- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- I-9339-208/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03720-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai A. K., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui Audriui Bulniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, VRSA) 2014-07-08 sprendimą Nr. A33(1)-5043(25.21) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), įpareigoti atsakovę patekinti jos 2014-05-29 prašymą ir nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus, išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei priteisti iš atsakovės jai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad 2014-05-29 kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo vienbučio gyvenamojo namo Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) statybos projektui. Atsakovė skundžiamu sprendimu jos prašymo netenkino, nurodydama, kad žemės sklype jau yra gyvenamasis namas. Pareiškėja mano, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas. Jos teigimu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. nėra įtvirtinta jokia nuostata draudžianti žemės sklype statyti antrą statinį. Jos sklypas „sodybos“ teisinio statuso neturi. Nurodė, kad žemės sklype yra įregistruoti 8 pastatai, kurių bendrasis sklypo užstatymo plotas 238 kv. m., sklypo plotas yra 1448 kv. m. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-70-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005) 9 priedą, sklypo plotui esant 1500 kv. m. maksimalus užstatymo tankis yra 25 %, todėl leidžiamas maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas gali būti iki 375 kv. m. Jos žemės sklype esantys statiniai užima 239 kv. m., todėl iki leidžiamo maksimalaus pastatų užimamo sklypo ploto – 375 kv. m., dar galima statyti iki 136 kv. m. ploto statinius. Planuojamas statyti statinys bus statomas mažesnio nei 136 kv. m. ploto, vadinasi, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Statybos techninio reglamento nuostatų.
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pirmas pastatas – gyvenamasis namas – buvo pastatytas dar 1931 m., tai yra dar prieš įsigyjant žemės sklypą 1996-10-31 iš valstybės. Namų valdos žemės sklypo ribų planas patvirtina, kad sklypas buvo skirtas namų valdai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. numatė, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose. Tai reiškia, jog valstybinės žemės sklypas, kuriame jau buvo statiniai, buvo parduodamos namų valdos paskirčiai, tai yra sodybai eksploatuoti. Pareiškėjai ir sklypo bendrasavininkei buvo suformuotas reikalingo dydžio sklypas esamiems statiniams eksploatuoti. Namų valdos žemės sklypo ribų plane nėra numatyta antro gyvenamojo namo statyba. Kartu pažymėjo, kad sklypo plotas yra 0,1448 ha, todėl maksimalus sklypo užstatymo tankis yra 25,43 %, kas sudaro 368 kv. m. Sklype esantys statiniai užima 239 kv. m. plotą, todėl maksimalus pastatais užimamas sklypo plotas yra 129 kv. m. Atsakovei teiktame prašyme pareiškėja nebuvo nurodžiusi jokio ploto, kurį turėtų užimti planuojamas statyti pastatas. Preliminariai paskaičiavus pagal STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 23 p. planuojamo statyti pastato užimamą žemės sklypo plotą, gaunamas apie 168,39 kv. m. plotas, kas jau viršija teisės aktų nustatytus rodiklius. Pareiškėja prašyme pati nenurodė planuojamo statyti namo užstatymo ploto. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę išduoti statybą leidžiantį dokumentą negali būti tenkinamas, nes pareiškėja atsakovei prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo net nebuvo teikusi. Atsakovės teigimu, pareiškėjos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Rėmėsi STR 2.02.09:2005 9 priedu, nurodydama, kad 2014-07-08 VRSA atsisakymas išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus antro gyvenamojo namo statybai būtų nepagrįstas, jei planuojamas statinys, kurio užstatymo plotas mažesnis kaip 125 kv. m. (b. l. 22–23).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl VRSA 2014-07-08 sprendimo Nr. A33(1)-5043(25.21) (b. l. 8), kuriuo atsisakyta išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) statybos projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2014-05-29 kreipėsi į atsakovę, prašydama išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus vienbučiam gyvenamajam namui žemės sklype (kadastrinis Nr. 4167/0200:472), esančiame Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame jau yra vienas vienbutis gyvenamasis namas (b. l. 32–32). Kartu pateikė sklypo bendrasavininkės L. S. sutikimą (b. l. 33). Atsakovė 2014-07-08 sprendimu Nr. A33(1)-5043(25.21) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 8).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka
Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais: vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. <...>.
STR 2.02.09:2005 9 priede „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nustatyta, kad sklypo plotui esant 1500 kv. m. maksimalus užstatymo tankis yra 25 %, maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas 375 kv. m.
VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b. l. 34–35). Atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pareiškėjai ir sklypo bendrasavininkei buvo suformuotas reikalingo dydžio sklypas esamiems statiniams eksploatuoti ir namų valdos žemės sklypo ribų plane nėra numatyta antro gyvenamojo namo statyba, todėl ji negalima. Priešingai, teismas įvertinęs aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas nenustatė jokių draudimų tokio tipo žemės sklype svarstyti klausimą dėl antrojo gyvenamojo namo statybos, tačiau turi būti privalomai atsižvelgiama į teisės aktų nustatytą leistiną pastatų aukštį, maksimalų sklypo užstatymo tankį ir maksimalų pastatų užimamą sklypo plotą. Teismas laiko pagrįstu VTPSI 2014-07-09 rašte Nr. (8.4)-2D-107SS teiginį, kad pareiškėjos atveju VRSA pateikti argumentai dėl atsisakymo išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus antro gyvenamojo namo statybai Žemės sklype būtų pagrįsti tik tokiu atveju, jei pareiškėja planuotų statyti gyvenamąjį namą, kurio užstatymo plotas viršytų leistiną normą.
Maksimalūs pastatų užimamo žemės ploto dydžiai sklype įtvirtinti STR 2.02.09:2005 9 priede „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“, kuriame nurodyta, kad sklypo plotui esant 1500 kv. m. maksimalus užstatymo tankis yra 25 %, leidžiamas maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas 375 kv. m. Žemės sklypo įregistruotas plotas yra 1448 kv. m. (b. l. 34–35), jame esančių pastatų užimamas plotas yra 239 kv. m. (b. l. 36–39). Matyti, kad atsakovė šių duomenų neanalizavo, neprašė pareiškėjos pateikti konkretų jos planuojamo statyti namo užimamą plotą Žemės sklype, ką privalėjo padaryti vadovaudamasi VAĮ 26 str., reglamentuojančiu sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimo tvarką, nesiaiškino, ar planuojamo statyti namo užstatymas yra leidžiamas pagal teisės aktus, taigi tokių duomenų nevertino pagal STR 2.02.09:2005 9 priedą „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“, vadinasi, tinkamai pareiškėjos prašymo neišnagrinėjo, kas sąlygojo skundžiamo sprendimo priėmimą nesilaikant VAĮ 8 str. reikalavimų.
Pareiškėja kreipdamasi su prašymu į VRSA kaip viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikėjosi, kad jos prašymas bus tinkamai išnagrinėtas. Tokias garantijas jai suteikia VAĮ, tačiau atsakovė šio įstatymo reikalavimų neįvykdė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-05-29 prašymą ir priimti naują sprendimą, jį pagrindžiant nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, įvertinant planuojamo statyti namo užstatymo plotą.
Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A39-840/2008).
Pareiškėja skunde prašė priteisti iš atsakovės jai bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra sumokėjusi 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 7, 18). Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nepateikė. Kadangi teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies – naikina pareiškėjos skundžiamą sprendimą ir perduoda jos prašymą nagrinėti iš naujo, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žyminio mokesčio priteisimo – pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-07-08 sprendimą Nr. A33(1)-5043(25.21) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-05-29 prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti ir priimti naują sprendimą.
Priteisti A. K. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.