- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- AS-261-142-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Lietuvos valstybės teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. gruodžio 5 d. padavė skundą, kuriuo prašė:
1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. SD-(1.8)-258, įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą - teikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. rugsėjo 3 d. prašymus, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų;
2) nustatyti, kad Vilniaus ir Kauno tarnybos tarnautojai diskriminuoja pareiškėją, kaip rusakalbį, kuris valstybine (lietuvių) kalba negali pats surašyti ir paduoti skundą;
3) nustatyti, kad Vilniaus ir Kauno tarnybos direktoriai S. P. ir A. B. nuo pat pradžios pažeidė pareiškėjo teisę nesuteikdama antrinės teisinės pagalbos, kad Vilniaus tarnyba neteisėtai daug kartų perdavė Kauno tarnybai nagrinėti pareiškėjo prašymą ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kad Vilniaus ir Kauno tarnyba neteisėtai bylinėjasi su pareiškėju ilgą laiką pasielgė priešingai negu nurodoma įstatyme;
4) nustatyti, kad Vilniaus ir Kauno tarnybos direktoriai pažeidė VGTPT įstatymą LR Viešojo administravimo įstatymą LR Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei jos protokolus;
5) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2900 Lt nuostolių;
6) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 4 167 482,99 Lt už prarastas verslininko darbines pajamas už 13 mėn.;
7) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 50 000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis, vadovaujantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-154-P-1638 valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė J. R. terminą iki 2008 m. gruodžio 22 d. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą, tris patikslinto skundo egzempliorius su patikslintais skundo reikalavimais (atsisakant reikalavimų nustatyti turtinės ir neturtinės žalos sumas atskirai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos), atsakovais įvardijant Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bei pateikti su skundu pateiktų dokumentų kopijų originalus arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, sumokėti žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad ši įstatymo nuostata suteikia teismui teisę, nepaisant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigoti jį sumokėti žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2005 metais teismui padavė 3 skundus (2005 m. rugsėjo 9 d., 2005 m. gruodžio 23 d., 2005 m. gruodžio 7 d.), 2006 metais teismui padavė 11 skundų (2006 m. sausio 5 d., 2006 m. kovo 27 d., 5 skundus 2006 m. liepos 13 d., 2006 m. rugpjūčio 18 d., 2006 m. lapkričio 15 d., 2006 m. lapkričio 10 d., 2006 m. lapkričio 27 d.), 2007 metais teismui padavė 15 skundų (2 skundai 2007 m. vasario 13 d., 3 skundai 2007 m. vasario 14, 2 skundai 2007 m. vasario 15 d., 2007 m. kovo 13 d., 2007 m. gegužės 4 d., 2007 m. gegužės 9 d., 2007 m. gegužės 10 d., 2 skundai 2007 m. gegužės 14 d., 2007 m. lapkričio 10 d., 2007 m. gruodžio 20 d.), 2008 metais teismui padavė 8 skundus (2008 m. kovo 26 d., 2008 m. balandžio 11 d., 2008 m. rugpjūčio 18 d., 2008 m. rugsėjo 3 d., 2008 m. rugsėjo 24 d., 2008 m. spalio 28 d., 2008 m. gruodžio 8 d., 2008 m. rugsėjo 1 d.) todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas J. R. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir turi sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodytas konkretus reikalavimas.
Antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo nustatyti tam tikrus faktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad tam tikrų faktų nustatymas negali būti skundo reikalavimu, tai gali būti tik motyvas teismui priimant sprendimą, todėl pareiškėjas turėtų atsisakyti šių skundo reikalavimų.
Penktuoju, šeštuoju ir septintuoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo žalos atlyginimo.
Kadangi įstatymas numato turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai nurodyti dvi prašomas priteisti sumas - turtinės ir neturtinės žalos.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ yra nustatyta, kad valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjas nekonkretizuoja iš kokios Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos jis siekia žalos atlyginimo. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo siekia ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl turėtų nurodyti atskiras prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumas atskirai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, atsakovas - tai institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami, todėl patikslintame skunde atsakovais turėtų būti įvardinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintų dokumentų kopijų. Teismas pažymėjo, kad nepatvirtintos dokumentų kopijos nelaikytinos tinkamais įrodymais, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti teismui su skundu pateiktų dokumentų kopijų originalus arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas.
III.
J. R. 2008 m. gruodžio 29 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo:
1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. SD-(1.8)-258, įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą – teikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. rugsėjo 3 d. prašymus, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų;
2) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jo naudai patirtų nuostolių 2900 Lt transportui ir ryšiams;
3) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jo naudai prarastų verslininko darbinių pajamų už 13 mėn. atlyginimui 4 167 482,99 Lt;
4) priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5) priteisti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jo naudai neturtinės žalos atlyginimui 50 000 Lt.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi J. R. skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad patikslintą skundą pareiškėjas parengė visai nesivadovaudamas teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje jam pateiktais išaiškinimais ir įpareigojimais – nenurodė dviejų atskirų prašomų priteisti sumų – turtinės ir neturtinės žalos ir nepatikslino atsakovų.
V.
Atskiruoju skundu J. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo nutartimi buvo atimta iš pareiškėjo galimybė kreiptis į teismą, kaip į veiksmingos teisinės gynybos priemonę mano teisėtiems interesams apginti. Tokiu būdu pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje bei LR Konstitucijos 30 straipsnio ir 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas žmogaus teises.
2. Teismas neteisingai ir nepagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-154-P-1638 pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybes garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinė teisinės pagalbos išlaidų.
3. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai išdėstė visus reikalavimus, bei kokios sumos už ką prašo atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažino J. R. piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigojo sumokėti 100 Lt. žyminį mokestį. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesuėjus, teismas J. R. skundą laikė nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas iš to, kad pareiškėjas 2005 metais teismui padavė 3 skundus, 2006 metais teismui padavė 11 skundų, 2007 metais teismui padavė 15 skundų, 2008 metais teismui padavė 8 skundus pagrįstai galėjo manyti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.
Tačiau pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-TI-154-P-1638 J. R. suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Vilniaus tarnybos neveikimo dėl neatsakytų pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. rugsėjo 3 d. prašymų. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo laikyti nepaduotu nėra teisinio pagrindo. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinės bylos Nr. AS-4-199/2006, Nr. AS-261-539/2008, Nr. AS-525-152/2008).
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytų teismo įpareigojimo, t. y. nepatikslino atsakovų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis numato, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir (trečiaisiais) suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintu skundu prašo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. SD-(1.8)-258 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, taip pat priteisti neturtinę ir turtinę žalą (2900 Lt. nuostolių transportui ir ryšiams, 4167482,99 Lt. prarastų verslininko darbinių pajamų už 13 mėnesių ir 5 proc. metines palūkanas). Esant šioms aplinkybėms, teismas remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi galėjo pats nurodyti tinkamas proceso šalis.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
J. R. (J. R.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti J. R. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.