- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-18-193-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00064-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-193/2013
Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00064-2011-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. kovo 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nuosprendžio, kuriuo G. Š. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. (du epizodai), jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
- 2011 m. rugpjūčio 8 d. apie 18.30 val. gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kieme, bendrijos narių susirinkimo metu A. B. išvadino vagimi ir apkaltino svetimo turto grobimu, tuo G. Š. apšmeižė jį, pažemino jo garbę ir orumą;
- 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpyje 19.00–20.00 val., tyčia ant A. B. automobilio Audi 100, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) metė supuvusį obuolį bei 2011-08-27 23.30 val. tyčia iš savo buto balkono ant nukentėjusiojo automobilio metė kiaušinį ir tuo įžeidė A. B.;
- 2011-09-29 apie 18.30 val. A. B. einant pro Tulpių gatvės (duomenys neskelbtini) namą, pro savo buto langą pylė karštą skystį ant jo ir šiais savo veiksmais įžeidė A. B. viešoje vietoje.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti G. Š. kalta pagal LR BK 154 str. 1 dalį ir 155 str. 1-2 dalis bei ją nubausti baudžiamąją tvarka minėtų straipsnių sankcijų ribose teismo nuožiūra, priteisti jo naudai iš G. Š. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei jo patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme pagal pridėtus kvitus. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Teigia, jog pagal teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas nustatė šmeižimo pagrindinį objektyviosios pusės požymį – jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį. Pažymi, kad nors jis ir liudytojos L. G., Z. P., R. Š., L.E. P. nurodė skirtingus teiginius dėl jo šmeižimo, iš esmės visi nurodė, kad jis daugelio žmonių akivaizdoje G. Š. buvo apkaltintas svetimo turto grobimu ir buvo pavadintas konkrečiu teiginiu – vagimi, taip neigiamai atsiliepiant apie jo asmenybę – kaip svetimo turto grobstytojo. Būtent taip išsakytus G. Š. teiginius jo atžvilgiu suprato ir minėtos liudytojos. Neabejotinai tai yra ne tik klaidingos, bet prasimanytos ir net diskredituojančios žinios, kurios ir yra šmeižimo objektyviosios pusės požymis. Apeliantas pažymi, jog 2011-08-08 vykęs gyvenamo namo bendrijos narių susirinkimas nebuvo stenografuojamas, filmuojamas, daromas garso įrašas ir net nebuvo protokoluojamas. Todėl reikalauti tikslaus G. Š. išsakytų jo atžvilgiu žodžių ir teiginių apibūdinimo negalima. Teismas nuosprendyje nepaneigia ir neatmeta jo ir liudytojų L. G., Z. P., R. Š. bei L.E. P. parodymų dėl jo šmeižimo, tik konstatuoja, kad šie parodymai yra netikslūs dėl G. Š. išsakytų konkrečių žodžių ir teiginių jo atžvilgiu. Apeliantas mano, kad tas kaltinamosios išsakytų žodžių tikslumas nėra privalomas ar būtinas šmeižimo sudėties požymis. Esmė yra būtent jo ir kitų asmenų suvokimas, jog G. Š. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija paniekina ir pažemina kitą asmenį, t.y. jį. Be to, teismo posėdis, kurio metu buvo apklaustos minėtos liudytojos, vyko praėjus metams, dėl ko sunku prisiminti G. Š. tikslius išsakytus teiginius. Apeliantas nesutinka su kaltinamosios pasikviestų, bylos baigtimi kaltinamosios naudai suinteresuotų liudytojų I. P., M. A., V. J. ir A. R. parodymų vertinimu kaip neprieštaraujančių kaltinamosios parodymams. Nukentėjusysis pažymi, kad kaltinamasis baudžiamajame procese nėra saistomas pareiga duoti teisingus parodymus (BPK 22 str. 3 d.) ir neatsako už melagingų parodymų davimą (BK 235 str.). Dėl šios priežasties kaltinamasis gali pasirinkti bet kokią gynybos taktiką, tame tarpe ir kategoriškai neigti jam pareikštus kaltinimus, ką šiuo atveju daro G. Š.. Apeliantas mano, kad teismas nevertino minėtų liudytojų parodymų patikimumo, kaip nustatyta BPK 305 str. 3 d. 3 p. ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. Nurodo, kad byloje yra jo pateikti duomenys, rodantys liudytojos V. J. priešišką nusistatymą jo atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojas A. R. net nėra Tulpių g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos narys. Skunde pažymima, kad visi šie liudytojai tik patvirtino, kad negirdėjo, jog jis buvo G. Š. apkaltintas svetimo turto grobimu, tačiau tokie jų parodymai nepaneigia aplinkybių, kad jis 2011-08-08 buvo G. Š. apkaltintas svetimo turto grobimu, ką tvirtina jis, jo pasikviestos liudytojos ir rašytiniai įrodymai. Be to, byloje nenustatyta, kad jis ar liudytojos L. G., Z. P., R. Š. bei L.E. P. turi pagrindą apkalbėti kaltinamąją ir teisme duoti melagingus parodymus, todėl netikėti jo ir minėtų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, jog jis nepateikė jokių įrodymų, jog pablogėjo jo reputacija kitų žmonių akyse, kad šie pradėjo mane vertinti nepalankiai, tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės nėra šmeižimo objektyviosios pusės požymiai. Mano, kad G. Š. neabejotinai suvokė, kad skleisdama tokio pobūdžio informaciją, neva padarius vagystę (pasisavinus gyvenamo namo bendrijos narių surinktas kaupimo lėšas), neišvengiamai paniekina ir pažemina bei pakerta tikėjimą bet kuriuo asmeniu. Apeliantas dėl įžeidimo 2011 m. rugpjūčio mėn. teigia nesutinkantis su teismo išvadomis dėl tiesioginės tyčios įžeisti A. B. G. Š. veikoje nebuvimo. Mano, kad kaltinamoji tyčia apmėtydama jo automobilį supuvusiu obuoliu ir kiaušiniu ne jo akivaizdoje, jį neviešai įžeidė, tuo padarydama BK 155 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apelianto manymu, bet koks chuliganiškas veiksmas, kuris nukreiptas tiesiogiai į asmenį, žemina tokio asmens garbę ir orumą, morališkai įskaudiną žmogų. Bylos medžiaga įrodyta, jog kaltinamoji metė supuvusį obuolį ir žalią kiaušinį ant automobilio, aiškiai suvokdama ir suprasdama, kad šis automobilis priklauso jam, todėl akivaizdu, jog jos užgaulus veiksmas yra asmeninio pobūdžio. Kaltinamoji santykių aiškinimuisi akivaizdžiai pasirinko nederamą formą ir jis tokius jos veiksmus supranta kaip siekį jį pažeminti. Dėl įžeidimo 2011-09-29 apeliantas skunde teigia, kad teismas visiškai nevertino jo parodymų, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus bei BPK 305 str. 3 d. 3 p. Duomenų, kad jis siektų apkalbėti kaltinamąją, byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo netikėti jo parodymais. Teigia, kad jo skunde išdėstytos aplinkybės ir teisme duoti parodymai pagal BPK normas yra įrodymai. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje šiame epizode nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. Š. jį įžeidė. Teigia, kad moralinės užgaulaus veiksmo pasekmės yra įžeidimo objektas. Šiuo atveju R. Š. ir I. K. matė patį veiksmą – tyčinį skysčio pylimą ant jo, kas yra įžeidimo sudėties elementas. Pataikė ar nepataikė skystis fiziškai ant nukentėjusiojo yra nesvarbu, bet svarbu, kad toks viešas kaltinamosios veiksmas užgauliai pažemino jį. Mano, kad pylimas pro langą vandens ant pro šalį einančio žmogaus normalioje visuomenėje negali būti toleruojamas ir toks veiksmas gali įžeisti žmogų. Taip pat skunde pažymima, kad teismas nevertino byloje pateikto Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK VTS viršininko R. I. 2011-10-20 rašto, kuris patvirtina, kad G. Š. pylė ant jo skystį, tuo pažeisdamas BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimus.
Teismo posėdyje A. B. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis dalyje dėl G. Š. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas-apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), kitoje dalyje - dėl G. Š. išteisinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį dviejuose epizoduose – atmestinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą daro išvadą, kad G. Š. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. Š. apšmeižė A. B., pažemino jo garbę ir orumą, o įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas G. Š., neleidžia padaryti patikimų išvadų apie jos kaltumą. Darydamas tokią išvadą teismas prieš tai konstatavo, kad liudytojų L. G., Z. P., R. Š. L.E. P. ir nukentėjusiojo A. B. parodymuose skirtingai nurodomi kaltinamosios G. Š. nukentėjusiojo atžvilgiu pasakyti žodžiai ir teiginiai ir toks teiginių neatitikimas kelia pagrįstų abejonių dėl apskritai jų paskleidimo fakto Be to, teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog G. Š. veikė tiesiogine tyčia, t.y. nenustatyta, kad susirinkimo metu siekė apšmeižti A. B.. Teisėjų kolegijos nuomone tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos netinkamai įvertinus liudytojų parodymus bei kitas bylos aplinkybes. Šios priežastys lėmė nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą, todėl šis išteisinamais nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. B. parodė, kad susirinkimo 2011-08-08 metu girdėjo, kaip G. Š. pasakė „Blemba, ne aš būsiu, kad to vagies pirmininko nesudorosiu“. Tai pasakė su grasinimu. Maždaug po savaitės, kito susirinkimo metu, kai jis atsistatydino ir buvo paskirtas naujas bendrijos pirmininkas, G. Š. sušuko: „Vieno vagies atsikratėm“.
Liudytoja L. G. parodė, kad susirinkimo metu stovėjo šalia G. Š., kuri kreipėsi į bendrijos pirmininką A. B. klausdama: „Kur padėjai kaupiamas lėšas? Vėl išvogei?“ bei pavadino A. B. „vagimi“. A. B. G. Š. paprašė nerėkti ir pasakė, kad pirmiausia reikia išspręsti klausimą dėl namo valytojos, tačiau G. Š. nieko neklausė. Nukentėjusysis paaiškino, kad reikia sumokėti už nupjautus medžius. Rugsėjo mėnesį, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, G. Š. ir prie jų A. B. šaukė: „Tu – vagis, pavogei kaupimo lėšas“.
Liudytoja Z. P. parodė, kad 2011-08-08 apie 18.30 val. kieme prie namo 5 laiptinės vyko namo bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos pirmininkas A. B. pasakė, kad reikia didinti kaupimo lėšų įmokas. G. Š. labai supyko, klausė, kur naudojamos kaupimo lėšos. A. B. paaiškino, kur naudojamos kaupimo lėšos, pasakė, kad buvo išmokėtas atlyginimas ir panašiai. A. B. visada atsiskaito. Dėl kaupimo lėšų panaudojimo atsiskaitoma vieną kartą per metus, parodydavo dokumentus. 2011-08-08 susirinkimo pabaigoje G. Š. pasakė: „Nu, bl..., ne aš būsiu, to šito... nesutvarkysiu“. Po savaitės girdėjo, kaip kito susirinkimo metu, kai A. B. atsisakė bendrijos pirmininko pareigų, G. Š. pasakė: „Vieno vagies atsikratėm“.
Liudytoja R. Š. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį namo bendrijos susirinkimo metu, kuris vyko kieme prie 5 namo laiptinės, G. Š. A. B. pavadino „vagimi“. Sakė: „Tu, vagie“.
Liudytoja Lena E. P. parodė, kad susirinkimo metu girdėjo, kad namo pirmininką reikia pakeisti, nes jis vagis, kadangi pavogė namo remonto pinigus, nesąžiningai darė buto remontą, dar pasakė „ne aš būsiu jei jo nesutvarkysiu“. Ir po susirinkimo G. Š. jai vienai sakė, kad A. B. paskutinis vagis ir ji jį vis tiek sutvarkys.
Byloje jokių duomenų, kad nurodytos liudytojos turėtų kokį nors pagrindą apkalbėti G. Š. nėra. Apylinkės teismo išvada, kad liudytojų parodymų dėl išsakytų G. Š. teiginių neatitikimas apskritai kelia abejonių dėl jų paskleidimo fakto, nėra pagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie liudytojų parodymų skirtumai aiškintini ne parodymų neatitikimu ar prieštaringumu, o tuo, kad susirinkimo metu G. Š. ne vieną kartą A. B. pavadino vagimi ir kiekvienas iš liudytojų girdėjo tai, ką liudytoja pasakė jų akivaizdoje. Pažymėtina, kad A. B., liudytojų Z. P. ir L.E. P. parodymai apie jų girdėtą pasakytą G. Š. frazę sutampa. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad būtina atsižvelgti ir tai, kad liudytojai parodymus davė praėjus metams po įvykių.
Teisėjų kolegija, priimdama priešingą sprendimą, negu priėmė apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. Ž. ir R. J. parodymus.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2011-08-08 susirinkime nedalyvavo, bet girdėjo, kad vyko susirinkimas, kalbėjo apie lėšas. Š. pirmininko klausė, kur jis deda lėšas. Šis atsakė, kad viskas yra pateikta raštiškai. Š. sakė, kad šis meluoja, jį išvadino vagimi, sakė, kad jis-vagis. Sakė, kad nebūsiu aš, jei su tuo pirmininku nesusidorosiu. Pradžioje kalba buvo rami, kalbos vis garsėjo, kai kalba užėjo apie kaupiamas lėšas, tada Š. B. išvadino vagimi ir pasakė, kad nebus ji, jei nesusidoros su pirmininku.
Liudytojas R. J. parodė, 2011-08-08 susirinkimo metu girdėjo, kaip Š. išvadino namo pirmininką B. vagimi, grasino su juo susidoroti. Susirinkimo metu buvau laiptinėje. Viską girdėjo. G. Š. balsą, kad pirmininkas vagia kaupiamas lėšas. Tiksliai jos žodžių pakartoti negali, bet girdėjo, kaip ji sakė, kad pirmininkas-vagis.
Teisėjų kolegijai netikėti ir šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes nėra jokių pagrindų matyti, kad liudytojai siekia apkalbėti G. Š..
Kaip išteisinimo pagrindu apylinkės teismas rėmėsi ir liudytojų I. P., M. A., V. J., A. R. parodymais, kad jie susirinkimo metu šmeižiančių A. B. žodžių iš G. Š. negirdėjo. Tačiau su tokiu pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu kolegija nesutinka - minėtų liudytojų parodymai niekaip nepaneigia aukščiau nurodytų liudytojų kitų parodymų apie tai ką šie girdėjo. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaip seka iš byloje apklaustų asmenų susirinkime dalyvavo apie 15-20 asmenų ir tik kai kurie iš jų girdėjo G. Š. pasisakymus.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų L. G., Z. P., R. Š., L.E. P., apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų R. J. bei R. Ž. parodymų viseto pakanka konstatuoti, kad G. Š. 2011 metų rugpjūčio 8 d. apie 18 val. 30 min. gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kieme bendrijos narių susirinkimo metu A. B. išvadino vagimi ir apkaltino svetimo turto-kaupiamųjų lėšų-pagrobimu. Jokių duomenų, kad A. B. kaip bendrijos pirmininkas būtų grobęs svetimą turtą ar atlikęs kokius nors veiksmus, kurie duotų pagrindą vadinti jį vagimi, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir G. Š., taigi suvokė, kad jos pasisakymai neatitinka tikrovės. Jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, tačiau nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybės atsakomybės nešalina. Tokių aplinkybių G. Š. nenurodė. Taigi, G. Š. susirinkimo metu viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti A. B.. Kaip seka iš A. B. ir liudytojų parodymų, po G. Š. paskleistos žinomai melagingos informacijos A. B. atsistatydino iš bendrovės pirmininko pareigų. Tokie G. Š. veiksmai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalies sudėtį, ji už tai pripažintina kalta ir baustina.
Skiriant bausmę G. Š. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, turi neįgalumą, bausta administracine tvarka (b. 81-82), charakterizuojama patenkinamai, kaip konfliktiška asmenybė, dažnai išprovokuojanti konfliktus su kaimynais, impulsyvi (b. 83). Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei G. Š. amžių, negalią, jai skirtina švelniausia sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė- bauda, jos dydis nustatytinas papildomai atsižvelgiant ir į jos turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įžeidimo metant obuolį ir kiaušinį
Iš suformuluoto kaltinimo G. Š. šiame epizode seka, kad ji kaltinama veiksmu įžeidusi A. B. – 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje metė ant A. B. automobilio supuvusi obuolį, o 2011-08-27 ant to paties automobilio metė kiaušinį. Byloje nėra jokių duomenų, kad tai buvo padaryta nukentėjusiojo A. B. akivaizdoje. BK 155 straipsnyje numatytas įžeidimas veiksmu - tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Kadangi šie veiksmai buvo atlikti ne nukentėjusiojo akivaizdoje, apylinkės teismas šiame epizode G. Š. išteisino pagal BK 155 straipsnį pagrįstai ir pagrįstai konstatavo, kad jos veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, už kurį ji ir yra nubausta.
Dėl įžeidimo 2011-09-29
A. B. kaltinimą šiame epizode grindžia tuo, kad G. Š. einant jam pro šalį pylė ant jo karštą vandenį. Iš A. B. parodymų seka, kad tiesiogiai apipiltas skysčiu jis nebuvo. Liudytojos R. Š. ir I. K. patvirtino, kad matė, kaip G. Š. pylė per langą skystį, viena teigia, kad ant A. B. nepataikė, kita sako, kad pataikė ant rankovės. G. Š. neigia šias aplinkybes. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad šiame epizode G. Š. išteisinta pagrįstai. Būtinas įžeidimo sudėties požymis – tiesioginė tyčia. Byloje tokia kaltės forma nėra nustatyta, nei viena iš liudytojų neparodė, kad G. Š. tyčia siekė aplieti A. B. pildama vandenį per virtuvės langą. Nuosprendis šioje dalyje motyvuotas, pagrįstas, jo naikinti pagrindo nėra.
Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų
Apeliaciniu skundu A. B. prašė priteisti iš G. Š. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nuo šio reikalavimo A. B. atsisakė. Kadangi apeliantas nuo civilinio ieškinio atsisakė, atsisakymas priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.
Iš pateiktų dokumentų (b.l.4, 142) matyti, kad A. B. turėjo 1400 litų proceso vedimo išlaidų. Atsižvelgiant į įvykusių posėdžių skaičių šios išlaidos yra protingos, nėra aiškiai per didelės, todėl sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. priteistinos iš G. Š..
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
G. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., ir ją nubausti 5 MGL, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimt ) litų bauda.
Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti A. B. iš G. Š. 1400 litų atstovavimo išlaidų.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą dėl G. Š. išteisinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, atmesti.`