- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-695-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00007-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šias veikas paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalį – 2 metus 2 mėnesius 2 dienas (dvejus metus du mėnesius 2 dienas), J. S. paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 2 dienoms (dvejiems metams dešimt mėnesių dviems dienoms).
Laisvės atėmimo bausmė J. S. paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) lokaliniame sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 8 d. apie 2.00 val. nakties atėjęs į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamą patalpą, kurioje jis negyvena, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių lovoje miegančiam nukentėjusiajam M. J. į nugaros sritį, ne mažiau 20 smūgių į abi rankas, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruva bei nubrozdinimas kairės plaštakos 3 piršto srityje, kraujosruva po kairės plaštakos 4-o piršto nagu, tokiu būdu nukentėjusiajam M. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) lokaliniame sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 8 d. apie 2.05 val. nakties atėjęs į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamą patalpą, kurioje jis negyvena, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sudavė ne mažiau dvejų smūgių miegančiam lovoje nukentėjusiajam N. B. į kairę koją, vieną smūgį į galvos sritį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į kairės pusės šonkaulių sritį bei veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusiajam padaryta kraujosruva kairės akies voke, kraujosruva dešinės akies voke, žaizda apatinėje lūpoje, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, tarpusavyje susiliejusios kraujosruvos kairėje viršutinėje galūnėje, kraujosruva liemens kairėje, kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruva kairio kelio srityje, tarpusavyje susiliejusios kraujosruvos kairėje blauzdoje, viršutinio kairės pusės 1-o danties išmušimas, viršutinio kairės pusės 5-o danties lūžis, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajam N. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad J. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
4. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, neįsigilino į svarbias bylos aplinkybes, neįvertino nukentėjusiųjų asmenybių. Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija nesusitvarko su savo pareigomis ir nesugeba užkirsti kelio narkotikų vartojimui, o jis yra priverstas atlikti bausmę tarp narkomanų, kokie buvo ir nukentėjusieji. Teigia, kad jis tokiais veiksmais tik siekė apsaugoti savo sveikatą, apginti gyvybę nuo apsvaigusių asmenų neadekvataus elgesio, ko nepadaro pataisos namų administracija. Skunde teigia, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nenagrinėjo, neįvertino, kokiomis sąlygomis jis paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kad turėjo būti užtikrintas jo saugumas, o ne paskirti bausmę atlikti tarp narkomanų, dėl ko jis priverstas kovoti ne tik su kitais nuteistaisiais, bet ir su pataisos namų administracija. Teismas šiuo atveju apsiribojo tik formaliu įstatymo aiškinimu, nesigilino į pataisos namų administracijos neveikimą, taip netinkamai argumentavo savo sprendimą. Todėl nuteistasis prašo įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir sumažinti paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Skunde nuteistasis J. S. savo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę argumentuoja tokiomis aplinkybėmis, kurios pagal įstatymo nuostatas nesusiję su bausmės skyrimu (netinkamos bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose, pataisos įstaigos administracijos ir darbuotojų elgesys ir kt.), todėl skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia teisinio pagrindo šias aplinkybes vertinti, spręsdamas bausmės paskyrimo nuteistajam pagrįstumo klausimą.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš kelių nuteistajam J. S. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. J. S. anksčiau teistas 11 kartų, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikaltimus nukentėjusių atžvilgiu padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Šios aplinkybės parodo, kad apelianto padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kad jis, jau būdamas ne kartą teistas ir jau atliekantis realią laisvės atėmimo bausmę, nesuvokė iš neteisėtų veiksmų atsirandančių padarinių. Pažymėtina, kad jo elgesys pataisos įstaigoje apskritai nėra tinkamas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jis šešiolika kartų baustas drausmine tvarka, nedalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, atmestinai reaguoja į taikomas drausminio poveikio priemones, nesilaiko režimo reikalavimų, jo elgesio ir emocijų savikontrolė – menka, jis nėra motyvuotas griežtai laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, be to, nuteistasis nė karto neskatintas. Dėl tokio nuteistojo elgesio pataisos įstaigos administracijos J. S. charakterizuojamas neigiamai. Taigi, atsižvelgęs į šias apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti paskirti tik nusikaltimus padariusiam asmeniui paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant J. S. bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo asmenybę, kad nusikalstamas veikas padarė jau būdamas daug kartų anksčiau teistas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėl ko teismas J. S. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, ir paskyrė jam didesnes nei sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmes (aštuonis ir devynis mėnesius, kaip vidurkis yra šeši mėnesiai, ir 15 dienų). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors J. S., nagrinėjant bylą teisme, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, kas teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau aukščiau aptartas jo elgesys, daromi teisės pažeidimai bei jo parodymų turinys ir apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nėra kritiškas tokiam neteisėtam savo elgesiui, linkęs jį pateisinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012).
12. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam J. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. J. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jos BK 63 straipsnio taisyklių pagrindu teisingai subendrintos iš dalies. Nuteistajam tinkamai pritaikytas ir BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. J. S. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, jam šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja bausme.
13. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį J. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.