- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1354-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- I. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4830-640/2011 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui antstoliui D. S. dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas R. R. 2011-03-01 pateikė ieškinį, prašydamas:
1. Pripažinti neteisėtais antstolio D. S. veiksmus, surašant 2010-03-31 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą dėl 2010-03-08 nutarties užvesti vykdomąją bylą; 2010-04-20 patvarkymą areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; 2010-04-21 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo; 2010-04-23 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo; 2010-04-23 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo; 2010-04-23 patvarkymą – siūlymą apmokėti vykdymo išlaidas ir juos (aktus) panaikinti nuo jų surašymo dienos;
2. Priteisti iš atsakovo 6600 Lt turtinę žalą ir 20000 Lt neturtinę žalą;
3. Areštuoti D. S. sąskaitose bankuose pinigines lėšas 26600 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad vykdomąją bylą antstolis pradėjo neteisėtai, ieškovui jokių raginimų vykdyti geruoju nutartį neteikė, vykdė neįsiteisėjusią nutartį, kurią I. R. apskundė. Priskaičiavo ir neteisėtai išieškojo sau vykdymo išlaidas, melagingai nurodė teismui, kad jis baigė vykdomąją bylą, o vykdomąjį dokumentą grąžino. G. P. nei vienoje byloje nėra išieškotoja, jos ieškinys teisme yra neišnagrinėtas. 2009-12-30 nutartis, dėl kurios neva nevykdymo teismas priėmė 2010-03-08 nutartį, teismas pakeitė 2010-04-14 nutartimi. Antstolis, pažeisdamas LR CPK 650 str., 651 str., 2010-03-31 priėmė patvarkymą pradėti vykdyti 2010-03-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį skirti ieškovui baudą neteisėtai, nes negavo jokio teismo vykdomojo dokumento, priėmė vykdyti dokumentą iš neįgalioto asmens, pažeidė imperatyvias nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo, įteikimo ir išsiuntimo tvarką. Iš vykdomojoje byloje esamo voko matyti, kad ne pašto darbuotojas, o pats antstolis ant voko pažymėjo, kad neįteikė laiško. Antstolis atliko procesinius priverstinio vykdymo veiksmus pagal dokumentą, kurio priverstinis vykdymas nenumatytas. Antstolis vykdė neįsitesėjusią ir dėl to negaliojančią 2010-03-08 nutartį, neįteikė raginimo įvykdyti 2010-03-08 geruoju. Neteisėtai užvedęs vykdomąją bylą ir atlikęs vykdymo veiksmus, neteisėtai nuskaitė vykdymo išlaidas, o surašytas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų ir jų paskirstymo yra neteisėtas ir naikintinas. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo surašė, net neturėdamas vykdomojo dokumento, tad negalėjo ir grąžinti. Nepranešimas apie vykdymo procesą buvo esminis proceso pažeidimas, sukėlęs nereikalingus procesinius veiksmus, skundus ir padaręs ieškovui žalą. Antstolis visuose vykdomosios bylos dokumentuose surašė neteisingus duomenis, nurodant, kad vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4486-643/2010, nors tokio jam nebuvo nei pateikta, nei jis buvo teismo išduotas. Ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė neigiamus išgyvenimus ir pojūčius, dvasinį diskomfortą, nepatogumą, pažeminimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą. Ieškovas turėjo aiškintis dėl išieškojimo pagrindų, daug kartų kreipėsi į banką, į teismą (LR CK 6.245 str., 6.250 str., 6.263 str., 6.271 str., LR CPK 83 str. 1 d. 6 p., 584 str., 587 str., 604 str., 605 str., 623 str., 634 str., 648 str., 650 str., 651 str., 654 str., 655 str., 659 str., 664 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-02 nutartimi nutarė nustatyti ieškovui I. R. terminą iki 2011-03-16 ieškinio atsakovui antstoliui D. S. dėl antstolio procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais, turtinės, neturtinės žalos atlyginimo trūkumams pašalinti, išaiškinant, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu reiškia iš viso 5 neturtinius ir 2 turtinius savarankiškus reikalavimus, t.y. prašo panaikinti atskirus antstolio procesinius veiksmus ir jų pagrindu surašytus procesinius dokumentus: priimti vykdomąjį dokumentą ir užvesti vykdomąją bylą, areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirstyti išieškotas lėšas, užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą, siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas. Šiuos antstolio procesinius veiksmus reglamentuoja skirtingos vykdymo proceso teisės normos. Todėl tai yra skirtingi ir atskiri neturtiniai reikalavimai, kurie turi būti apmokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). CPK 82 str. 1 d. numato, kad nustatytą žyminį mokestį teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Remiantis 2011-01-11 Statistikos departamento prie LR Vyriausybės informaciniu pranešimu Nr. 3, vartotojų kainų indeksas yra 134,8. Todėl nustatytas mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas. Be to, remiantis LR Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais, susijusiais su mokesčių apskaičiavimu bei sumokėjimu į biudžetą (Žin., 2007, Nr. 80-3220), LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami nacionaline valiuta, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų, apvalinami mažinant (atmetant), o 50 ir daugiau centų – didinant iki lito. Remiantis išdėstytu, neturtinis reikalavimas turi būti apmokėtas 135 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Taigi, už 5 savarankiškus neturtinius reikalavimus ieškovas turėtų sumokėti 675 Lt dydžio žyminį mokestį (135 Lt x 5). Taip pat ieškovas reiškia ir du turtinius reikalavimus: dėl 6600 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurių suma yra iš viso 26600 Lt (CPK 85 str. 1 d. 1 p.). Todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. šie ieškinio reikalavimai turi būti apmokėti 798 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Viso už ieškovo reiškiamą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1473 Lt. Ieškovas įpareigotinas sumokėti šį žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančio dokumento originalą. Šiuo atveju ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jo atžvilgiu netaikytinas CPK 83 str. 1 d. 6 p., kadangi antstolio procesiniai veiksmai, atlikti vykdomojoje byloje, dėl kurių ir yra reiškiamas ieškinys, nėra laikoma neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu ieškovo atžvilgiu. Ieškovas savo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti turi pateikti rašytinius įrodymus, t.y. įrodymus, patvirtinančius 6600 Lt turtinės žalos dydį (CPK 135 str. 1 d. 3 d.). Pagal CPK 135 str. 1 d. 5 p. ieškovas turi nurodyti ir savo nuomonę dėl sprendimo už akių byloje priėmimo, atsakovui nepateikus atsiliepimo arba kito parengiamojo procesinio dokumento (LR CPK 115 str. 2 d. 3 d., 135 str. 2 d., 290 str., 291 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas I. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-02 nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, bei klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinėje byloje, nes ieškinys paduotas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Nurodė, kad teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko netaikytinas LR CPK 83 str. 1 d. 6 p. bei kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad antstolio D. S. procesiniai veiksmai nėra laikomi neteisėtų procesinės prievartos priemonių pritaikymu. Tokią išvadą teismas padarė, nenagrinėjant bylos ir neturint jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis naudojo prieš ieškovą procesinės prievartos veiksmus teisėtai. Procesinis įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų nustatyti, ar yra pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio, kai kreipiamasi dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, konstatavimo. Akivaizdu, kad ieškovo ieškinys būtent tokio pobūdžio. Jokio papildomo vertinimo, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, ar ne, priimant ieškinį teismas neturi atlikti. Toks teismo vertinimas reikštų bylos išnagrinėjimą iš esmės iki jos nagrinėjimo pradžios. Ieškinio pagrindas aiškiai rodo, kad kreipiamasi dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo. 2010-04-21 iš ieškovo sąskaitos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius tiesioginio debeto būdu antstolis, priverstinai naudodamas jam suteiktas procesines prievartos priemones, nurašė iš sąskaitos pinigus. Antstolis atliko ir kitus priverstinius procesinius veiksmus (LR CK 6.271 str., LR CPK 83 str., 334 str., 335 str., 654 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija. Teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys neatitinka keliamų reikalavimų, bei yra nesumokėtas žyminis mokestis, ieškinio trūkumų šalinimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str.).
Tai, kad ieškovas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.
Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio D. S. veiksmus, surašant 2010-03-31 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą dėl 2010-03-08 nutarties užvesti vykdomąją bylą; 2010-04-20 patvarkymą areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; 2010-04-21 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo; 2010-04-23 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo; 2010-04-23 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo; 2010-04-23 patvarkymą – siūlymą apmokėti vykdymo išlaidas ir juos (aktus) panaikinti nuo jų surašymo dienos; ir priteisti iš atsakovo 6600 Lt turtinę žalą ir 20000 Lt neturtinę žalą, nurodydamas, kad žala atsirado dėl antstolio neteisėtų procesinės prievartos priemonių pritaikymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas I. R. nepagrįstai remiasi LR CPK 83 str. 1 d. 6 p., reglamentuojančiu, jog šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos –arešto paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiardusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog LR baudžiamojo proceso kodekso III dalyje yra apibrėžtos „Procesinės prievartos priemonės“, kurios skirstomos į kardomąsias priemones ir kitas procesinės prievartos priemones, tarp kurių nėra ieškovo nurodytos procesinės prievartos priemonės – antstolio veiksmų, taikant priverstinio vykdymo priemones. Pagal LR civilinio proceso kodekso 624 straipsnio nuostatas antstolis, atlikdamas procesinius veiksmus vykdymo procese, taiko priverstinio vykdymo priemones. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad civiliniame procese taikomos priverstinio vykdymo priemonės, kaip teisinės kategorijos, nėra tapačios baudžiamojo proceso tvarka taikomoms procesinės prievartos priemonėms. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad LR CPK 83 str. 1 d. 6 p. nuostatos netaikytinos civilinėms byloms dėl žalos atlyginimo, kai antstolis taikė priverstinio vykdymo priemones, nes žyminio mokesčio nereikia mokėti LR CPK 83 str. 1 d. 6 p. tvarka civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo, kai procesinės prievartos priemonės taikomos baudžiamojo proceso tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl procesinės prievartos priemonių, taikytų baudžiamojo proceso tvarka, bet dėl žalos atlyginimo, kai antstolis taikė priverstinio vykdymo priemones. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas už pateiktą turtinį ieškinį dėl 6600 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo turi sumokėti 798 Lt dydžio žyminį mokestį (26600 Lt x 3 %=798 Lt), nes įstatymas nustato, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų - 3 % (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas ieškiniu reiškia 5 savarankiškus neturtinius reikalavimus, kuriuos turėtų apmokėti 675 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (135 Lt x 5). Tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš antstolio veiksmų, surašant 2010-03-31 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą dėl 2010-03-08 nutarties užvesti vykdomąją bylą; 2010-04-20 patvarkymą areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; 2010-04-21 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo; 2010-04-23 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo; 2010-04-23 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo; 2010-04-23 patvarkymą – siūlymą apmokėti vykdymo išlaidas, siekiant juos pripažinti neteisėtais nuo surašymo momento, sudaro ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), bet ne savarankiškus neturtinius ieškinio reikalavimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas I. R. pareiškė 2 turtinius reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo 6600 Lt turtinę žalą bei 20000 Lt neturtinę žalą, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškovas I. R. įpareigotas sumokėti 1473 Lt žyminio mokesčio, ir nustatyti, kad ieškovas I. R. turi sumokėti 798 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dėl 6600 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 6 p., 100 str., 115 str. 2 d., 3 d., 135 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria ieškovas I. R. įpareigotas sumokėti 1473 Lt žyminio mokesčio, ir nustatyti, kad ieškovas I. R. turi sumokėti 798 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dėl 6600 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.