Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-11-07 · Byla Nr. Ik-2045-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
Ik-2045-414/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01375-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
L. Š.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 2045-414/2013Proceso Nr. 3-62-3-01375-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 73 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjos L. Š. skundu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė

Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 9 d. gautas (2013 m. spalio 7 d. išsiųstas paštu) pareiškėjos L. Š. skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus sprendimą Nr. PA_SP5-61 ir įpareigoti atsakovą paskirti L. Š. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Š. prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštą (vieną jo lapą) gavo 2013 m. rugpjūčio 10 d., terminą praleido, nes buvo atsiųstas tik vienas rašto lapas, kuriame nenurodoma, koks priimtas sprendimas, nenurodomi šio rašto apskundimo terminai, jame nėra rezoliucinės dalies. Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. Ik-1130-402/2013 paaiškėjo jai siųsto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašto turinys, t. y., kad jos skundas yra atmetamas. Jos nuomone, terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.). Kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka yra susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui terminais.

Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu tada, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (administracinės bylos Nr. A7-301/2006; Nr. A17-670/2007). Atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų (administracinės bylos Nr. AS556-341/2009; Nr. AS63-404/2009).

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 10 d. gavo išankstino ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, t. y. Valstybinio socialinio draudimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. (11.1) I-5338. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad gavo vieną šio rašto lapą, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (11.3) I-7312 teismui pateiktos informacijos matyti, kad minėta korespondencija L. Š. buvo siunčiama 2013 m. rugpjūčio 8 d., perduodant UAB „Greitasis kurjeris“ ir pasveriant. Korespondencijos svoris buvo 18 g., lydraštis nebuvo siunčiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siųstų registruotų laiškų 2013 m. rugpjūčio 8 d. sąrašas patvirtina, kad mažiausias siunčiamos korespondencijos (vieno lapo su voku) svoris būna 12 g., todėl akivaizdu, kad 18 g. galėjo sverti ne vienas lapas ir vokas, bet du lapai ir vokas. Todėl vertintina, kad pareiškėjai turėjo būti siunčiami du 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. (11.1) I-5338 lapai. Be to, pirmajame rašto lape, kurį pareiškėja teigia gavusi 2013 m. rugpjūčio 10 d. yra nurodoma, jog „<...> Fondo valdybos Marijampolės skyrius pagrįstai 2013-06-14 priėmė sprendimą Nr. PA_SP5-61 neskirti Jums motinystės (tėvystės) pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2013-02-15 iki 2014-12-20.“. Taigi, minėto rašto pirmojo lapo turinys patvirtina aplinkybę, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ginčijamą Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. PA_SP5-61 laiko pagrįstu. Todėl netgi gavusi vieną rašto lapą pareiškėja žinojo, kas ir kada priėmė administracinį aktą, turėjo suprasti jo turinį. Todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena laikytina 2013 m. rugpjūčio 30 d. Skundą teismui pareiškėja padavė 2013 m. spalio 7 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti daugiau nei mėnesį.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N63-436/2010). Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą (komandiruotė, ūmi liga ar stacionarus gydymasis gydymo įstaigoje ir pan.), nors jis norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Pareiškėja L. Š. pripažįsta, jog praleido terminą skundui paduoti, nurodo, kad tai padarė dėl teisinių žinių stokos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte (pirmajame jo lape) nesant rezoliucinės dalies. Teisinio išprusimo stoka, pati savaime nelaikoma svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006), nes negalėdami patys realizuoti savo teisių, pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kitą asmenį). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas skelbia, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi visi teisės aktai reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus skelbiami viešai, todėl asmenims turi būti žinomos teisės aktų nuostatos dėl skundų padavimo teismui terminų ir tvarkos. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje nurodė pareiškėjai pateikti informaciją ir įrodymus, patvirtinančius, kokius veiksmus ir kada (nurodant konkrečias datas) pareiškėja atliko, siekdama išsiaiškinti gauto išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo esmę (rezoliucinę dalį). Pareiškėja, tikslindama skundą, paaiškino, kad ji neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, todėl negalėjo įtarti, kad institucija jai siuntė nepilną dokumentą. Šių aplinkybių teismas negali vertinti svarbiomis ir objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kadangi skundo turinys ir prie jo pridedami dokumentai patvirtina, kad ji anksčiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (11.1) I-2517 buvo informuota apie ankstesnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus sprendimo Nr. SMT-369 pagrįstumą ir žinojo išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo tvarką bei terminus, nes įstatymų nustatyta tvarka ir terminais padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. Ik-1130-402/2013). Todėl turėdama analogiško administracinio akto apskundimo patirtį, būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, pareiškėja, netgi tuo atveju, jei gavo vieną rašto lapą, galėjo įtarti, kad jis nėra pilnas bei siekdama ginti savo pažeistas teises, atlikti veiksmus antrojo lapo turiniui išsiaiškinti ir todėl turėjo realią galimybę skundą teismui paduoti nepraleidusi įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino.

Dėl nurodytų motyvų teismas vertina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl termino praleidimo, nėra pripažintini svarbia priežastimi terminui atnaujinti, bei atsižvelgiant į tai, kad jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, pareiškėja nenurodo, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintinas.

Kadangi skundo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. PA_SP-61 panaikinimo padavimo teismui terminas neatnaujinamas, o reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui paskirti L. Š. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su ginčijamo akto panaikinimu, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Atsisakius priimti skundą pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisėjas

nutaria:

Neatnaujinti skundo padavimo termino

L. Š. skundą atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 100 (vienas šimtas litų) Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. spalio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja s Rimantas Giedraitis