- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-1443-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. D. V.
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- Z. P., A. P., D. V., R. V.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12008-429/2008 pagal ieškovės G. D. V. ieškinį atsakovui L. P., tretiesiems asmenims Z. P., A. P., D. V. ir R. V. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.2-4) uždrausti atsakovui bet kokiu būdu kliudyti ieškovei valdyti ir naudotis žemės sklypu Tulpių g. 19, Kaune (unikalus Nr. 4400-0660-6655), pastatu Tulpių g. 19a, Kaune, bei butu Tulpių g. 19b-1, Kaune. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui statyti žemės sklype Tulpių g. 19, Kaune (unikalus Nr. 4400-0660-6655) bet kokius statinius ar įrenginius, kirsti medžius bei želdynus, įrenginėti įvažiavimą.
Ieškinyje nurodyta, kad paveldėjimo pagrindu atsakovas įgijo savo tėvo (ieškovės brolio) turtą ir tapo Tulpių g. 19, Kaune bendrasavininku. Valstybinės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, šiuo adresu yra keturi namai, ūkinis pastatas ir 13,26 ha žemės sklypas, kuriame ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/3 dalis; likusios dalys yra A. P. ir Z. P.. Atsakovui priklauso 3 butų namas Tulpių g.19, butas Tulpių g. 19b-5 bei 1/3 dalis ūkinio pastato. Ieškovės nuosavybėje yra vieno buto namas Tulpių g.19a, butas Tulpių g.19b-1. Butas Tulpių g. 19b-2, garažas 19b-4 ir 2/3 dalis priklauso D. V. ir R. V.. N. T. g.19c yra A. P. ir Z. P. nuosavybėje. Ieškinyje nurodyta, kad tvarkydamasis paveldėjimo dokumentus atsakovas ieškovei pasiūlė keisti nuo seno nusistovėjusį įvažiavimą, patvirtinti naujos naudojimosi tvarkos nustatymo susitarimą, pagal kurį atsakovui tektų naudotis vien tik jo medinio namo užimama sklypo dalimi prie gatvės, o ieškovei su kitais bendraturčiais tektų į savo patalpas patekti pėsčiomis, kadangi automobilis atsakovo pasiūlytu pravažiavimu įvažiuoti negalėtų. Su tokiu pasiūlymu ieškovė nesutiko. Ginčas iškilo tuomet, kai atsakovas savavališkai iškirto ieškovės sklypo pakraštyje ties įvažiavimu augusius alyvų krūmus, obelis bei atsakovo grasinimais pastatyti apsaugas, ribojančias automobilių važinėjimą pro jam priklausantį namą, užtvaras, bordiūrus, tvorą ir kitus statinius. Dėl atsakovo ketinimų pažeisti ieškovės priklausančias sklypo valdymo teises, trukdant jai valdyti ir naudotis tam tikra sklypo dalimi, t.y. įvažiavimu, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-26 nutartimi (b.l.19-20) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovui statyti žemės sklype Tulpių g.19, Kaune (unikalus Nr. 4400-0660-6655) bet kokius statinius ar įrenginius, kirsti medžius bei želdynus, įrenginėti įvažiavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (b.l.32-34) atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas keisti įvažiavimą, patvirtinti naujos naudojimosi tvarkos nustatymo susitarimą. STR 2.0201:2004 VIII skyrius, IX skirsnis Priėjimai ir privažiavimai, 61.8 lentelė 6 eilutė numato tokiam privažiavimui 3 m plotį, kai sklype važinėja automobiliai ir 4 m, kai pėsčiųjų ir automobilių sutapdinto eismo komunikacija. Pasiūlyme pateiktas privažiavimo juostos plotis apima visą įvažiavimo į sklypą plotį (4,69 m) ir pateikto privažiavimo plotis užtikrina lengvą įvažiavimą į visas bendro sklypo dalis, o važiavimo sąlygas galima nustatyti sklypo bendrasavininkų susitarimu. Atsakovas tapęs Tulpių g.19, Kaune namo savininku, nori namą bei jo aplinką sutvarkyti vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir norminiais aktais, t.y. STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai VIII skyrius VIII skirsnis Gyvenamojo namo sklypas. Darbo vieta saugumo sumetimais privalo būti aptverta iki darbų pabaigos, todėl ieškovei privažiuoti prie jai priklausančių pastatų įprastu privažiavimu nebūtų galima. Statinių bendrame sklype atsakovas neketino statyti, o tik įrengti darbo vietos laikinus aptvarus, skirtus apsaugoti dirbančiuosius nuo prie namo važinėjančio transporto.
Kauno miesto apylinkės teisme 2008-09-04 gautas atsakovo prašymas (b.l.61-62) dėl užstato paskyrimo, t.y. pareikalauti iš ieškovės įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5000 Lt užstatą galimų nuostolių dėl pastato sugadinimo padengimui. Prašyme nurodyta, kad paskyrus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas sustabdė statybos įstatymo tvarka numatytus privalomuosius darbus, dėl ko susidarė ir galimai susidarys nuostoliai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-09-18 nutartimi (b.l.65-66) atsakovo prašymą dėl užstato paskyrimo tenkino dalinai, įpareigodamas ieškovę per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2500 Lt sumą atsakovo L. P. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti banko garantiją šiai sumai.
Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 147 str. 1 d. numato galimybę taikant laikinąsias apsaugos priemones iš ieškovo ar kito prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavusio asmens pareikalauti pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovo prašymas pagrįstas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis negali imtis priemonių, kurios neleistų padidėti žalai, padarytai atsakovui priklausančiam turtui.
Šalies argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu (b.l.82-85) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti.
Skunde nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovas nepagrįstai prašė užtikrinti nuostolius, nepateikė teismui jokių galimus nuostolius įrodančių dokumentų. Galimų nuostolių atsiradimo priežastį atsakovas įvardija, kaip negalėjimą atlikti privalomųjų darbų, t.y. remonto metu aptverti pastatą, įrenginėti įvažiavimą. Žala atsakovui ar jo namui nėra padaryta ir kilti negali, ją atsakovas turėjo įrodyti kartu su priežastiniu ryšiu. Nutartyje nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas dėl žalos atsiradimo bei kuo rėmėsi nustatydamas šalių interesų pusiausvyrą ir šių interesų turinį. Nemotyvuota teismo nutarties dalis dėl sumos, reikalingos žalos atlyginimui, nustatymo. Teismas nesiaiškino, ar neužtikrinus, priežastiniu ryšiu su laikinosiomis priemonėmis susijusių nuostolių, jei jie galėtų atsakovui kilti, atlyginimo, jis ateityje būtų apsunkintas. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas turi pagrindą pareikalauti tada, kai tokių nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai akivaizdi ir yra galimybė preliminariai nustatyti apytikslį galimų nuostolių dydį. Teismas netinkamai vertino turimus įrodymus bei teisines prielaidas atsakovui atlikti namo remonto darbus, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas (b.l.107-109) nurodo, jog jokios sklypo (tarnaujančiu įvažiavimui) dalies apeliantės vardu nekilnojamo turto Registre įregistruota nėra, todėl apeliantės pretenzijos į nesamo daikto valdymą yra nepagrįstos. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas prevencinis ieškinys, nes nėra ieškinio dalyko. Atsakovas nurodo, jog Komisija 2008-05-20 apžiūrėjo jam priklausantį namą Tulpių g. 19 ir nustatė privalomuosius darbus. Nors apeliantės atskirajame skunde teigiama, kad ketinimas remontuotis pastatą ir nėra ribojamas nei ieškinio reikalavimų, nei teismo pritaikytais uždraudimais, pastato remontuoti atsakovas negali, kol byla nebus išnagrinėta iš esmės. Nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-26 priėmė nutartį, vadovaudamasis tarp kitų ir LR CPK 144 str., kurio antra dalis taikoma, siekiant apginti viešąjį interesą, todėl atsakovas jokiu būdu negali apsitverti darbo vietos ir saugiai vykdyti numatytus darbus. Atsakovas taip pat nurodo, jog dirbant šiuos darbus, reikės vadovautis „Žmonių saugos darbe įstatymu", „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais". Darbai, keliantys darbuotojams kritimo pavojų, priskiriami prie labai pavojingų darbų. Jei statybvietėje yra pavojingų zonų, kuriose darbuotojas gali būti traumuotas (kelias, kuriuo nuolat važinėja mašinos), jos privalo būti aptvertos. Už darbų saugų vykdymą atsako Užsakovas. Dėl neįvykdytų privalomųjų darbų, įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakomybė tektų asmenims kliudžiusiems tuos darbus atlikti. Apeliantė trukdydama atsakovui įrengti prie namo saugią, tvarkingą aplinką ir remontuoti jam priklausantį namą, elgiasi nesąžiningai. Žala didėja dėl pratekančio į namo vidų vandens, taip pat dėl išlaidų, apmokant juridines paslaugas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis negalėjo dirbti. Nurodo, jog teismo paskirtas 2500 litų užstatas po 3 mėnesių proceso trukmės yra pakankamas. Vadovaujantis LR CK 6.263 str. apeliantė turi pareigą atlyginti padarytą žalą bei privalo apdrausti ne tik galimai susidarysiančią žalą, bet ir atsakyti pagal CPK 95 str. už sąmoningai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, bylos vilkinimą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo D. V. (b.l.113-114) nurodo, jog su atskiruoju skundu visiškai sutinka. Nuostoliai dėl taikomų uždraudimų statyti statinius, įrenginėti įvažiavimą, kirsti želdymus bendrame jų žemės sklype Tulpių g. 19, Kaune, atsakovui kilti negali. Nepateiktas preliminarus jų apskaičiavimo metodas, nuostolių atsiradimo įrodymai. Atsakovas niekada anksčiau nesirengė savo namo remontuoti ir nesiejo įvažiavimo į sklypą vietos pakeitimo klausimo su namo būsimojo remonto darbais. Nurodo, jog apeliantė nesutinka dėl įvažiavimo trajektorijos pakeitimo, želdinių bendrame žemės sklype kirtimo, naujų statinių jame statymo. Už šį nesutikimą apeliantė neturėtų būti įpareigojama įmokėti nesamų nuostolių sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kadangi LR CK 1.137 str. 1 d. numato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Apeliantė laisvai naudojasi teise nesutikti su pasiūlyta nauja naudojimosi tvarka, teise gintis nuo atsakovo veiksmų prevenciniu ieškiniu, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atlikti remonto darbų atsakovui nėra uždrausta. Statinių statyba ar įvažiavimo įrengimas nėra susijęs su šiais remonto darbais, o tik iš jų nedarymo atsakovas kildina galimus patirti nuostolius. Atsakovo nurodomas remonto metu negalimas pastatyti darbo vietos aptvaras nėra nei laikinas, nei stacionarus statinys, jį atsakovas galėjo statyti. Atsakovo argumentai ir skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl nuostolių kilimo grėsmės nėra pagrįsti teisės aktais, faktinės ginčo situacijos įrodymais bei priežastiniu ryšiu su teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turiniu. Prašo teismo atskirąjį skundą tenkinti, o Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kad šios priemonės nebūtų nepagrįstos ir užtikrintų ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Dėl nurodytų priežasčių teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, kurių atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą.
Vadovaujantis proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, įstatymai numato tam tikras priemones, kuriomis gali pasinaudoti atsakovas, gindamas savo teises bei teisėtus interesus. Viena iš šalių interesų derinimo priemonių numatyta CPK 147 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl užstato paskyrimo, vadovaudamasis CPK 147 straipsniu, kuris nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimą. Ši priemonė leidžia ne tik užtikrinti, kad ieškovo reikalavimų netenkinimo atveju atsakovui bus atlyginti jo patirti nuostoliai, bet ir riboja ieškovo galimybes piktnaudžiauti savo teisėmis. Nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas turi pagrindą pareikalauti tada, kai tokių nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai akivaizdi. Kolegijos nuomone, tarp ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui galimų nuostolių atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos medžiaga patvirtina, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali vykdyti namo stogo remonto darbų, o sutapus su lietingu periodu, per nesuremontuotą namo stogą į pastato vidų patenkantis lietaus vanduo jį gadina. Siekiant šalių interesų pusiausvyros, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2500 Lt sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą.