Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, ekspertei Z. K., gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nedalyvaujant įtariamajai L. J. ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui F. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, administracine tvarka nebaustai, teistai, išsituokusiai, nedirbančiai, darbo biržoje neregistruotai, įtariamai pagal LR BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu – mišraus tipo šizoafektiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą, kai 2008-07-10 laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 11.10 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į R. R. priklausantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir iš kambaryje buvusios spintelės pagrobė 18.000 litų ir 20 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 2000 Lt, bei F. R. vardu išduotą seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, bei tuo padarė nukentėjusiajam F. R. bendrą 20.020 Lt turtinę žalą, t.y. įtariama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Tai, kad minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė L. J., įrodyta nukentėjusiojo F. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daktiloskopinio tyrimo išvada, teismo medicinos specialisto išvada.

Teismas LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu pagarsino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. R. parodymus b.l.34, 35, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2008-07-10 apie 11.00 val. jis sėdėjo ant suoliuko savo kieme. Sėdint, namo durų beveik nesimatė, bet jis išgirdo, kaip kažkas greitai išbėgo iš namo ir nubėgo link vartų į gatvę. Jis nesupratęs pamanė, kad žmona kažką nusivijo, nes matė moters siluetą, todėl nesureagavo ir sėdėjo toliau. Kai pamatė žmoną, paklausė, ką ji ten vijosi. Žmona atsakė, kad ji nieko nesivijo, tada jis suprato, kad namuose buvo kažkoks svetimas žmogus, nes namuose daugiau nieko nebuvo, tik jis su žmona. Jis nuėjo namo į savo miegamąjį, kuris yra pirmame namo aukšte. Užėjęs į kambarį pamatė pradarytą spintelę, kurioje buvo padėjęs pinigus – 18000 litų, šie pinigai buvo įdėti į popierinį paketą, o 2000 litų buvo įdėti į juodos spalvos vyrišką rankinę, kurios vertė 20 litų. Taip pat rankinėje buvo jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Iš namo išbėgusios moters jis neįsidėmėjo, tik atkreipė dėmesį, kad buvo šviesios spalvos plaukai, jos atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo. Jam padaryta 20020 litų turtinė žala (b.l.34, 35).

Nukentėjusysis F. R. pareiškė civilinį ieškinį 20020 litų sumai (b.l. 37-38).

Iš 2008-07-11 namo apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas namas adresu (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų, aptvertoje teritorijoje. Įėjimas į namo teritoriją yra iš gatvės pusės. Įėjus į namo teritoriją, apeinamas namas, prieinama prie įėjimo durų, kurios metalinės, tvarkingos. Įėjus į namą patenkama į virtuvę. Jos dešinėje pusėje yra F. R. miegamasis, kurio durys medinės. Įėjus į miegamąjį, jo kairėje pusėje stovi sekcija, kurios kairės pusės durelės pradarytos, joje nukentėjusysis nurodo vietą lentynėlėje, iš kurios buvo pagrobti pinigai. Atlikus apžiūrą buvo paimtos 2 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo spintelės durelių. Patalpa apžiūrėta praėjus parai po įvykio, todėl ji sutvarkyta. Prie apžiūros protokolo pridėtas planas-schema ir fotolentelė. (b.l. 29, 30, 31-33).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008-08-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(5948)-IS1-6253 nurodyta, kad trys rankų pirštų pėdsakai, paimti 2008-07-11 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint namą adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, asmeniui identifikuoti netinkami. Du rankų pirštų pėdsakai (žr. pav. Nr. 1) yra palikti F. R. kairės rankos didžiuoju ir bevardžiu pirštais. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. pav. Nr. 2) yra paliktas ne F. R. rankų pirštais, o kito asmens (b.l. 43-45).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008-08-18 rašte Nr. 140-S2-1651 „Dėl pėdsakų patikrinimo ADIS“ nurodyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.13-1-2320-08 vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 2008-08-11 specialisto išvadą Nr. 140-(5948)-IS1-6253 pav. Nr.1) patikrintas ADIS duomenų bazėje, patikrinimo metu palikęs šį pėdsaką asmuo nenustatytas (b.l. 41).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-07-15 rašte Nr. 140-S2-1020 „Dėl rankų pėdsakų patikrinimo Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registre“ nurodyta, kad ADIS esančius latentinius rankų pėdsakus palyginus su visais rankų atspaudais, esančiais daktiloskopinėse kortelėse nustatyta, kad 2008-07-11 įvykio vietos apžiūros metu paimti rankų pirštų pėdsakai sutapo su L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) rankų pirštų pėdsakais (b.l. 47-48).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-06-25 specialisto išvadoje Nr. 140-(3298)-IS1-3948 nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas (pav. Nr.2, 2008-08-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(5948)-IS1-6253) yra paliktas įtariamosios L. J. dešinės rankos bevardžiu pirštu (b.l. 77-80).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2012 m. spalio 10 d. - lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 79TPK-60/2012 nurodyta, kad:

1. L. J. jai inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų;

2. L. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

3. Kadangi L. J. psichikos būklė yra nestabili, jos dalyvavimas teismo posėdyje nerekomenduojamas. Esant būtinumui, dėl dabartinės psichikos būklės ji gali papasakoti faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau jos parodymai gali būti neišsamūs ir nenuoseklūs;

4. L. J. dėl psichikos būklės rekomenduoja skirti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b.l. 169-172).

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė patvirtino išvadą bei rekomendavo taikyti L. J. priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

L. J. administracine tvarka nebausta (b.l. 119), jai anksčiau taikytos med. pobūdžio priemonės (b.l. 121-122,126-127,128-129), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota (b.l. 113, 114), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta (b.l. 139), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydyta 24 kartus, paskutinį kartą nuo 2012-01-13 iki 2012-02-09, jos diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b.l. 149), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 140). 2011-02-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi įtariamajai L. J. už akių paskirta kardomoji priemonė- suėmimas (b.l. 59). 2012-06-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi įtariamajai L. J. palikta galioti 2011-02-02 nutartis dėl suėmimo ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui nuo 2012-05-31 (b.l. 86). 2012-06-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams iki 2012-08-30 (b.l. 91). 2012-08-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams iki 2012-11-30 (b.l. 94-95). 2012-11-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įtariamajai L. J. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui iki 2012-12-30 (b.l. 104-105).

Ištyręs ir teismo posėdžio metu patikrinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad L. J. 2008-07-10 padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir tai padarė būdama nepakaltinama. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 17 str. asmuo, pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Nustačius, kad L. J. už savo padarytą pavojingą veiką neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jai taikytinos Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę taikyti L. J., teismas atsižvelgia į ekspertės išvadas, kuri rekomendavo L. J. taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 3 d.).

Byloje nukentėjusysis F. R. pareiškė civilinį ieškinį 20020 litų sumai. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. J. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymius padarė būdama nepakaltinama, t.y. šioje byloje, kurioje sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, negali būti pripažinta, kad žala yra padaryta nusikalstama veika. Remiantis LR BPK 109 str. nuostatomis, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nustačius, kad šiuo atveju nuskalstama veika padaryta nebuvo, civilinis ieškinys baudžiamosios bylos rėmuose negali būti nagrinėjamas. Darant tokią išvadą teismas remiasi ir Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d., nustatančia, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Minėto LR CK 6.268 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai civilinio proceso tvarka teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Esant tokioms aplinkybėms bei nustačius, kad nukentėjusiojo F. R. pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nustačius, kad L. J. yra nepakaltinama, t.y. nėra padariusi nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys byloje paliktinas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka parenkant tinkamą civilinį atsakovą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

taikyti L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) be nuolatinės gyvenamosios vietos, priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje esant įrodyta, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., būdama nepakaltinama.

Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki įsiteisės ši nutartis, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 28 dienos.

L. J. iki nutarties įsiteisėjimo laikyti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Nukentėjusiojo F. R. civilinį ieškinį dėl 20020 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.