, skirti netikslinga. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – darytų teigiamą poveikį kaltinamajai, siekiant bausmės tikslų. Kadangi kaltinamoji kaltės nepripažįsta, jai paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymo sankcijoje už jos padarytą veiką, todėl skiriama ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kaltinamoji teisiama pirmą kartą, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama arti minimaliam dydžiui, kurį numato BK 71 straipsnio 1 dalis.

Nusikalstamos veikos priemonė – pinigai – konfiskuotini (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL dydžio – 500 Eur (penkis šimtus eurų), nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, pinigus – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), saugomus, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje ( (2020-09-22 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.