Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos GelvoraSergel uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., V. L., antstolis N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja GelvoraSergel uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB), (toliau – ir pareiškėja) prašo nustatyti, kad skolininkei A. L. (toliau – ir skolininkė) priklauso ½ dalis sutuoktinio V. L. gaunamo darbo užmokesčio dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Antstolio kontoroje yra vykdomas 22 167,69 Lt (6 420,21 Eur) skolos, 3 990,18 Lt (1 155,64 Eur), 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 785 Lt (227,35 Eur) išieškojimas iš skolininkės A. L. (buv. M.) išieškotojos GelvoraSergel UAB (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkė sudarė santuoką su V. L..

2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu dėl turtinių teisių ir/ar lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio V. L. lėšas ir pajamas, kurios yra laikomos bendrąją jungtine skolininkės ir jos sutuoktino nuosavybe, bei atitinkamas turtines teises, šiame patvarkyme nurodytos bendros išieškomos sumos apimtyje, t. y. reikalauja iš nurodyto skolininkės bendraturčio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 30 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių; 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius ir 10 procentų nuo šio asmens darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios vieno MMA.

2024 m. spalio 7 d. patvarkymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad skolininkė nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl areštuoto skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Teismų informacinės sistemos Liteko išrašu apie asmens vedybų sutartį, gautą iš vedybų sutarčių registro nustatyta, kad vedybų sutarties skolininkė ir jos sutuoktinis nėra sudarę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. L. ir V. L. yra sutuoktiniai, kurių santuoka bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų, turto padalijimo ar kitas sutartis. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą, tai yra nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas 2014 m. birželio 10 d. ir tuo metu A. L. nebuvo sudariusi santuokos su V. L.. A. L. (buv. M.) sudarė santuoką su V. L., prašymas teismui paduotas A. L. ir V. L. esant santuokoje, todėl darytina išvada, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis) – jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Duomenų, kad suinteresuotų asmenų santuokoje įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, nėra, tai yra nepaneigta CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju skolininkės skola yra susidariusi iki santuokos sudarymo su V. L., t. y. pagal 2014 m. kovo 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą už akių, kurio pagrindu išduotas 2014 m. birželio 10 d. vykdomasis raštas.

Vadovaujantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nuginčyta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, sprendžia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis tuo, teismas nustato, kad skolininkei priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš sutuoktinio V. L. darbo santykių, tačiau šioje byloje teismas nesprendžia prievolės pobūdžio (asmeninė ar bendra (dalinė arba solidari)) ir išieškojimo tvarkos (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis, 3.118 straipsnio 1 dalis).

Byloje už procesinių dokumentų įteikimą patirtos 18,78 Eur išlaidos, pareiškimą iš esmės patenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuotų asmenų A. L. ir V. L. lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš sutuoktinio V. L. darbo santykių.

Priteisti valstybei iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,39 Eur (devynių eurų 39 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,39 Eur (devynių eurų 39 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.