Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Janinos A. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, registracijos panaikinimo, teismo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės įgaliota atstovė ir atstovė paaiškino, jog ieškovės Janinos A. D. vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai - kiemo (šulinys, tvora), esantys Kretingos r. sav. Kretingos m.. I. J. A. D. atsakovui savo sūnui P. D. nuo 1981-10-15 iki šiol leido jam panaudos teise be rašytinės panaudos sutarties žodiniu susitarimu neatlygintinai gyventi jos gyvenamajame name, naudotis ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, tačiau buvo susitarta, kad atsakovas gyvens ir už save sumokės komunalinius ir kitus mokesčius.

Tvirtina, jog atsakovas tik iš dalies mokėdavo būtinus mokesčius, t.y. dažnai nemokėdavo už jo sunaudotą elektrą, vandenį, dujas bei kitų mokesčių, reikėjo už jį mokėti ieškovės lėšomis, o vertinant, kad ieškovė senyvo amžiaus ir yra pensininkė, jai tai buvo didelė našta. Paskutinius keletą metų atsakovas visiškai nemoka mokeščių, dėl ko buvo atjungta elektra. Be to, atsakovas nesistengia įsidarbinti, pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, triukšmauja su draugais, neprižiūri pastatų, tuo blogina pastatų būklę, todėl ieškovė nebegalėdama toliau su juo gyventi tame pačiame gyvenamajame name, turėjo išvažiuoti gyventi kitur. Ji išvažiavo gyventi į Šiaulių miestą pas dukterį. Kol atsakovas neiškeldintas ji negali sugrįžti į savo namus ir juose ramiai gyventi.

Į ieškovės prašymus gera valia susitarti, kad atsakovas pakeistų savo gyvenimo būdą, kad nepiktnaudžiautų alkoholiu, netrukdytų ieškovei gyventi jos pačios gyvenamajame name, atsakovas nekreipia jokio dėmesio, atsakovo netinkamas elgesys iki šiol vis tiek nepasikeitė ieškovės atžvilgiu. Apie 4 metus ieškovė nebegyvena nuo lapkričio iki birželio mėnesio Kretingoje, o nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki šiol ji gyvena Šiaulių m., nes sūnus jai visiškai nepadėdavo nei maisto nupirkti ir parnešti namo, nei kuru pasirūpinti šaltu metų laiku. Atsakovas pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, triukšmauja kartu su sugėrovais ir ne tik jai, bet ir kaimynams trukdė ir trukdo ramiai gyventi.

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2016-02-22 įteikė atsakovui P. D. pranešimą-įspėjimą dėl gyvenamosios patalpos panaudos sutarties nutraukimo ir išsikėlimo iš gyvenamosios patalpos. Duotas 3 mėnesių terminas išsikeldinti atsakovui, kuris iki šiol neišsikeldino iš ieškovės nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos gera valia, todėl ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama, kad atsakovas būtų iškeldintas iš jos gyvenamojo namo ir tuo būtų nutrauktas atsakovo naudojimasis ir kitu pastatu bei statiniais ir, kad būtų panaikinta atsakovo gyvenamosios vietos deklaracija adresu: Kretinga, Trakų g. 23.

Prašo iškeldinti P. D. su visais jo daiktais ir manta iš savininkei Janinai A. D. nuosavybės teise priklausančio pastato-gyvenamojo namo, pastato-ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių Kretingos r. sav. Kretingos m. nesuteikiant P. D. kitos gyvenamosios patalpos. Priėmus sprendimą iškeldinti, panaikinti P. D. deklaruotą gyvenamąją vietą Kretinga, Priteisti iš atsakovo P. D. bylinėjimosi išlaidas.

A. P. D. teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nuo vaikystės gyveno tėvų name. Grįžęs po armijos gyveno pas tėvus. Sudaręs santuoką su savo šeima gyveno su tėvais. Mokėjo dalį komunalinių mokesčių, prisidėjo prie dujotiekio įvedimo į namus, malkų įsigijimo. Dabartiniu metu yra išsituokęs. Keletą metų nemoka mokesčių, nes nedirba. Neneigia, kad vartoja alkoholinius gėrimus bei, kad pas jį lankosi išgeriantys draugai. Mano, kad mama nenori jo iškeldinti iš gyvenamų ir pagalbinių patalpų Kretingoje. Tvirtina, kad namie nėra elektros, nes jis žiemą šildėsi elektra, o mokesčių nemokėjo. Mama po traumos gyvena pas sesę Šiauliuose. Jis mamos nelanko, jai neskambina, nes mama negirdi ausimis.

Liudytoja A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra ieškovės ir atsakovo kaimynė. Tvirtina, kad atsakovas nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, todėl prisidėti prie mokesčių bei pasirūpinti mama neturi noro ir galimybės. Ieškovei pavojinga gyventi su atsakovu, nes pastarasis, būdamas nuolat girtas, pats ir jo sugerovai kelia grėsmę ne tik ieškovei, bet ir kaimynams. Šiais metais atsakovo draugai sukėlė dujų avariją, nes, lipdami iš antro aukšto dujų vamzdžiu, jį nutraukė. Ieškovės namai paversti landyne, todėl jiems nesaugu gyventi kaimynystėje.

L. Z. D teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra buvusi atsakovo sutuoktinė. Liudija, kad gyvenant su atsakovu šeimoje pas ieškovę, retai prisidėdavo prie mokesčių už komunalines paslaugas. Buvęs sutuoktinis gyvenant kartu piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Nepadėdavo ieškovei (mamai) buityje. Ji, brolis ir seserys rūpinosi ieškove, o atsakovas labai retai. Paskutinius keletą metų atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną, todėl prisidėti prie mokesčių bei pasirūpinti mama neturi noro ir galimybės. Ieškovei pavojinga gyventi su atsakovu, nes pastarasis būdamas nuolat girtas, pats ir jo sugerovai kelia grėsmę ne tik ieškovei, bet ir kaimynams.

L. P. D teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra atsakovo brolis. Liudija, kad brolis visiškai nesirūpino ir nesirūpina mama bei neprisideda prie būsto išlaikymo. Dėl to, kad atsakovas žiemą šildėsi elektriniais prietaisais ir už elektrą nemokėjo, name atjungtas elektros energijos tiekimas. Mama anksčiau slėpė faktą, kad atsakovas neprisideda prie mokesčių sumokėjimo, bet dabar prašo padėti atsakovą iškeldinti iš namų. Brolis naudojasi visais buto patogumais, bet ignoruoja pareigą prisidėti prie būsto išlaikymo. Mamai pavojinga gyventi kartu su atsakovu, nes atsakovas naudojasi mamos senatve ir pats bei jo draugai suvalgo mamai atneštą maistą. Atsakovas nesirūpina šildymu (malkomis). 2016 žiemą mama eidama į rūsį kurti krosnies, paslydo ir susilaužė koją, dėl ko iki šios dienos negali normaliai judėti Ji ilgai gydėsi medicinos įstaigose. Jis bei kiti šeimos nariai kalbėjo su atsakovu, bet pastarasis į pastabas ir prašymus nereaguoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės Janinos A. D. vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr.; pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr.; kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus Nr., esantys Kretingos r. sav. Kretingos m.. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2016-02-22 įteikė atsakovui P. D. pranešimą-įspėjimą dėl gyvenamosios patalpos panaudos sutarties nutraukimo ir išsikėlimo iš gyvenamosios patalpos. Duotas 3 mėnesių terminas išsikeldinti atsakovui, kuris iki šiol neišsikeldino iš ieškovės nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos gera valia. Bylos medžiagoje yra dokumentų kopijos apie ieškovės lėšomis ir jos vardu sumokėtus mokesčius už P. D. sunaudotas dujas, elektrą, vandenį, vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, kai kurie minėti mokesčiai sumokėti AB Lietuvos pašto Šiaulių 13- tame pašte, kiti mokesčiai sumokėti terminale Perlo paslaugos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dalį mokėjimo už paslaugas periodo metu ieškovė negyveno Kretingoje, To mokesčius mokėjo už atsakovą. Bylos medžiagoje yra Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK informacija apie P. D., iš kurios matyti, kad policijos pareigūnai vyko pagal piliečių pranešimus į, kur buvo girtaujama, o 2015-10-20 ir 2016-04-15 P. D. baustas administracine tvarka už girtavimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje (ATPK 178 str. 1d.).

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 185 str.. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas nesirūpina turtu, jo nesaugo, nemoka mokesčių, nevalo patalpų ir iš esmės blogina turto būklę, pateikė pranešimus iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK, įmokų mokėjimo kvitus ir kt.. Ieškovės nuomone, atsakovas piktnaudžiauja galimybe gyventi ieškovės name, nes jis yra sveikas ir darbingas, galintis pasirūpinti savo gyvenamuoju būstu ir gerove. Į bylą pateikė įrodymus apie tai, jog atsakovas nemoka komunalinius mokesčius, nesirūpina senyvo amžiaus mama.

LR CK 4.37 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė-tai savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, šiuo atžvilgiu atsakovas ieškovės teises ir interesus pažeidinėja. CK 4.38 str. nustatyta, kad nuosavybės teisės objektas gali būti daiktai ir kitas turtas, šiuo atveju ieškovė nebegali savo turtu naudotis, jo valdyti ir juo disponuoti, tuo pažeidžiamos ieškovės teisės.

Ieškovė ieškinyje pripažino ir ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas ieškovei priklausančio namo dalyje gyvena nuo 1981 m. ir naudojasi patalpomis. Taigi byloje nėra ginčo, jog atsakovo motina, būdama namo savininke, leido savo sūnui (atsakovui) neatlygintinai naudotis gyvenamąja patalpa. Rašytinio susitarimo dėl gyvenamosios patalpos naudojimosi sąlygų šalys nesudarė. Panaudos sutarties sąlygų neaptarė, įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu nenumatė. Didžiąją namo komunalinių mokesčių dalį mokėjo ne atsakovas, o ieškovė. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tik retais atvejais prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo ir tai tik gyvenant su šeima, o pastaruoju metu tik naudojasi gyvenamosiomis ir pagalbinėmis patalpomis, bet jokių mokesčių nemoka. Žiemą nesirūpino malkomis, šildėsi elektros prietaisais, mokesčių nemokėjo, dėl ko buvo atjungta elektra. Ieškovė 2016-02-22 raštu per antstolį atsakovui pateikė reikalavimą išsikelti, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų susirasti kitą gyvenamąjį būstą, pasirūpinti santykių su mama ir kitais šeimos nariais normalizavimu. Vedė asocialų gyvenimo būdą, ką įrodo PK pažyma. Kaimynės teigimu, atsakovo gyvenimo būdas kelia grėsmę ne tik pačiam atsakovui, bet ir senyvo amžiaus ieškovei bei aplinkiniams kaimynams, nes atsakovas ir jo sugėrovai naudoja ieškovės maistą, sukėlė dujų avariją. Atsakovo argumentai – kad iš dalies prisidėjo prie būsto išlaikymo, neturi kito gyvenamo būsto, nedirba, neturi pajamų išsinuomoti kitą butą, vertintini kritiškai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, galintis pasirūpinti savo gerove ir gyvenimo sąlygomis. Šiuo atveju teismas laiko reikšmingu tai, kad ieškovė leido atsakovui prisidedant prie būsto išlaikymo naudotis gyvenamosiomis patalpomis tam tikram laikotarpiui, t.y. iki atsakovas susiras kitą gyvenamąją vietą, ne kartą ragino išsikraustyti gera valia (per antstolį bei žodžiu), bet atsakovas nereagavo ir nerodė pastangų, noro gera valia spręsti susidariusią situaciją.

Lietuvos Respublikos CK 6.624 str. 1 d. numato, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-13/2008).

Pagal byloje esančius įrodymus įspėjimas atsakovui dėl gyvenamojo ploto atlaisvinimo per antstolio A. S. kontorą įteiktas 2016-02-22, taigi panaudos sutartis baigėsi 2016-02-22. Konstatuotina, kad suėjus Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t.y. atsakovas neteko ginčo gyvenamosios patalpos naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Dėl to namo savininkas įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš namo Lietuvos Respublikos CK 4.98 str., pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Ieškovė prieš 3 mėnesius įspėjo atsakovą apie reikalavimą išsikelti iš jai priklausančių patalpų, o atsakovui to neįvykdžius, nesant šių patalpų savininkei ir nesant sudarius jokių sutarčių su patalpų savininkų dėl šių patalpų naudojimo, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nutrauktina faktiškai esanti neterminuota žodinė panaudos sutartis ir laikytina, kad atsakovė gyvena savavališkai užimtoje patalpoje. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.610 str., 6.612 str., atsakovas P. D. su visu jam priklausančiu turtu iškeldintina iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šioje byloje atsakovei 2016-06-23 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 162.12 Eur. Paduodant ieškinį teisme ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista nuo 41 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš atsakovo priteistina 162.12 Eur atstovavimo išlaidų ir 41 Eur mokėtino žyminio mokesčio į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263 str., 268 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

I. P. D, a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jo daiktais ir manta iš savininkei J A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr.; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr.; kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr., esančių Kretingos r. sav. Kretingos m., nesuteikiant P. D. kitos gyvenamosios patalpos.

P. P. D, a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruotą gyvenamąją vietą adresu- Kretinga,.

Priteisti iš P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui. P. D. nustatytą piniginę sumą įpareigotinas sumokėti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 162.12 Eur bylinėjimosi išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. P. D. nustatytą piniginę sumą įpareigotinas sumokėti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per sprendimą priėmusį teismą.