Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),(duomenys nekselbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 281 ¹ straipsnio dalį, paskirta galutine 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis nuo alkoholizmo, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 4) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, gydymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuteistajam V. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2) nuosprendžiui įsiteisėjus išieškant 4803 eurų kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2022 m. liepos 6 d., apie 16 val. 25 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.91 promilių neblaivumas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. S.: vieną kartą rankos delnu sudavė jai į dešinę ausį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas L. S. trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Kartu su sugyventine L. S. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, adresu(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini). Ji yra (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje gyvena jau ilgai. 2022 m. liepos 6 d., apie 5 val. ryto jis atsikėlė ruoštis į darbą. Tuo metu L. viena gėrė alų. Kiek matė, ji išgėrė tris butelius alaus „T. T.“, po 1 l talpos. Prieš jam išvažiuojant, L. jo paprašė palikti pinigų alui. Jis jai paliko 4 eurus ir išvažiavo į darbą. Dirba įmonėje, kuri priklauso R. P., tačiau įmonės pavadinimo neprisimena, su statybomis. Po darbo apie 12 val. jis grįžo namo. Namuose tuo metu buvo L., ji jau buvo neblaivi. Kambaryje prie stalo stovėjo du buteliai „Utenos“ alaus, po 1 l talpos. Vienas butelių jau buvo tuščias, o kitas pilnas. L. jo paprašė nupirkti „Šnekorių“ alaus, kadangi šitas „Utenos“ alus, kurį ji nusipirko už jo paliktus 4 eurus, jai nepatiko. Tuomet jis nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra prie jo namų ir nupirko 4 butelius „Šnekorių“, po 1 l talpos. Grįžo namo ir kartu su L. gėrė nupirktą alų. Apie 14 val. pas juos į svečius atvažiavo jo draugas D. K.. Toliau trise gėrė alų. Gerdami jie su D. bendravo, o L. ant savo galvos buvo užsidėjusi dideles ausines, kurios dengė jos ausis ir klausydamasi muzikos šoko. K. D. 18 val. turėjo išvažiuoti su traukiniu į savo kaimą, jis jam dar paskolino savo lagaminą, kad jis galėtų susidėti savo daiktus. Tuomet jis L. paklausė, ar ji važiuos su jais į stotį. Ji atsakė, kad nevažiuos ir pasakė, kad ir jis nevažiuos. Jis jai pradėjo aiškinti, kad D.yra jo draugas ir jis jį nori palydėti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji pradėjo jam priekaištauti, kad jis į stotį važiuoja „kabinti“ merginų. Jis jai pasakė, kad nuvažiuos ir tik palydės jį (draugą). Tada jis su D. nuėjo į balkoną parūkyti. Parūkę grįžo į kambarį. L. tuo metu sėdėjo ant sofos prie stalo, o jis su D. atsisėdo ant kėdžių, prie stalo. L. toliau kėlė konfliktą, sakė, kad jis niekur nevažiuos. Jis jai atsikalbinėjo, kad važiuos. T. L. nuo stalo į rankas paėmė puodelį su alumi ir metė puodelį į jį (įtariamąjį), bet nepataikė, puodelis sudužo į sieną. Tuomet su D.nuėjo dar parūkyti. Būnant balkone, girdėjo, kaip L. kambaryje toliau jį (įtariamąjį) įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais. Jis susinervino, grįžo į kambarį, o tuo metu ji atsistojo nuo sofos. Jis priėjo prie jos ir savo dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į kairįjį skruostą ir tuo pačiu pataikė į jos kairiąją ausį. Nuo smūgio L. nugara nukrito ant sofos, kuri stovėjo už jos ir su galva atsitrenkė į sieną. Nori paminėti, kad tuo metu L. jau buvo be ausinių. Tada jis D. pasakė rengtis, nes važiuos į stotį. Jis (įtariamasis) pradėjo rengtis, ruoštis, L. atsisėdo ant sofos ir telefonu pradėjo kažkam skambinti. Jis su D. ruošėsi išeidinėti, ir tuo metu kažkas pastukseno į duris. Atidarius pamatė, kad stovi policijos pareigūnai. L. pradėjo verkti. Su pareigūnais aiškinosi situaciją, jis jiems pasakė, kad trenkė L., nes buvo nebeįmanoma jos klausyti. Tuomet pareigūnai jį išvežė į areštinę. Dėl savo tokio poelgio labiau gailisi. Pasielgė neteisingai trenkdamas L

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. S. parodė, kad įvykio dieną būdami namuose ji, tiek jos sugyventinis V. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.25 val. staiga jai sėdint ant sofos kambaryje, jos sugyventinis stovėdamas tiesiai priešais ją, jai trenkė vieną kartą į veido sritį ir į dešinę ausį su koja ar ranka pasakyti negali, nes neprisimena ir nespėjo pastebėti, nes viskas įvyko labai greitai. Po smūgių ji pajautė stiprų fizinį skausmą, bei jai labai apsvaigo galva, jai pasirodė, kad ji neteko trumpam sąmonės. Po akimirkos, kai atsigavo, staigiai pasiėmė nuo stalo gulėjusi mobilaus ryšio telefoną bei greitai nubėgo į tualetą išsikviesti pagalbos. Jai paskambinus 112 ir atvykus pareigūnams, jos sugyventinį V. R. išsivežė į komisariatą, o ją atvykę medikai išvežė į U. M. gautą išrašą, pateiks po apklausos. Jos sugyventinis V. R. yra labai pavydus, tačiau prieš tai niekada jokio smurto artimoje aplinkoje nebuvo, už ką jai sukėlė fizinį skausmą jos sugyventinis, pasakyti negali, nes nežino. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, nes nežino, kadangi jie visos dienos bėgyje girtavo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24959-22, dėl to, kad V. R.2022-07-06, apie 16 val. 25 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę L. S..

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto L. M. 2022 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, pateko į butą, kuriame buvo nukentėjusioji L. S., V. R. ir jo draugas D. K.. Moteris jiems atvykus verkė, sunkiai gebėjo kažką aiškinti. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ant veido matėsi patinimai, aiškino, kad dešine ausimi negirdi, jaučia spengimą. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, todėl sunkiai aiškino aplinkybes. Negalėjo paaiškinti, ar jai trenkė kumščiu į veidą ar jai spyrė. Įtariamas smurtautojas V. R. aiškino, kad nieko nemušė. D. K. nuėjus į šoną nuo kitų įvykio dalyvių, paaiškino, kad V. R. moterį pastūmė, po kiek laiko galbūt trenkė vieną kartą į veidą, tačiau daugiau aplinkybių pasakyti negalėjo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą, 2022-08-17 tarnybiniu telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja L. S., kuri nurodė, kad po 2022-07-07 dienos įvykio, pakartotinai į medikus ji nesikreipė ir nesikreips, kadangi ausies skausmai jai jau praėjo.

2022-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas M. J. P. apžiūrėjus L. S. RVUL medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad L. S. 2022-07-06 RVUL nustatyta trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas, kuris galėjo būti padarytas tiesioginiu kieto smailo daikto poveikiu arba suspausto oro smūginiu poveikiu, per ausį sudavus delnu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam ir gydymas užtruko, nėra.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. R. vieną kartą rankos delnu sudavė sugyventinei L. S. į dešinę ausį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas L. S. trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad V. R. savo artimajam šeimos nariui – sugyventinei, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Teismas, skirdamas V. R. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas net 10 kartų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudos nemokamos, dirbantis pagal individualią veiklą, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. R. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu.

Atsižvelgiant į V. R. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei į tai, jog jis teistas, baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. R. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. R. faktinio arešto bausmės pradžios atlikimo momento.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. R. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įs iteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika dienų įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.