Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-27-876/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
T-27-876/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00028-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Advokatai
Sigitas Balaišis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-27-876/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00028-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 30 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

asmeniui, kuriam taikomos medicinos priemonės M. B., jo gynėjui advokatui Sigitui Balaišiui,

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriui A. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis M. B. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

2019 m. gruodžio 23 d. teikime UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad M. B. yra nuolat gydomas psichiatro – paskutinius pusę metų reguliariai lankėsi, gydytas prailginto veikimo neuroleptiku (Paliperidonu 100 mg, leidžiamu į raumenis kas 30 dienų). Diagnozė: F20 Paranoidinė šizofrenija. Šiai dienai paciento būklė kompensuota, psichozės reiškinių nestebima, emocinė būklė patenkinama, elgesys teisingas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduoja nutraukti M. B. priverstinį ambulatorinį gydymą, tęsiant jį bendra tvarka.

Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) gydytojas A. S. nurodė, kad M. B. gydo pusę metų, jo būklė yra kompensuota ir gera, psichozės reiškinių nestebima, elgesys normalus, savo būklei jis yra kritiškas, gauna gydymą, t. y. prailginto veikimo neuroleptikus, kuriuos leidžiasi kartą per mėnesį, jam tokio gydymo užtenka. Rokiškyje pradėtas gydymas tęsiamas, gydytis reikės dar eilę metų. Atrodo, kad asmuo ir pats yra nusiteikęs toliau gydytis, todėl prievartos nebereikia – galima gydyti bendra tvarka. Neneigė, jog teoriškai išlieka tikimybė, jog paciento požiūris į gydymą gali pasikeisti ir jis taptų pavojingas visuomenei, tačiau pusę metų jį stebint nustatyta, kad pavojaus M. B. tikrai nekelia, per gydymo laiką nėra gauta nusiskundimų dėl M. B. elgesio. Rizika dėl alkoholio vartojimo yra, bet tai priklauso nuo asmens elgesio (ne nuo psichinės sveikatos). Šiuo metu psichinė būsena ir liga jo elgesio neįtakoja. M. B. vartoja suleidžiamus vaistus, planuoja pereiti į gydymą kai vaistai leidžiami tik keturis kartus per metus (prailginto veikimo vaistais), o tokį gydymą labai lengva kontroliuoti. Dėl pačios ligos – yra tikrai geros perspektyvos. M. B. psichinė sveikatos būklė pagerėjo, tai rodo ir tai, jog jam buvo leista vairuoti – pacientas, gydytojo siųstas į Kauną, gavo specialios komisijos leidimą vairuoti transporto priemones, jo būklė tikrai yra pakankamai gera.

Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl gydymo, vaistų jo sveikata tikrai pagerėjo (anksčiau būdavo irzlesnis, dabar yra ramus). Jeigu baigsis priverstinis gydymas situacija nesikeis – jis ir toliau lankysis pas daktarą išsirašyti vaistų. Patikino, jog supranta, kad reikia nuolat vartoti vaistus, kad alkoholis gali neigiamai įtakoti jo elgesį. Šiuo metu gyvena su močiute, pas kurią kartu dar gyvena motina ir sesuo. Dar nėra sukūręs šeimos, draugauja su mergina pusantrų metų, dažnai susitinka, galvoja apie bendrą ateitį. Nurodė, jog jo gyvenimo būdas pasikeitęs – alkoholį vartojo šiais metais vieną kartą per šventę (daugiau nesinori) – tąkart jį namo parvežė policija, nes buvo neblaivus viešoje vietoje (už tai vieną kartą ir baustas administracine tvarka). Per gydymo laikotarpį dirbo ant stogų (duomenys neskelbtini), po to įstojo į darbo biržą ir toliau ieško darbo. Dėl savo padarytų veikų, dėl kurių buvo patrauktas atsakomybėn, gailisi, taip daugiau nebus.

Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, atstovas advokatas Sigitas Balaišis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko gydytojo teikimą ir rekomendaciją dėl priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo. Paminėjo, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Išklausius gydytojo rekomendaciją ir medžiagą, susijusią su ginamojo gydymu, nėra pagrindo abejoti, kad ginamojo sveikata po taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių yra pagerėjusi, jis nėra pavojingas, psichikos būklė patenkinama. Juo labiau, kad gydymas bus tęsiamas savanoriškai, nepriverstinai. Kad taikyti priverčiamąsias priemones, asmens psichinė būsena turėtų būti tokio laipsnio, kad toks taikymas turėtų būti būtinas. Šiuo atveju būtinumas yra išnykęs, asmuo socializuojasi, ieško darbo, jam leista vairuoti transporto priemones – visos aplinkybės rodo, kad priverstinės priemonės nėra būtinos, o psichinė sveikatos būklė yra gera ir bus toliau palaikoma gydymu bendra tvarka.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į gydytojo išvadas, nekyla abejonių dėl gydytojo nurodytų aplinkybių – gydymas efektyvus, gydymo rezultatas tinkamas, rizika, kad visuomenei kiltų pavojus nebetaikant šių priverstinių priemonių, yra minimali, todėl teikimas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas panaikintinas.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 98 straipsnio 6 dalis). Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar nutraukta.

Priklausomai nuo to, ar asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar ne, teismas, įvertinęs du kriterijus (asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą), priima vieną iš nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę. Teismas nutartimi panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. serga paranoidine šizofrenija (F20.0), yra nuolat gydomas psichiatro, vartoja leidžiamuosius vaistus, planuojamas pradėti gydymas prailginto veikimo vaistais, be to, asmuo yra geranoriškai nusiteikęs toliau gydytis. Byloje nėra duomenų, kad asmuo pažeidinėjo priverčiamojo ambulatorinio gydymo ir stebėjimo taisykles, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu nenustatyta socialiai pavojingų jo veiksmų.

Įvertinus sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausius sveikatos priežiūros įstaigos atstovo – asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gydytojo poziciją apie dabartinę M. B. psichinę būseną (būklė yra kompensuota ir gera, psichozės reiškinių nestebima, elgesys normalus, savo būklei asmuo yra kritiškas, pačios ligos perspektyvos geros), atsižvelgiant į prokuroro nuomonę, taip pat įvertinus veikos, dėl kurios taikytas priverstinis gydymas pavojingumą, teismas sprendžia, kad M. B. somatinė ir psichinė būklė nėra pavojinga visuomenei, todėl esant tokiai M. B. būsenai netikslinga toliau tęsti priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad būtinybė M. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę yra išnykusi, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti visiškai.

Panaikinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Judita Sungailaitė