- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- eI1-805-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03012-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba Marijampolės kalėjimas, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki reorganizacijos – atsakovas Marijampolės pataisos namai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-1788 „Dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 2S-2907 „Dėl nuteistojo skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) iš naujo išnagrinėti nuteistojo M. K. prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jis bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į pusiaukelės namus. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjusi prašymą, nutarė, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Marijampolės pataisos namų direktorius Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas, naudodamasis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, Sprendimą ginčijo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau ginčijamu Raštu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas su Sprendimu ir Raštu nesutinka, nes juose pateikiamas fakto aplinkybių ir teisės aiškinimas neatitinka nei nacionalinių teismų, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, be to, juose nebuvo vertinama, kad pareiškėjas atlieka bausmę pavojingomis ir nesaugiomis sąlygomis, patiria grėsmę iš kitų nuteistųjų. Pareiškėjas atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto antrąją alternatyvią sąlygą (nusikalstamo elgesio rizika buvo akivaizdžiai sumažinta). Pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama remiantis Socialinio tyrimo išvada, kuri teikta vėliau, nei priimtas ginčijamas Sprendimas. Pataisos įstaigos administracija nesilakė BVK 1 straipsnyje, 4 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje, 69 straipsnio 3 dalyje, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210, įtvirtinto reglamentavimo. Sprendime ir Rašte buvo sureikšmintos fakto aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos, priimant nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu, o tai reiškia principo non bis in idem (lot. dvigubas baudimas už tą pačią nusikalstamą veiką) pažeidimą, nevertinti arba nepakankamai vertinti teigiami pareiškėjo asmenybės pokyčiai, egzistuojantys Sprendimo ir Rašto priėmimo metu. Į pareiškėjo skatinimus, jo lankytas ir užbaigtas reabilitacijos programas neatsižvelgiama, o ankstesnės, nebegaliojančios nuobaudos yra aptariamos ir jomis remiamasi. Ginčo Sprendime ir Rašte pasisakoma, kad pareiškėjas baudžiamojo proceso metu kaltu neprisipažino, keitė parodymus, siekdamas suklaidinti tyrimą, tačiau kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybą ir tokios pozicijos laikymasis negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu. Pareiškėjas yra patyręs kitų nuteistųjų smurtą ir dėl to buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, jo gyvybei ir sveikatai kyla grėsmė ir dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo kitų nuteistųjų (šiuo metu – įtariamųjų kitame baudžiamajame procese dėl galimai padarytų naujų nusikalstamų veikų pataisos įstaigoje) atžvilgiu, tačiau apie tai ginčo Sprendime ir Rašte nėra pasisakyta. Pareiškėjui nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (nustatant, kad stebima pažanga tokią riziką mažinant), tačiau kokiu būdu, kokiais kriterijais pareiškėjas galėtų sumažinti tą riziką dar labiau, nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei skundžiamuose administraciniuose aktuose nenurodoma. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Prašė pradėti tyrimą, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo” pakeitimo” Nr. V-245 27 punktas (2022-07-11 redakcija, skelbta TAR 2022-07-11, i.k. 2022-15263) ir 28 punktas (2022-07-11 redakcija, skelbta TAR 2022-07-11, i.k. 2022-15263) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nauja redakcija nuo 2020-11-01, Nr. XIII-2987, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i.k. 2020-12819) 3 straipsnio 11 punkte įtvirtinto skaidrumo, 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės ir 7 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nauja redakcija nuo 2020-11-01, Nr. XIII-2987, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i.k. 2020-12819) 22 straipsnio 1 punkte numatytą asmens teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Akcentavo ir tai, kad Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje perkėlimas į pusiaukelės namus aiškinamas kaip bausmės tąsa, tik švelnesnėmis sąlygomis ir yra vienas iš tų svarbių stimulų, kuris skatina kalinį palengva kilti tais laiptais, iš kurių susideda bausmė. Pareiškėjas nenukrypstamai stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tai tik patvirtina, kad pareiškėjas keičiasi į pozityvią pusę ir sudaro visus pagrindus perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į pusiaukelės namus. Rašte tik formaliais motyvais pritariama Sprendimui. Prašė Sprendimą ir Raštą panaikinti, skundą tenkinti.
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai, toliau – ir Marijampolės PN; Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, toliau – ir Kalėjimų departamentas ) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą nurodė, kad Komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. siūlyme Nr. 1S-3463 „Dėl nuteistojo M. K. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Siūlymas) Marijampolės PN direktoriui pasiūlė pareiškėjo prašymo netenkinti. Komisija įvertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos dėl kurios asmuo nuteistas pavojingumą ir pobūdį, kitas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis nuo 2022 m. liepos 5 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 2 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose, lankė individualias psichologines konsultacijas, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę, tam tikrais laikotarpiais dirbo, nuo 2022 m. balandžio mėnesio užsiima individualia veikla, paleidimo atveju dirbtų uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kostena“, socialinius ryšius palaiko. Komisija įvertino ir tai, kad pareiškėjas anksčiau teistas 2 kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio lygtinio paleidimo laikotarpiu, kaltu dėl nužudymo neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu slėpė ir keitė parodymus siekdamas suklaidinti, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, neigia turintis problemų ar probleminių sričių, negeba jų įvardyti. Vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pareiškėjas pažeidė 36 kartus (paskutinį kartą 2020 m. liepos 15 d. dėl alkoholio vartojimo), drausmine tvarka baustas 28 kartus (tarp jų už alkoholio vartojimą (du kartus), narkotikų vartojimą, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis), nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo alkoholiu, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse, reikalaujantys intervencinių priemonių taikymo. Darė išvadą, kad nuteistasis nelinkęs taisytis, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, pažanga nėra akivaizdi, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto numatytos sąlygos. Marijampolės PN direktorius ginčijamu Sprendimu, remdamasis Komisijos pateiktais argumentais, nuteistojo prašymo dėl perkėlimo iš Marijampolės PN į Marijampolės pusiaukelės namus netenkino. Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas paskutiniu metu įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, laikėsi pataisos namuose nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, nuo 2022 m. liepos 5 d. perkeltas į lengvąją grupę, patvirtino galimybę gyventi nurodytu adresu, palaiko ryšius su drauge, su kuria planuoja ateitį, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinė rizika išlieka dėl galimo įsitraukimo į netinkamą gyvenimo būdą vedamam kompanijos, alkoholio vartojimo. Nors šiuo metu priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojant nepastebėtas, tačiau išlieka rizika, kad išėjus iš struktūruotos aplinkos gali vartoti alkoholį, pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Atsakovė darė išvadą, kad nebuvo ir nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos priimtu siūlymu, pareiškėjo dokumentinė medžiaga išnagrinėta objektyviai ir tinkamai Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą nenustatė, kad Marijampolės PN direktorius, priimdamas Sprendimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko Sprendimą galioti. Kalėjimų departamento Raštas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Ta aplinkybė, kad Raštas pareiškėjo netenkina nėra pagrindas jį naikinti. Atsakovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Sprendimo ir Rašto, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.
BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. BVK 69 straipsnio 6 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) reglamentuojama, kad nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. vasario 7 d.; toliau – ir Aprašas) 15-16 punktai numato, kad sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dvejų metų laikotarpiui sudaroma Komisija. Įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje arba BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną, Aprašo 5 punkte įvardijamą, dokumentinę medžiagą (informaciją). Įstaigos direktorius gavęs Komisijos siūlymą pateikia nuteistajam atsakymą dėl prašymo perkelti į pusiaukelės namus netenkinimo arba priima kitą motyvuotą sprendimą (Aprašo 11 punktas).
Ginčo Sprendime ir Rašte iš esmės pakartojamos Komisijos nustatytos aplinkybės, nurodoma, kad Komisijos Siūlymu ir argumentais nėra pagrindo abejoti, todėl prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus netenkintas.
Nesutikdamas su Sprendimu ir Raštu, pareiškėjas tvirtina, kad jis atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto alternatyviąją sąlygą – bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo akivaizdžiai sumažinta, akcentuoja, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama remiantis Socialinio tyrimo išvada, kuri teikta vėliau, nei priimtas ginčijamas Sprendimas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvada (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) parengta 2022 m. rugpjūčio 26 d., Komisijos posėdis vyko 2022 m. rugsėjo 8 d., Sprendimas priimtas 2022 m. rugsėjo 13 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad Socialinio tyrimo išvada pateikta vėliau nei priimtas Sprendimas, ar vyko Komisijos posėdis. Tačiau teismas pastebi, kad nei Komisijos Siūlyme, nei Sprendime nėra pateikta jokių nuorodų į Socialinio tyrimo išvadą, kuri yra privaloma dokumentinės medžiagos (informacijos) dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus (Aprašo 5.2 papunktis).
Žemesnės instancijos teismas
Socialinio tyrimo išvadoje, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, detaliau pasisakyta dėl kai kurių vertinamųjų aspektų pagal Aprašo 8 punkto papunkčius, t. y. „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę“, „Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatai“, „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai“ ir kt. Iš Socialinio tyrimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjas iki įkalinimo buvo įgijęs septynių klasių išsilavinimą, neturėjo specialybės, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, išklausė 240 akademinių valandų „Duonos gaminių kepėjo“ neformaliojo profesinio mokymo programos kursą ir sugeba gaminti ir kepti duonos gaminius, profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo-operatoriaus specialybę, pataisos įstaigoje dirbo pagalbiniu darbininku, valstybės įmonės „Mūsų amatai“ skalbyklos darbininko pareigose, kreipėsi dėl darbo suteikimo nuteistųjų valgykloje, tačiau dėl darbo vietų trūkumo į darbą nebuvo priimtas, nuo 2022 m. balandžio mėnesio užsiima individualia veikla (registracijos Nr. 1156786). Iš įmonės UAB „KOSTENA“ (veiklos sritis transporto ir logistikos paslaugos) direktoriaus gauti įsipareigojimai suteikti M. K. darbo vietą, kai bus paleistas iš pataisos namų. Paskutinė nuobauda jam skirta 2020 m. liepos 15 d., vėliau 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. birželio 15 d. skatintas už gerą mokymąsi profesinio rengimo centre, už socialinės reabilitacijos programos lankymą. Sistemingai lankė ir sėkmingai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, programose, užsiėmimuose. Socialinio tyrimo išvadoje daroma išvada, kad pagal OASys metodiką atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai rodo vidutinę riziką, tačiau nuteistasis daro pažangą, įsitraukia į resocializacijos procesą. Laikosi pataisos namuose nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, du pastaruosius metus buvo skatintas ir nebuvo baustas.
Pastebėtina tai, kad atsakovės Sprendime padaryta išvada, kad išlieka aktualus vienas iš kriminogeninių veiksnių – piktnaudžiavimas alkoholiu, galimai grindžiama tuo, kad pareiškėjas buvo baustas drausmine tvarka dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau baustas du kartus laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (Socialinio tyrimo išvados surašymo dienos) paskutinis atvejis, kada konstatuota, kad pareiškėjas vartojo alkoholį, buvo 2020 m. liepos 15 d. (prieš 2 metus iki Socialinio tyrimo išvados surašymo dienos). Teismo vertinimu, vien tik skirtos drausminės nuobaudos taikymo prieš 2 metus aplinkybė nėra pakankama daryti išvadai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu. Sprendime nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas (nuteistasis) yra / nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (Aprašo 8.8 papunktis), todėl nėra aišku, ar atsakovas įvertino šią aplinkybę, priimant ginčijamą Sprendimą.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos, pozityviai pareiškėją apibūdinančios, aplinkybės, o taip pat Aprašo 8 punkte būtinos įvertinti aplinkybės, Sprendime ir Rašte nėra išsamiai įvertintos, todėl nėra galimybės pakankamai aiškiai suprasti neperkėlimo į pusiaukelės namus motyvų bei pagrindo. Pareiškėjui pagrįstai kyla klausimas, kodėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto alternatyviosios sąlygos, kad bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo akivaizdžiai sumažinta.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, tokį administracinį aktą priimdamas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijami Sprendimas ir Raštas nėra išsamūs, nepakankamai pagrįsti, jame nepilnai įvertinti privalomos dokumentinės medžiagos (informacijos) Socialinio tyrimo išvados argumentai, todėl laikytini nepakankamai motyvuotais. Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 punkto (įstatymo viršenybės), 5 punkto (išsamumo), 9 punkto (objektyvumo), 10 punkto (proporcingumo) principų ir 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto (administraciniame sprendime turi būti nurodyti jo motyvai) reikalavimų bei atsakingo valdymo (gero administravimo) principo.
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijamas Sprendimas ir Raštas naikintini kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ir priimti VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Dėl pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo” pakeitimo” Nr. V-245 27 punktas (2022-07-11 redakcija, skelbta TAR 2022-07-11, i.k. 2022-15263) ir 28 punktas (2022-07-11 redakcija, skelbta TAR 2022-07-11, i.k. 2022-15263) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nauja redakcija nuo 2020-11-01, Nr. XIII-2987, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i.k. 2020-12819) 3 straipsnio 11 punkte įtvirtinto skaidrumo, 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės ir 7 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nauja redakcija nuo 2020-11-01, Nr. XIII-2987, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i.k. 2020-12819) 22 straipsnio 1 punkte numatytą asmens teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, pažymėtina, jog teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. LVAT praktikoje nurodoma, kad būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011). Pagal ABTĮ 113 straipsnio (iki 2016 m. birželio 30 d. ABTĮ 111 straipsnis) prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-303/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodyto norminio teisės akto prieštaravimo skunde nurodytoms VAĮ nuostatoms, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pradėti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo” pakeitimo” Nr. V-245 skunde nurodytų nuostatų teisėtumo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-1788, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 2S-2907 ir įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti nuteistojo M. K. prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.