Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. B., adv. Arūnui Skuolevičiui, atsakovui J. M., jo atstovui adv. Raimondui Kivyliui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gyvenamųjų savininkų asociacijos „Dargužių žiburiai“ ieškinį atsakovui J. M. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių pasekmėje būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas į inžinierinius tinklus, aptarnaujančius namų savininkų gyvenamuosius namus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – ieškinys reiškiamas 6.255 straipsnio pagrindu (prevencinis). Yra visos sąlygos prevenciniam ieškiniui patenkinti. Egzistuoja realus pavojus, kad ieškovui priklausančių narių individualių namų savininkams atsakovo veiksmais gali būti padaryta žala ateityje. Galimos žalos atsiradimo realumas pasireiškia tuo, kad atsakovas nuo 2011 m. rugsėjo pradžios neaišku kokiais pagrindais vadovaudamasis, reikalauja iš ieškovo dokumentacijos , kurią jis pats turi, o ir privalo turėti, o jos negavus - grasina atjungti/nutraukti elektros tiekimą į valymo įrenginius bei kitas inžinierines komunikacijas, kurios aptarnauja gyvenamuosius namus, kurių savininkai priklauso asociacijai. Elektros energijos teikimas neabejotinai padarys žalą – sutriks vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, nuotekų bei fekalinių atliekų surinkimas, valymas ir t.t., kadangi šių inžinierinių komunikacijų veikimui užtikrinti elektros energijos tiekimas yra būtinas. Elektros energijos tiekimo sutartį su tiekėju yra sudaręs atsakovas. Atsakovas gali imtis veiksmų fiziškai nutraukti elektros energijos tiekimą ir imtis veiksmų, kad būtų nutraukta elektros energijos teikimo sutartis sudaryta su tiekėju. Inžinieriniai įrenginiai yra įrengti ieškovo, jų veikimo tinkamumas yra patikrintas ir patvirtintas kompetentingų įmonių, nors pagal statybos leidimą šiuos darbus turėjo atlikti atsakovas (b.l. 3-5).

Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nagrinėjant bylą, ieškovas ieškinį palaikė, atsakovas ieškinio nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. 2001-06-09 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 302 buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 7, kadastrinis numeris 5528/0004:224, šiam sklypui nustatytas servitutas – teisė tiesti ir patarnauti komunikacijas, inžinierinius įrenginius (b.l. 84-85). 2003-07-22 Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė atsakovui statybos leidimą Nr. NS 03-120 gyvenamųjų namų statybos kvartalo inžinierinių tinklų statybai jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis numeris 5528/0004:224, pagal UAB „Vakarų projektai“ parengtą projektą Nr. VP-03-13-TP (b.l. 45). Atsakovas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių 7.2. punktu, parduodant žemės sklypus ieškovui priklausantiems nariams, buvo įsipareigojęs įrengti valymo nuotekų įrenginius, kitus komunalinės paskirties infrastruktūros objektus (b.l. 147-156). 2007-04-03 atsakovas išdavė įgaliojimą ieškovo valdybos nariui D. L., atstovauti atsakovą įrengiant gyvenamųjų namų kvartalo inžinierinius tinklus, nuotekas, artezinį gręžinį, gyvenvietės infrastruktūrą žemės sklype pagal Klaipėdos rajono savivaldybės 2011-09-06 patvirtintą detalųjį planą Nr. 302 ir statybos leidimą Nr. NS 03-120 (b.l. 44). Ieškovo užsakymu buvo atlikti valymo nuotekų įrenginių statybos darbai, padaryta žemės sklypo valymo nuotekų įrenginių geodezinė nuotrauka ir sudaryta kadastrinių duomenų byla (b.l. 21, 47-63). Laikotarpiu nuo 2011-09-12 iki 2011-11-23 atsakovas kreipėsi į ieškovą raštais, prašydamas pateikti jam valymo nuotekų įrenginių statybos dokumentus, nurodydamas, jog jų nepateikus atsakovo nurodytu terminu, jis inicijuos elektros energijos teikimo atjungimą žemės sklype, kuriama yra įrengti valymo nuotekų įrenginiai (b.l. 9-18). 2009-03-23 atsakovas su AB „LESTO“ (buvusi VST) sudarė elektros energijos pardavimo – pirkimo sutartį Nr. 43000-09-K01196 dėl elektros energijos tiekimo į ginčo nuotekų valymo įrenginius (b.l. 13-139). Aplinkos apsaugos agentūrai, atlikus tyrimus, nustatyta, kad iš nuotekų valymo įrenginių į aplinką (griovį) išleidžiamose nuotekose yra viršyta leistina fosforo, azoto koncentracija, tai yra, tokiu būdu teršiama aplinka, atsakovui paskirta administracinė nuobauda, išduotas privalomas nurodymas iki 2012-04-12 sustabdyti nuotekų leidimą į aplinką iš ginčo buitinių nuotekų valymo įrenginių (b.l. 165-167, 179-181).

CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

Prevencinis ieškinys - tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos, tai yra prevencinio – apsauginio pobūdžio teisių gynimo būdas.

Teismų praktikoje nustatyta, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų, ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina (LAT 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje).

Dėl siekimo apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje.

Ieškovas laiko, kad jis yra ginčo nuotekų valymo įrenginių savininkas, valdytojas, kadangi juos pastatė, įrengė. Vertinant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į nuotekų valymo įrenginius, tų teisių įregistravimo viešame registre. Faktiškai, vertinant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, ieškovas prevenciniu ieškiniu gina savo nuotekų valymo įrenginių valdymo teisę, laikydamas, kad ši valdymo teisė yra pažeista, kadangi atsakovas jam grasindamas atjungti elektros energijos tiekimą, trukdo valdyti nuotekų valymo įrenginius.

Nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) – statinys arba inžinerinis įrenginys arba technologiškai susietų statinių ir/arba inžinerinių įrenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti (teršalams iš vandens išimti) bei valymo metu susidarančiam dumblui ar susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims ar pan.) tvarkyti (pirminiam tvarkymui/kaupimui valymo įrenginių teritorijoje) (2006-09-11 įsakymu Nr. D1-412 patvirtinto „Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento“ bendrųjų nuostatų 3 straipsnis), tai yra nekilnojamasis daiktas.

Daiktines teises reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. CK 4.20 straipsnyje nustatyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu laikomas daikto valdymas, tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Asmuo, neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir teisėtai valdantis daiktą, turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo.

Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis). Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagrindų yra statybos procesas, ir ne tik pastatant naują statinį ar rekonstravus, bet ir statant, t. y. galimas nuosavybės teisės atsiradimas ir į nebaigtą statyti statinį. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (LAT 2007-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).

CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šie nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre.

Teisinė registracija žymi nuosavybės teisės, valdymo teisės, atsiradimo ar perėjimo faktą, todėl gali būti atliekama dokumentų pagrindu, kurie rodo, jog nuosavybės teisė, valdymo teisė atsirado ar iš vieno subjekto perėjo kitam. Jeigu duomenų apie teisių atsiradimą arba perėmimą nepakanka arba jie netikslūs, tai teisiškai registruoti daiktines teises ar jų pasikeitimą turi būti atsisakyta o ginčijant tokią teisinę registraciją teisme - ji turi būti panaikinta kaip atlikta be pakankamo pagrindo.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas yra įgijęs, įregistravęs savo vardu valdymo, nuosavybės teisę įstatymu nustatyta tvarka į ginčo nuotekų valymo įrenginius, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju nėra sąlygos prevenciniam ieškiniui patenkinti – siekimo apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje, tai yra, ieškovas neturėdamas daiktinės teisės negali jos ginti.

Dėl reikalavimo objekto - būsimų neteisėtų veiksmų.

Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises.

Ieškovas atsakovo būsimais neteisėtais veiksmais nurodė sekančius atsakovo veiksmus – atjungimas elektros energijos tiekimo mygtuko ir atsakovo sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimas (b.l. 191 -192). Teismo nuomone, ieškovas neįrodė tokių aplinkybių, jog atsakovas ketino atlikti tokius būsimus neteisėtus veiksmus, kaip atjungimas elektros energijos tiekimo mygtuko. Remiantis byloje esančius įrodymus, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovo ketinimai buvo nutraukti elektros energijos pardavimo – pirkimo sutartį.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis ir įgyvendina civilines pareigas. Įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama civilinių teisinių santykių dalyviams piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Esant nurodytoms civilinių teisių įgyvendinimo nuostatoms (principams), atsižvelgiant į šalių laisvės principą (laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas bei jas vykdyti), darytina išvada, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose, prieš asmens valią, negalima jo priversti (įpareigoti) vykdyti sutartį, kaip šiuo atveju - uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti elektros energijos pardavimo – pirkimo sutartį. Sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek įmanoma toje situacijoje (Teismų praktika Nr. 29, psl. 431). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti teisėtus veiksmus.

Kadangi, teismo nuomone, ieškovas negali uždrausti – riboti, atsakovo teisės vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį, atsakovo veiksmai (ketinimas nutraukti sutartį) negali būti prevencinio ieškinio dalyku. Ieškovo reikalavimo – uždraudimo - negalima reikalauti įvykdyti prevencinio ieškinio tvarka. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą ir nustačius atsakovui draudimą nutraukti sudarytą elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartį, tokio sprendimo įvykdymas, teismo nuomone, neįmanomas, kadangi negalima priversti kitos šalies dalyvauti sutartiniuose civiliuose santykiuose prieš jos pačios valią ir priversti ją vykdyti (natūra).

Tuo pagrindu teismas laiko, kad nėra būtinos sąlygos prevenciniam ieškiniui patenkinti – atsakovo būsimų neteisėtų veiksmų.

Kadangi, teismo nuomone, yra būtina visų aukščiau nurodytų sąlygų visuma prevenciniam ieškiniui patenkinti, nesant bent vienos iš sąlygų, nėra pagrindo prevenciniam ieškiniui patenkinti, todėl teismas nepasisako dėl kitų prevencinio ieškinio sąlygų.

Be to, CK 6.255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą sustabdyti ar nutraukti įrenginio, šiuo atveju tai yra nuotekų valymo įrenginiai, eksploatavimą, jei tai prieštarautų viešajai tvarkai. Atsakovas įrodinėjo, jog nuotekų valymo įrenginių veikimas prieštarauja viešajai tvarkai.

Remiantis atsakovo pateiktais įrodymais, nustatytos faktinės aplinkybės, jog iš nuotekų valymo įrenginių į aplinką (griovį) išleidžiamose nuotekose yra viršyta leistina fosforo, azoto koncentracija, tai yra, tokiu būdu teršiama aplinka.

Konstitucinis teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nuotekų valymo įrenginiai teršia aplinką, o aplinkos apsauga suprantamas kaip viešasis interesas, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovo veiksmų sustabdymas, tai yra apribojimas jam nutraukti elektros energijos pardavimo – pirkimo sutartį, pažeistų viešąjį interesą, kas yra pagrindas atsisakyti tenkinti prevencinį ieškinį (CK 6.255 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima ieškovui teisės reikalauti atlyginti dėl tokios veiklos atsiradusią žalą (CK 6.255 straipsnio 3 dalis). Be to, teismo nuomone, ieškovas turėtų kelti kitokio pobūdžio ginčą, (dėl valdymo teisės, nuosavybės teisės pripažinimo), kad išspręstų tarp šalių kilusį ginčą. Įregistravus daiktines teises į valymo įrenginius, atsirastų galimybė kaip įrenginių savininkui spręsti dėl atsakovo sudarytos elektros energijos pardavimo – pirkimo sutarties nutraukimo, sudaryti ir elektros energijos pardavimo –pirkimo sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.

Iš ieškovės, kadangi ieškinys atmestas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 88, 92, 98 straipsniai). Byloje yra pateiktas atsakovo atstovo prašymas (b.l. 159) priteisti iš ieškovo 4794,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, PVM sąskaita faktūra 2374,63 Lt sumai (b.l. 160), 2012-02-29 paslaugų suteikimo aktas (b.l. 162), 2012-03-02 pinigų priėmimo kvitas 2374, 63 Lt sumai (b.l. 162), PVM sąskaita faktūra 2420,00 Lt sumai (b.l. 163), 2012-03-22 paslaugų suteikimo aktas (b.l. 164).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismų praktikoje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos išsprendimo teisme (LAT 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2012/2009).

Teismo nuomone, atsakovo pinigų sumokėjimą, tai yra jo faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2012-03-02 pinigų priėmimo kvitas 2374, 63 Lt sumai, todėl teismas priteisia atsakovui iš ieškovo 2374,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitos dalies 2420,00 lt bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių bylinėjimosi išlaidų dydžio realumą patvirtinantys įrodymai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad yra patirta 8,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Ieškovas, vykdant teismo 2012-02-02 nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, įnešė į teismo specialiąją sąskaitą 1200,00 Lt (b.l. 129). Jeigu sprendimas įsiteisės ir atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepareikš ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės bus panaikintos (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo negauta, taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2011-12-21 nutartimi - atsakovui J. M. paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Gyvenamųjų savininkų asociacijos „Dargužių žiburiai“ atsakovui J. M. 2374,63 Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis LT 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2011-12-21 nutartimi - atsakovui J. M. paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.