Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) 2002-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 82 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir 4 MGL (500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2003-09-29 nutartimi nuo laisvės atėmimo bausmės atleista, bauda – 500 Lt (144,81 Eur) neišieškota, teistumas neišnykęs;

2) 2015-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (bausmę atliko 2016-07-22); kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir

N. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Naujoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. ir N. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2018-06-06 apie 23.00 val., viešoje vietoje – UAB „Čili pica“ kavinėje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., matant pašaliniams asmenims, R. B. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais L. B., kavinės lauko terasoje stumdė rankomis L. B. bei sudavė jai du smūgius į galvos sritį, dėl ko L. B. griuvo ir ranka trenkėsi į laiptų turėklą, savo veiksmais padarydama L. B. galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės alkūnės tiesiajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pat metu lauko terasoje R. P. bandant apginti L. B., N. K. rankomis pastūmė ir kumščiu vieną kartą smogė R. P. į veidą bei, nuo smūgio R. P. pargriuvus ant žemės ir susitrenkus galvą, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė gulinčiam R. P. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje, odos nubrozdinimą nugaros juosmeninėje srityje dešiniau stuburo, poodines kraujosruvas kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, abiejų kelių vidiniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. B. ir N. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis N. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, patvirtino, kad buvo susistumdęs su nukentėjusiuoju R. P., kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą bei galėjo, R. P. nugriuvus, iš kojos nemažiau kaip keturis kartus spirti pastarajam į įvairias kūno vietas. Paaiškino, kad jis trenkė nukentėjusiajam gindamas R. B., kadangi matė, kaip R. P. be jokios priežasties trenkė R. B. į veidą. Tuo metu jis buvo kavinės terasoje, rūkė. Grįžęs į kavinę pamatė, kad R. B. veidas raudonas. R. B. nebuvo priėjusi prie nukentėjusiųjų staliuko, su jais nekonfliktavo. Nežino kodėl nukentėjusysis prisikabino prie R. B.. Dėl to R. B. jam nieko nesakė. Po to, kai nukentėjusysis smogė R. B. į veidą, ji susistumdė su nukentėjusiąja L. B.. Tuo metu kavinės viduje lankytojų nebuvo, kavinė užsidarinėjo. Negali tiksliai pasakyti kas iš jų išėjo iš kavinės pirmas. Susistumdymas tarp jo ir nukentėjusiojo R. P. įvyko lauke, kavinės terasoje. Įvykio metu buvo gan stipriai išgėręs. Nukentėjusiųjų nepažįsta, atsiprašyti ar taikytis nebandė. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamoji R. B. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, kad sėdėjo kavinės viduje, jai pasigirdo, kad netoliese, prie kito stalo sėdinti moteris (nukentėjusioji L. B.), jai kažką pasakė, dėl ko ji priėjo prie nukentėjusiųjų stalo, į jį atsirėmė, ir tuo metu su moterimi sėdintis vyriškis (nukentėjusysis R. P.) ranka smogė jai į veidą. Po to ji susistumdė su nukentėjusiąja. N. K. matė, kad R. P. sudavė jai į veidą, kuris nuo smūgio buvo raudonas. Vėliau jie visi išėjo į lauką, kavinės terasą, kurioje rūkė. Ten vėl susistumdė su nukentėjusiąja. Buvo daug išgėrusi. Gali būti, kad trenkė nukentėjusiajai, tačiau dėl savo girtumo dalį įvykių neatsimena. Pamena tik tiek, kad ji su nukentėjusiąja buvo susikibusios už rankų, kad apsižodžiavo. Nepamena, kad nukentėjusioji būtų konfliktavusi su kuo kitu. Ji konfliktavo tik su ja. Nematė, ar N. K. buvo nukentėjusiajam sudavęs smūgių. Matė tik tai, kad N. K. pastarajam buvo spyręs.

Nukentėjusioji L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad bare buvo su savo kaimynu R., kuriame buvo užsisakę po vieną bokalą alaus. Baro viduje tarp jų ir kaltinamųjų nebuvo jokių muštynių, buvo tik žodinis kivirčas. Prieš išeinant iš baro ji buvo įspėta kaltinamosios, kad išėjus ji gaus į galvą. Nuėjo į tualetą, o kaltinamieji nuėjo į lauko terasą rūkyti. Norėjo iškviesti policiją, tačiau baro darbuotojai paprašė išeiti, nes baras užsidarinėjo. Jai nespėjus išeiti pro baro duris, kaltinamoji bandė jai suduoti. Tuo metu R. bandė R. B. sustabdyti, bet nespėjo, kadangi N. K. sudavė R. smūgį, o ji tuo metu nuo kaltinamosios gavo du smūgius į galvą. Po to į lauką išbėgo baro darbuotojai, o ji įbėgo į barą. Tuo metu R. gulėjo ant žemės. Matė, kaip N. K. sudavė R., nuo ko jis nukrito ir prasiskėlė galvą, kaip jį spardė. Kiek R. buvo suduota smūgių, pasakyti negali, nes tuo metu įbėgo į barą. Kaltinamieji taikytis nebandė.

Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Anksčiau nei jis, nei L. nėra jų matę. Bare buvo kartu su L., buvo užsisakę po alaus bokalą. Kaltinamieji sėdėjo šalia jų. R. B. pradėjo kabinėtis prie L., priėjo prie jų stalo, į jį atsirėmė, išvadino L necenzūriniais žodžiais. Kaltinamoji necenzūrinius žodžius sakė labai garsiai, ant viso baro. Toje vietoje, kur jie sėdėjo, buvo keturi staliukai. Išskyrus jų toje vietoje daugiau nieko nebuvo, tačiau baras ilgas, tai žmonių buvo kitoje baro pusėje. Kaltinamosios išsakytus necenzūrinius žodžius galėjo girdėti ir barmenai, taip pat klientai, ėję į tualetą. Bare muštynių nebuvo, R. B. sudavęs smūgį nebuvo. Buvo laikas skirstytis, išėjo į lauką, kai išgirdo, jog R. B. rėkauja, kad L. bus blogai. Kai L. išėjo iš baro, kaltinamoji ją pradėjo pulti. Bandė jas išskirti, bet tuo metu N. K. trenkė jam į galvą, po ko jis nukrito ant žemės. Kiek gulėjo nežino, atsibudo kruvinas.

Liudytojas A. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam matyti tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji. Anksčiau jie ateidavo į barą, kuriame jis dirba padavėju. Įvykio dieną tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas. Iš pradžių susipyko moterys, po to į konfliktą įsitraukė vyrai. Konfliktas prasidėjo baro viduje. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji sėdėjo vienoje zonoje, vieni nuo kitų poros metrų atstumu. Kaltinamoji priėjo prie nukentėjusiųjų stalo, apsižodžiavo su nukentėjusiąja. Jos šaukė viena ant kitos, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Jų šūkavimas, išsakomi necenzūriniai žodžiai girdėjosi ant viso baro. Bare dar buvo kitų lankytojų, bet kitoje zonoje. Nukentėjusysis gynė nukentėjusiąją nuo kaltinamosios. Negali pasakyti, ar kaltinamajai buvo suduotas smūgis į veidą, matė, kad buvo kažkoks pastūmimas, kai nukentėjusysis mėgino išskirti moteris, bet kad pastarasis būtų sudavęs smūgį kaltinamajai – nematė. Buvo ginamasi tik žodžiais. Po to, prie jų priėjo kaltinamasis, tuomet situacija dar paaštrėjo, bet vėliau jie lyg ir susitaikė. Vėliau jie išėjo į lauką, bet nematė ir negirdėjo kas ten vyko, tik paskui iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Taip pat nurodė, kad teismas gali vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo tikslesni.

Teismui pagarsinus dalį liudytojo A. E. parodymų, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 72-75), tai, kad „<... . Tuomet jų vadybininkė pasakė, kad baras užsidaro, nes jau 23 val., ir jie visi išėjo į lauką pro terasos duris. Jis liko viduje ir užsirakino duris. Pro langus pamatė, kad tas vyras ir moteris nuo antro stalelio toliau priekabiavo prie minėtų asmenų, juos koliojo. Tas agresyvus vyras pastūmė tą kitą vyriškį rankomis į krūtinę. Tas žmogus pastūmė jį atgal. Jie išėjo jų skirti, baigėsi konfliktas. Bet ta pati moteris, kuri kabinėjosi, vėl pradėjo kolioti tą kitą moterį, o agresyvus vyriškis rankomis vieną kartą kumščiu smogė tam vyrui į veidą ir pastarasis nugriuvo ant žemės. Vyriškis krisdamas galva trenkėsi į betoninius laiptus, ir jam iš pakaušio pradėjo bėgti kraujas. Liudytojas iš karto iškvietė policiją. O tas agresyvus vyras dar kojomis spardė viršutinę kūno dalį gulinčiam vyrui. Spyrė ne mažiau 4 kartų. Tuomet išgirdo, kad kviečiama policija, ir abu su moterimi sparčiai nuėjo link centro. Labai greit atvyko pareigūnai, jis jiems nurodė užpuolikus, ir pareigūnai kelių minučių bėgyje sulaikė tą patį vyrą ir moterį, kurie pradėjo konfliktą. Pareigūnai parodė juos jam, ir jis asmenis atpažino, tuomet juos išsivežė. ...>“ – jis patvirtino, kad jie yra teisingi, taip viskas ir buvo kaip užrašyta apklausoje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. B. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje. Sužalojimai gavosi paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais- sumušant bei atsitrenkiant. L. B. kūne išskiriamos trys trauminio poveikio vietos. L. B. sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visi bendrai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 69)

Iš 2018-07-20 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios L. B. ir kaltinamosios R. B. metu L. B. nurodė, kad tai R. B. ją užpuolė bei kumščiu smogė į galvą ir ausį. R. B. parodė, kad ji stumdė nukentėjusiąją rankomis, neneigė, kad jai sudavė, o tuo metu N. (K.) mušė su moterimi buvusį vyrą. (1 t., b. l. 48-51)

Iš 2018-07-20 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios L. B. ir kaltinamojo N. K. metu L. B. nurodė, kad tai N. K. smogė R. P. į veidą ir jį spardė. N. K. parodė, kad nukentėjusiajam R. P. trenkė į veidą, dėl ko jis nugriuvo, tačiau neigė jį spardęs. (1 t., b. l. 54-57)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, odos nubrozdinimas nugaros juosmeninėje srityje dešiniau stuburo, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, abiejų kelių vidiniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais/bukabriauniais daiktais sumušant, atsitrenkiant. R. P. kūne išskiriamos penkios trauminio poveikio vietos. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visi bendrai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 39)

Iš 2018-07-20 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. P. ir kaltinamosios R. B. metu R. P. nurodė R. B. kaip moterį, kuri užpuolė nukentėjusiąją L. B.. R. B. nurodė, kad tai R. P. spardė N. K.. (1 t., b. l. 18-21)

Iš 2018-07-20 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. P. ir kaltinamojo N. K. metu R. P. nurodė N. K. kaip jam smūgį į veidą sudavusį ir jį spardžiusį asmenį, patvirtino savo parodymus. N. K. nurodė, kad nukentėjusysis jam trenkė į pilvą, tada jis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į veidą ir nukentėjusysis nugriuvo, neigia nukentėjusįjį spardęs. (1 t., b. l. 24-27)

Iš 2018-07-20 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp kaltinamosios R. B. ir kaltinamojo N. K. metu R. B. parodė, kad ji užsipuolė moterį (L. B.), ją stumdė ir galimai jai sudavė, matė, kaip N. (K.) spardė su moterimi buvusį vyrą (R. P.), kuris tuo metu gulėjo. N. K. parodė, kad jis trenkė vyrui į veidą, bet jo nespardė. (1 t., b. l. 141-144)

2018-06-06 Klaipėdos apskrities VPK pristatyto asmens kortelės išraše ir 2018-06-06 alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2018-06-06 23.20 val. R. B. nustatytas 1,71 promilių girtumas (1 t., b. l. 89, 90).

2018-06-07 Klaipėdos apskrities VPK pristatyto asmens kortelės išraše ir 2018-06-07 alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2018-06-07 01.47 val. N. K. nustatytas 1,39 promilių girtumas (1 t., b. l. 156, 157).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri buvo pažeista per poveikį papildomam objektui – asmenų sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, bei kitus teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. B. ir N. K. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta visiškai. Kaltinamieji R. B. ir N. K. viešoje vietoje – UAB „Čili pica“ kavinėje, elgdamiesi įžūliai – R. B. įžeidinėdama necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją L. B., kavinės lauko terasoje stumdydama ją rankomis bei suduodama jai du smūgius į galvos sritį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ir ranka trenkėsi į laiptų turėklą, taip padarydama L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o N. K. kavinės lauko terasoje rankomis pastumdamas ir kumščiu vieną kartą smogdamas nukentėjusiajam R. P. į veidą bei, nuo smūgio R. P. pargriuvus ant žemės ir susitrenkus galvą, ne mažiau kaip keturis kartus spirdamas gulinčiam R. P. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą –, parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba, todėl jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius. Kaltinamieji suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdami bendrininkų grupėje (60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamoji R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji buvo sužalota, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji anksčiau teista, nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. R. B. prisipažino padariusi nusikaltimą, nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamosios asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad R. B. teisminio nagrinėjimo metu savo elgesio kritiškai nevertina, į tai, kad nukentėjusiosios neatsiprašė, turtinė žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai neatlyginta, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, didesnę negu BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, ir jai, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami įpareigojimai ir draudimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2002-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 4 MGL (144,81 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamasis N. K. įvykdė vieną, baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka. Nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, nukentėjusiojo savanoriškai neatsiprašė, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą neatlygino, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti N. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį negu sankcijos vidurkis, ir jam, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami įpareigojimai ir draudimas. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamiesiems R. B. ir N. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 153-154; 2 t., 15-16), paliekamos galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 143,27 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80-81, 82), kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiųjų L. B. ir R. P. gydymo išlaidas, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, nes kaltinamieji neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiųjų sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jai skirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2002-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 4 MGL (144,81 Eur) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, ir 4 MGL (144,81 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-06 iki 2018-06-08 – 2 paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 12 – kai mėnesių skirti R. B. draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę ji turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 12-kai mėnesių skirti N. K. draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti N. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-06 iki 2018-06-08 – 2 paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš R. B. ir N. K. 143,27 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 27 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.