Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui D. V. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. V., notaras R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip paduotą neįgalioto ieškovo vardu vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas iš jų yra įvardintas 8 punkte – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kas gali būti juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, tarp jų ir aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis).

8. Iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų priedų nustatyta, kad ieškinio pareiškimą parengė M. Z., ieškinio pareiškimą elektroniniu parašu pasirašė ieškovo Teisės ir personalo skyriaus patarėja, atliekanti Teisės ir personalo skyriaus vedėjo funkcijas J. B., turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurios teisę pasirašyti ieškinį patvirtina prie ieškinio pridėto VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2024 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. V-295 1.1.2.3. punktas ir 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr.V-449 1.1 punktas. Ieškinio pareiškimą ir jo priedus į EPP įkėlė ieškovo Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė A. A..

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. A. techniniam veiksmui atlikti – ieškovo ieškiniui per EPP pateikti – taip pat yra reikalingas ieškovo atstovavimą teisme patvirtinantis dokumentas bei aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Kadangi įrodymų apie A. A. nurodytą išsilavinimą ir jai ieškovo išduotą įgaliojimą nebuvo pateikta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. A. paduodama ieškovo ieškinį neturėjo įgaliojimo vesti bylą teisme ieškovo vardu.

10. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.

12. Taisyklių 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – tai fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą). Remiantis Taisyklių 3.4. punktu paslaugų gavėjo atstovas – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.3-11.4 papunkčiuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę). Paslaugų gavėjo teisių delegavimas – tai visų paslaugų gavėjo teisių, nurodytų šių taisyklių 11.1-11.4 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo administratorius; paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę), suteikimas teisę atstovauti paslaugų gavėją teisme turinčiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar atskirą juridinio asmens kodą turinčiam juridinio asmens padaliniui (Taisyklių 3.5. punktas). Paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6. punktas). Pagal šių taisyklių 5 punktą paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (toliau – prisijungimo duomenys). Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas). Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (Taisyklių 12 punktas).

13. Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas). Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas).

14. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų gavėjas ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius, naudodamasis LITEKO VEP posistemiu per VSDFV Klaipėdos skyriui priklausančią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, turėjo teisę suteikti paslaugų gavėjo teises, tarp jų ir teisę naudotis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas (įskaitant teisę parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP išsiųsti teismams), savo darbuotojai Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausiajai specialistei A. A., kuri įkėlė ieškinį į LITEKO VEP posistemį ir per EPP išsiuntė jį teismui.

15. Nagrinėjamu atveju ieškinį įkėlusi A. A. yra laikoma ne asmeniu, pasirašiusiu ieškovo ieškinį, o paslaugų gavėjos įgaliotu asmeniu (paslaugų gavėjos atstovu ir vartotoju), pagal savo atliekamas darbines funkcijas turinčiu teisę naudoti ieškovo LITEKO VEP posistemį. Kaip jau minėta, su ieškiniu pateikti įrodymai neginčytinai patvirtina ieškovo įgaliotos atstovės Teisės ir personalo skyriaus patarėjos, atliekančios Teisės ir personalo skyriaus vedėjo funkcijas, J. B. teisę pasirašyti ieškinį, taip pat ieškovo valią, kad ieškinys būtų teikiamas teismui. Aplinkybė, kas įkėlė ieškovo ieškinį į LITEKO VEP posistemį, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, A. A. veiksmai (ieškinio ir jo priedų įkėlimas į ieškovo paskyrą) nelaikytini ieškinio padavimu ir atstovavimu ieškovui teisme. Dėl šios priežasties A. A. nėra būtinas ieškovo įgaliojimas atstovauti jį teisme ir privalomas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.

16. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą ir A. A. veiksmus pripažinęs ieškinio pateikimu ieškovo vardu kaip neįgalioto vesti bylą asmens, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl ieškovo ieškinio pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, jog tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimų susijusių su netinkamu atstovavimu, teismas ne atsisako priimti ieškinio pareiškimą, kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi ir šiuo aspektu skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.