Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamasis adresas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje "(duomenys neskelbtini) " vadybininku, teistas: 2016 m. liepos 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį - bauda, 2019 m. sausio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – bauda, 2019 m. balandžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. R. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą: o būtent laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei nuo 2019-02-13 iki 2019-10-10 būdamas faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas įmonės vardu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str., 2 d., kurioje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str., 1 d., kurioje nustatyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus reikalavimus nes: laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-11-13 pats neapskaitė, o nuo 2018-11-14 iki 2019-10-10 neperdavė duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, tai yra transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą ir pardavimą gautas pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. Ž., nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, taip laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2019-10-10 neapskaitė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė – 28750 (1300 + 27450) Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas, naudotų transporto priemonių įtraukimą į buhalterinę apskaitą (t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius sandorius apie naudotų transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą, pardavimą, kai už vieną tokį sandorį gavo 50 Eur) 2018 metais iš viso – 1300 Eur, 2019 metais iš viso – 27450 Eur.

2. Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., kuriame nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį reikalavimus, nes: laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-11-13 pats neapskaitė, o nuo 2018-11-14 iki 2019-10-10 neperdavė duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, tai yra transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą ir pardavimą gautas pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. Ž., nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, taip neapskaitė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso – 28750 (1300 + 27450) Eur grynųjų pinigų gavimo iš jų: 2018 metais, laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-09-13 iš viso – 1300 Eur; 2019 metais, laikotarpiu nuo 2019-01-15 iki 2019-10-10 iš viso – 27450 Eur, tokiu būdu R. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3. Tuo pat metu, R. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas įmonės vardu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str., 2 d., kurioje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str., 1 d., kurioje nustatyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus reikalavimus nes: 2019 metų birželio mėn. ir spalio mėn. neapskaitė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė – 400 (50 + 350) Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas, naudotų transporto priemonių įtraukimą į buhalterinę apskaitą (t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukdavo tikrovės neatitinkančius sandorius apie naudotų transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą, pardavimą, už vieną tokį sandorį gavo 50 Eur), be to pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., kuriame nustatyta, kad Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį reikalavimų, nes: 2019 m. birželio, spalio mėnesiais neapskaitė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso – 400 (50 + 350) Eur grynųjų pinigų gavimo. Tokiu būdu R. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-09-10 iki 2019-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

4. Be to, laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2019-02-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei nuo 2019-02-13 iki 2019-10-10 būdamas faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas šios įmonės vardu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas šios įmonės vardu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovių turtą, grynuosius pinigus, apgaulingai tvarkydamas šių įmonių apskaitą, gautų grynųjų piniginių lėšų už bendrovėse įregistruotus tikrovės neatitinkančius sandorius apie naudotų transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą ir pardavimą – 29150 Eur į bendrovių kasą neįnešė ir dalį šių lėšų - ne mažiau kaip 10 000 Eur, tyčia, sunaudodamas savo reikmėms užimamų pareigų pagrindu pasisavino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas šioms bendrovėms bendrą ne mažesnę kaip 10 000 Eur žalą.

5. Be to, laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2019-10-10 vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent, nuo 2018-04-10 iki 2019-02-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu Dariaus ir Girėno g. 14A-102, Tauragė, direktoriumi, bei nuo 2019-02-13 iki 2019-10-10 būdamas faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas šios įmonės vardu, laikotarpiu nuo 2019-06-20 iki 2019-10-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas šios įmonės vardu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir yra naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, siekdamas pasisavinti pinigus, iš savanaudiškų paskatų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius sandorius, apie naudotų transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą ir pardavimą, už kiekvieno automobilio įregistravimą gaudamas ne mažiau kaip po 50 Eur, iš viso gavo ne mažiau kaip 29 150 Eur pajamų, į bendrovių kasą šių pinigų neįnešė ir dalį šių lėšų - ne mažiau kaip 10 000 Eur, tyčia, sunaudodamas savo reikmėms, užimamų pareigų pagrindu pasisavino, tokiu būdu apgaulingai tvarkydamas apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą, teikdamas šiuos duomenis valstybės įgaliotai institucijai, vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms neteisėtai ūkinei komerciniai veiklai nuslėpti.

6. Be to, R. R. siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: R. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2018-04-10 iki 2019-02-13, bei nuo 2019-02-13 iki 2019-10-10 būdamas faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas įmonės vardu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes teikia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks laikotarpiu nuo 2018-05-25 iki 2019-10-25 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 15 PVM deklaracijų (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių iš viso - 23759 (1075 + 22684) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM iš viso – 4991 (225 + 4766) Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM iš viso – 4991 (225 + 4766) Eur 2018 ir 2019 metais, 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nustatyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, nes neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2018 ir 2019 metais iš viso – 4991 (225 + 4766) Eur:

6.1. 2018 metais – 225 (87+ 95 + 17 + 17 + 9) Eur tai yra: 2018-05-25 87 Eur PVM už 2018 m. balandžio mėn., 2018-06-25 95 Eur PVM už 2018 m. gegužės mėn., 2018-08-25 17 Eur PVM už 2018 m. liepos mėn., 2018-09-25 17 Eur PVM už 2018 m. rugpjūčio mėn., 2018-10-25 9 Eur PVM už 2018 m. rugsėjo mėn.

6.2. 2019 metais – 4766 (382 + 460 + 356 + 495 + 217 + 417 + 929 + 330 + 937 + 243) Eur tai yra: 2019-02-25 382 Eur PVM už 2019 m. sausio mėn., 2019-03-25 460 Eur PVM už 2019 m. vasario mėn., 2019-04-25 356 Eur PVM už 2019 m. kovo mėn., 2019-05-25 495 Eur PVM už 2019 m. balandžio mėn., 2019-06-25 217 Eur PVM už 2019 m. gegužės mėn., 2019-07-25 417 Eur PVM už 2019 m. birželio mėn., 2019-08-25 929 Eur PVM už 2019 m. liepos mėn., 2019-09-25 330 Eur PVM už 2019 m. rugpjūčio mėn., 2019-10-25 937 Eur PVM už 2019 m. rugsėjo mėn., 2019-11-25 243 Eur PVM už 2019 m. spalio mėn.

7. Be to tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 str., 2 d. kur nustatyta, kad Metinė pelno mokesčio <…> deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe <…> pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. 4 str. 1 d., kur nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje 5 str., 1 d., 1 p., kur nustatyta, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą reikalavimų, nes nuo 2018-04-10 iki 2018-09-13 ir nuo 2019-01-15 iki 2019-10-15 už suteiktas paslaugas, naudotų transporto priemonių įtraukimą į buhalterinę apskaitą, gavo pajamų – 23759 Eur (2018 m. - 1075 Eur + 2019 m. - 22684 Eur), tačiau nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso - 3564 Eur (2018 m. - 161 Eur + 2019 m. - 3403 Eur) pelno mokesčio į valstybės biudžetą, tokiu būdu R. R. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-15 nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso – 8555 (386 + 8169) Eur mokesčių, iš jų:

7.1. PVM – 4991 (225 + 4766) Eur; pelno mokesčio – 3564 (161 + 3403) Eur;

7.2. 2018 metais – 386 Eur (PVM – 225 Eur, pelno mokesčio – 161 Eur);

7.3. 2019 metais – 8169 Eur (PVM – 4766 Eur, pelno mokesčio – 3403 Eur).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

8. R. R. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, 2019-10-15 apklausos metu parodė, kad prieš tris metus nusipirko jau įsteigtą bendrovę UAB "(duomenys neskelbtini) " (įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)), buvo šios bendrovės direktorius. 2019 m. pradžioje jam latviai (vardų ir pavardžių nežino) pasiūlė parduoti šią bendrovę, su sąlyga, jog jis ir toliau joje dirbs ir bus kaip direktorius, o uždirbtus pinigus dalinsis, bendrovės dokumentuose direktorius bus nurodytas A. A.. Nori pasakyti, kad šis asmuo yra tik "statytinis", jo parašai yra UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitose, faktūrose. Visus sandorius sudarinėja jis, klientus suranda taip pat jis. Su latviu susitinka gana retai, jis į Lietuvą pas jį atsiunčia asmenis (vardų ir pavardžių nežino), kurie iš jo paima jo surinktus automobilių pirkimo ir pardavimo dokumentus, bei uždirbtus pinigus. Su šiais latviais jis susitinka kas antrą penktadienį Tauragėje, UAB "(duomenys neskelbtini)" ofise adresu (duomenys neskelbtini). Visi UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalteriniai dokumentai yra perduoti latviams ir mano yra Latvijoje. Jokių šios bendrovės dokumentų jis neturi. Pinigus tiek sau, tiek latviams jis uždirba iš to, kad į jį kreipiasi asmenys, kurie patys užsienyje perka UAB '"(duomenys neskelbtini)" vardu automobilius ir prašo jo šiuos automobilius įtraukti į UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinę apskaitą, nors UAB "(duomenys neskelbtini) " šių automobilių nei įsigyja, nei parduota. Už kiekvieną tokį tikrovės neatitinkantį automobilio įtraukimą jis gauna po 50 Eur. Per mėnesį bendrai uždirba ne mažiau 1800 Eur ir ne daugiau 2000 Eur, kuriuos dalinasi su latviu direktoriumi A. A.. Jam asmeniškai lieka ne mažiau 1000 Eur ir ne daugiau 1500 Eur. Jis negali atsakyti tikslaus skaičiaus, kiek į UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinę sąskaitą yra įvedęs tokių tikrovės neatitinkančių fiktyvių sandorių, tačiau pripažįsta, kad ne mažiau kaip 50 automobilių. UAB "(duomenys neskelbtini) " pirkimo - pardavimo dokumentus jis pildydavo pats, kompiuteriu ant blankų, kuriuose latvio parašas.

9. Jo nurodymu, kuomet jo nebūdavo, dokumentus užpildydavo UAB ''(duomenys neskelbtini) " administratorė V. Ž.. Jos darbo funkcijos darbe yra: ji pagal jo pateiktus dokumentus suveda į "EXEL" programą įmonės nupirktus automobilius, kuriame nurodo automobilio modelį, paskutinius kėbulo numerio keturis skaičius, pirkimo kainą, pagaminimo metus, pardavėją. Taip pat ji suveda įmonės kitų išlaidų PVM sąskaitas-faktūras į kitą "exel" lentelę, kuriame nurodoma be PVM kaina, kaina su PVM, ir nurodoma, jeigu nėra PVM pagal mano pateikiamas sąskaitas. Kas toliau apdoroja šiuos duomenis, aš nežinau. V. Ž. pati iš klientų pinigų neima, jeigu kas nors palieka pinigus - ji juos iškart jam perduoda. V. Ž. yra mokamas tik oficialus darbo užmokestis, jį jai išmoka jis.

10. Maždaug prieš metus, su tais pačiais latviais, kuriems pardavė UAB "(duomenys neskelbtini) ", nutarė įsigyti UAB "(duomenys neskelbtini) " (įm.k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)). Šioje bendrovėje dokumentaliai yra įformintas kaip vadybininkas, tačiau realiai atlieka visas direktoriaus funkcijas ir yra realus direktorius. Dokumentuose esantis direktorius latvis E. P., taip pat yra tik "statytinis" direktorius, realiai jokių direktoriaus pareigų neatlieka. UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentuose taip pat įtraukia fiktyvius, tikrovės neatitinkančius sandorius apie tai, kad neva UAB "(duomenys neskelbtini) " įsigijo ir pardavė automobilių. Negali atsakyti į klausimą, kiek tiksliai yra suvedęs tokių fiktyvių sandorių į UAB "(duomenys neskelbtini) " apskaitą, tačiau neneigia, kad ne mažiau 20. Už vieną tokį fiktyviai į buhalterinę apskaitą suvestą sandorį jis gauna taip pat 50 Eur. Uždirbtus pinigus dalinasi su latviais (konkrečių vardų ir pavardžių nežino), nuo vieno tokio fiktyviai suvesto automobilio jam lieka apie 25 Eur. Visi UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalteriniai dokumentai yra perduodami latviams, jokių dokumentų jis neturi. Jis nežino, kas veda UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinę apskaitą ir ar ji išvis vedama. Nori pasakyti, kad pripažįsta savo kaltę, dėl to labai gailisi. Neneigia, kad į UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitą vedė fiktyvius ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilių įsigijimo - pardavimo sandorius (17 t. b. l. 58-62).

11. R. R. 2021-06-21 papildomos apklausos metu savo ankstesnius parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad jis negali nurodyti konkrečių asmenų, kuriems 2019 metais į "(duomenys neskelbtini) " buhalterinę apskaitą yra įtraukęs fiktyvius sandorius. Kai maždaug prieš metus, su tais pačiais latviais, kuriems pardavė UAB "(duomenys neskelbtini) ", nutarė įsigyti UAB "(duomenys neskelbtini) " (įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)). Latviams kaip direktorių pasiūlė V. I.. Šis asmuo taip pat fiktyvus, nes jis pats buvo šios bendrovės direktorius. Vėliau dokumentuose esantis direktorius latvis E. P. taip pat yra tik "statytinis" direktorius, realiai jokių direktoriaus pareigų neatlieka. Patvirtino, kad jis UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentuose taip pat įtraukia fiktyvius, tikrovės neatitinkančius sandorius apie tai, kad neva UAB "(duomenys neskelbtini) " įsigijo ir pardavė automobilių (17 t. b. l. 65-69).

12. R. R. 2022-01-26 papildomos apklausos metu parodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " įsigijo 2016 m., UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo 2018 m. Šių įmonių įsigijimo tikslas buvo nuslėpti daromas nusikalstamas veikas. O tiksliau, jis įsigydavo įmones, kuriose pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims prašant įtraukdavo automobilių pirkimą pardavimą į apskaitą, nors realiai įmonės tų transporto priemonių, nei įsigydavo, nei parduodavo. Viskas buvo daroma fiktyviai, nes jis už į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktą transporto priemonę gaudavo po 50 Eurų. Nuo pat pradžių, t. y. nuo kiekvienos įmonės įsteigimo, įmonės atliko "administravimo" funkciją, transporto priemonių nepirko ir jomis neprekiavo. Jis steigė naujas įmones (nelikviduodamas turimų), nes norėjo išskaidyti darbų, pinigų srautus, nenorėjo, kad viskas plauktų į vieną įmonę, paprastai tariant "mėtė pėdas". Įmonėse statydavo "statytinius" direktorius, už tam tikrą atlygį, kad nerodytų savęs. UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo įmonės įsigijimo pradžios buvo "statytinis" direktorius V. I..

13. 2019 m. vasarį UAB "(duomenys neskelbtini)" fiktyviai pardavė Latvijos piliečiui. 2019 m. rugpjūčio mėn. UAB "(duomenys neskelbtini)" taip pat fiktyviai pardavė Latvijoje. Perleidęs įmones kitiems asmenims rašydavo įmonėse įgaliojimus sau, kad visus dokumentus, visus automobilių įforminimus galėtų tvarkyti pats. Direktoriai negaudavo jokių dokumentų, jokių darbų, tiesiog už tai, kad ant jų "pakabindavo" įmonę, mokėdavo jiems tam tikrą atlygį.

14. Fiktyvius direktorius Latvijoje susirado, per Latvijos pilietį, kurio vardo ir pavardės pasakyti negali, nes nežino, kontaktinių duomenų taip pat neturi. Surasti L. piliečiai buvo iš skurdaus socialinio sluoksnio, nes jiems tiesiog reikėjo mokėti mažiau pinigų už tai, kad galėtų ant jų "pakabinti" įmones. Nei vienas jo "statytinis" direktorius nebuvo niekaip susijęs su jo įkurtomis ir valdomomis įmonėmis, bei jų daroma nusikalstama veika. Jie tiesiog už atlygį, kurį jiems paduodavo grynaisiais, įsigydavo iš jo, ar leisdavo ant jų perrašyti įmonę.

15. Taip pat, įmones registravo adresu Kaune, tikėdamasis taip pat nuslėpti, kad jis yra faktinis šių įmonių vadovas. Gautus pinigus, t. y. po 50 Eurų jis pasiimdavo sau, bet tikrai ne visi pinigai buvo jo uždarbis, nes reikėdavo sumokėti mokesčius VMI, nes įmonėse rodydavo, kad ir minimalų pelną. Mokėdavo mokesčius Sodrai, www.autoplius.lt skelbimų paskyras. Įmonėje būdavo įformintų darbuotojų, kurie ne visada susimokėdavo Sodros mokesčius. Ne kiekvieną kartą ir pats sugebėdavo sužiūrėti ar už visas į įmonės apskaitas įtrauktas mašinas yra atiduoti tie sutarti po 50 eurų. Nes per kelias įmones ir didelį skambinančių žmonių srautą būdavo sumaištis, kurios nebesugebėdavo kontroliuoti. Jis įmonėse kaip direktorius ar kaip vadybininkas mokėdavosi sau atlyginimą, tačiau jis dokumentuose būdavo rodomas minimalus tam, kad išvengtų didelių mokesčių. O kitą dalį kaip atlyginimą sau skaitydavo gautus pinigus po 50 Eurų už įformintą automobilį. Minėtose įmonėse trumpalaikiais terminais yra įdarbinęs daug žmonių. Negali nurodyti kada, ką ir kokiam laikotarpiui įdarbino, nes reiktų žiūrėti į dokumentus (SODRA) apie įmonėse dirbusius asmenis.

16. Įdarbintieji asmenys realiai vykdė prekybą oficialiai, tai yra jie kaip ir privalo viską darė tvarkingai. Tai yra, nuo pat pradžių už nupirktus automobilius pervesdavo pinigus iš vienos iš įmonių, tai yra daugiau iš įmonės "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos arba pagrįsdavo kasos išlaidų orderiais sumokėtus pinigus už automobilius, įmonės vardu bendradarbiaujant su įmonėmis, kurios užsiima gabenimo paslaugomis parsiveždavo automobilius į Lietuvą ir juos parduodavo. Kadangi jam nereikėdavo beveik nieko daryti, iš jų už parduotus automobilius jis neimdavo minėtų 50 eurų. Už tai, kad juos fiktyviai įdarbino, kai kurie atsilygindavo padėdami jam susirasti asmenų, norinčių jo valdomų įmonių vardu sudaryti sandorius.

17. Kiek tiksliai pardavė automobilių, už kuriuos gavo po 50 eurų negali nurodyti, bet galėtų būti ne daugiau kaip 600 vnt. Gali pasakyti tik tiek, kad juos būtų galima suskaičiuoti pagal buhalterinius dokumentus, nes tokių automobilių buhalteriniai dokumentai nebuvo tvarkingi, tai yra nebūdavo pargabenimo ir mokėjimo už pargabenimą dokumentų, nebūdavo sumokėjimą už įsigytus automobilius patvirtinančių dokumentų. Nors 2018 - 2019 metais kaip jau ir minėjo įformino apie 600 sandorių, už kuriuos gavo apie 30 000 eurų, savo naudai iš šių pinigų jis pasiėmė ne daugiau kaip 10 000 Eurų, nes visus kitus surinktus pinigus išleisdavo įmonių reikmėms: įvairūs mokesčiai už įmonės veiklą (pelnas, kuris buvo parodytas už parduotą automobilį, kurio realiai įmonė nepardavė, PVM, SODRA už realiai nedirbančius asmenis), išmokėjimai po maždaug 100 eurų per mėnesį "statytiniams" direktoriams, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, kanceliarinėms prekėms, degalams ir visokios kitokios įmonių išlaidos, kurios nebuvo apskaitytos buhalterijoje, nes įmonė oficialiai neturėjo kasoje tiek pinigų, kad viską galėtų apmokėti buhalteriškai.

18. Jis negali nurodyti asmenų, kuriems prašant į įmonių apskaitą įtraukdavo jų nupirktą ir parduodamą transporto priemonę. Nes jis nebuvo suinteresuotas žinoti, kas yra tas žmogus, jei jo paskambinęs prašydavo "pakabinti" mašiną ant įmonės jis sutikdavo, nes žinodavo, kad tai jam atneš 50 eurų naudą. Ankstesnes pavardes žmonių jis nurodė dėl to, kad su jais yra bendradarbiavęs, bet negali tiksliai nurodyti, ar tiems žmonėms įformino fiktyvius automobilių pardavimo sandorius. UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" realų darbą atlikdavo jis ir įmonėje dirbusi buhalterė. Pastaroji atlikdavo daugiau tokias funkcijas, kaip registrų suvedimą iš turimų dokumentų arba formindavo sandorius apmokamus per sąskaitas, sudarydavo balansą ir panašiai.

19. Sužinojęs, kad dėl įmonės veiklos policijoje pradėtas tyrimas, jis su šiomis įmonėmis jokių neteisėtų veiksmų nebedarė, sutvarkė taip, kad visi darbuotojai ir tame tarpe jis pats, būtų oficialiai atleistas, šios įmonės nebeveikia realiai nuo maždaug 2019 m. spalio - lapkričio mėnesio. Įmonės nėra likviduotos, tačiau jos nebeveikia.

21. R. R. 2022-03-01 apklausos metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina ir papildomai nori pasakyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo, ne komercinėms veikloms vykdyti, o norėdamas į įmonių apskaitą įtraukti netikrus duomenis apie įmonių fiktyvų transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą ir pardavimą, siekiant gauti po 50 Eurų už vieną tokios transporto priemonės įregistravimą. Visą laiką UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkė tik jis pats. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą taip pat tvarkė jis pats, iki kol 2018-11-14 įdarbino buhalterę V. Ž.. Pastaroji atlikdavo daugiau tokias funkcijas, kaip registrų suvedimą iš turimų dokumentų arba formindavo sandorius apmokamus per sąskaitas, sudarydavo balansą ir panašiai. Ji suvesdavo tokius duomenis, kokius jis jai nurodydavo suvesti.

22. Teikiant UAB "(duomenys neskelbtini)" deklaracijas tikslingai nurodė neteisingus duomenis, tam kad išvengtų didesnių mokesčių. 2018 - 2019 metais už fiktyvių sandorių įforminimą gavo 28750 eurų, savo naudai iš šių pinigų jis pasiėmė ne daugiau kaip 10 000 Eurų, kadangi kitus surinktus pinigus išleisdavo įmonių reikmėms, įvairūs mokesčiai už įmonės veiklą, išmokėjimai "statytiniams" direktoriams, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, kanceliarinėms prekėms, degalams ir visokios kitokios įmonių išlaidos, kurios nebuvo apskaitytos buhalteriškai, nes įmonė oficialiai neturėjo kasoje tiek pinigų, kad viską galėtų apmokėti buhalteriškai. Tokių dokumentų išsaugojęs neturi ir pateikti negali. Dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi. Priskaičiuotus mokesčius artimiausiu metu pažada susimokėti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (17 t. 85-88 b. l.).

23. Be R. R. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga: iš 2019-09-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje gauta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia automobilių gabenimo paslaugas fiziniams asmenims, tačiau parvežtų automobilių įsigijimą patvirtinantys dokumentai (CMR, sąskaitos už paslaugas ir paslaugų atlyginimo sutartys ir kt.) , yra formaliai sudaromi su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nors ši įmonė realiai automobilių gabenimo, įsigijimo ir pardavimo nevykdo ir už kiekvieno automobilio įsigijimo – pardavimo sandorio įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą ima niekur neapskaitomą piniginį atlygį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (1 t. b. l.1-2).

24. Iš 2022-02-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. R. laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2019-10-10 vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent, nuo 2018-04-10 iki 2019-02-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei nuo 2019-02-13 iki 2019-10-10 būdamas faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas šios įmonės vardu, laikotarpiu nuo 2019-06-20 iki 2019-10-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas šios įmonės vardu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir yra naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, siekdamas pasisavinti pinigus, iš savanaudiškų paskatų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius sandorius, apie naudotų transporto priemonių įsigijimą, pargabenimą ir pardavimą, už kiekvieno automobilio įregistravimą gaudamas ne mažiau kaip po 50 Eur, iš viso gavo ne mažiau kaip 29 150 Eur pajamų, į bendrovių kasą šių pinigų neįnešė ir dalį šių lėšų - ne mažiau kaip 10 000 Eur, tyčia, sunaudodamas savo reikmėms, užimamų pareigų pagrindu pasisavino, tokiu būdu apgaulingai tvarkydamas apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą, teikdamas šiuos duomenis valstybės įgaliotai institucijai, vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoms neteisėtai ūkinei komerciniai veiklai nuslėpti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (1 t. b. l. 3-6).

25. Iš 2022-02-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2018-04-10 iki 2019-02-13, bei nuo 2019-02-13 iki 2019-10-10 būdamas faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas įmonės vardu, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, t. y. laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2018-09-13 ir nuo 2019-01-15 iki 2019-10-15 už suteiktas paslaugas, naudotų transporto priemonių įtraukimą į buhalterinę apskaitą, gavo pajamų – 23759 Eur (2018 m. - 1075 Eur + 2019 m. - 22684 Eur), tačiau nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso - 8555 Eur mokesčių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (1 t. b. l. 7-10).

26. 2022-03-08 prokuroro reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalį (1 t. b. l. 11-13).

27. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. I. 2020-07-10 parodė, kad yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įsigyjant šią bendrovę, pats jokių pinigų nemokėjo, tik pasirašė šios bendrovės įsigijimo dokumentuose. Realiai jokių bendrovės funkcijų neatlikinėjo, bendrovei vadovavo R. R.. Jokiuose bendrovės dokumentuose nepasirašinėdavo, nepildydavo jokių bendrovės dokumentų. Nežino, kas buvo bendrovės buhalterė. 2019 metais R. R. surado pirkėjus, kurie nupirko bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Latvijoje bendrovės įsigijimo reikalus derino du latviais, kurių nei vardų nei pavardžių nežino. Asmenys atrodė asocialūs. Buvo fiktyvus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. R. „statytinis“ t. y. realiai bendrovės veikloje nedalyvavo ir nieko apie bendrovę nežino (1 t. b. l.15-18).

28. 2019-10-15 liudytoja V. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m. spalio mėn. apskaitininke pilnu etatu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją įdarbino R. R.. Ji nežino kas yra šios įmonės direktorius. Darbo užmokestį jai moka R. R.. Jos funkcijos: pagal R. R. pateiktus dokumentus suvesti į „EXEL“ programą įmonės nupirktus automobilius, suvesti įmonės kitų išlaidų PVM sąskaitas-faktūras į kitą „exel“ lentelę. Kas toliau apdoroja šiuos duomenis, nežino. Su grynais pinigais ji nedirba. Ji įformina automobilių pardavimus, t. y. išrašo PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, tačiau, grynųjų pinigų ji neima. Nežino, kas yra atsakingas už automobilių pirkimus, pardavimus, atlyginimų mokėjimą, komandiruočių tvarkymą (7 t. b. l. 6-10).

29. Iš 2019-10-15 A. M. apklausos kaip įtariamojo matyti, kad jis apklausos metu parodė, kad yra UAB "(duomenys neskelbtini)", įm. k. 304581171, reg. (duomenys neskelbtini). direktorius. Dėl naudotų automobilių parvežimo iš Prancūzijos į Lietuvą yra taip: jam paskambina arba pasako, kad yra reikalingas autovežis parvežti naudotiems automobiliams, tada jis pasirūpina, kad autovežis su vairuotoju įvykdytų užsakymą. Naudotų automobilių parvežimą iš Prancūzijos į Lietuvą jo įmonėje užsako UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš fizinių asmenų užsakymų parvežti automobilių iš Prancūzijos priėmęs nėra, tai yra visus užsakymus asmenys dėl automobilių parvežimo užsako per įmones, tai yra jie pasako kokiai įmonei reikia išrašyti sąskaitą už parvežimą, jis netikrina, ar jie dirba toje įmonėje ir nesidomi, ar šioms įmonėms realiai yra parvežami automobiliai (7 t. b. l. 20-21).

30. Iš 2020-01-13 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. SD/00173/093/LT/20 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad nurodyta, jog Interpolo Latvijos nacionalinis biuras nurodė, kad E. P. gim. (duomenys neskelbtini) (latviškas a. k. (duomenys neskelbtini) Latvijoje gyvenamosios vietos neįregistravęs nuo 2017-09-17. Ankščiau registruotas benamių nakvynės namuose. Jam išduotas Latvijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo vieta nežinoma. Latvijoje teistas už vagystes (daugiausiai iš parduotuvių), viešosios tvarkos pažeidimus. A. A. gim. (duomenys neskelbtini) (latviškas a. k. (duomenys neskelbtini)) deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (benamių nakvynės namai). Jam išduotas Latvijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo vieta nežinoma. Latvijoje teistas už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus. Informacija skirta tik teisėsaugos institucijoms (8 t. b. l. 140).

31. Iš 2019-12-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentai. Analizuojant šiuos dokumentus nustatyta, kad 2016-05-18 įkurta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną R. R. tampa visų įmonės akcijų įgijėju, įmonės direktoriumi, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampa vienasmeniu valdymo organu. 2019-02-13 Latvijos pilietis A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), T. N., J. D., M. J., įsigyja visas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2019-02-14 latvis R. R. atleidžia iš direktoriaus pareigų, bei priimamas kaip vadybininkas, tačiau 2019-02-15 tas pats latvis, tapęs vienasmeniu valdymo organu, surašo prašymą registruoti juridinių asmenų registre, bei įgalioja R. R. veikti įmonės vardu. Nuo tos datos vėl R. R. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priiminėja sprendimus. Nuo įmonės įkūrimo iki atliktų kratų ikiteisminiame tyrime R. R. tik 2019 m. vasario 14-15 d. galimai nepriiminėjo sprendimų įmonės vardu, taip pat nepasirašinėjo ant dokumentų. Beje būtina pažymėti, kad įregistruojant įmonę Registrų centre, 2016-05-18 ir 2019-02-15, pasikeitus įmonės akcininkams, bei direktoriams, buvo nurodomi tie patys kontaktiniai duomenys t. y. R. R. kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), skiriasi tik adresas, kuris pakeičiamas iš (duomenys neskelbtini) (kur dar ir dabar yra registruotas R. R.) į Tauragė, (duomenys neskelbtini) (kur buvo įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinė ir buvo atlikta krata). Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2018-09-10 pateiktu V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymu. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo vienasmeniu valdymo organu, o V. I. visų įmonės akcijų savininku. Pateikiant prašymą dėl įmonės įregistravimo buvo nurodyta, kad Registrų centro paruoštus dokumentu pageidauja atsiimti Kaune, nors kontaktinis adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu registruotas V. I.. 2019-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. I. surašo įgaliojimą R. R. veikti įmonės vardu, o 2019-08-01 visas įmonės akcijas įgyja Latvijos pilietis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv (duomenys neskelbtini). 2019-08-02 E. P. pateikia prašymą registruoti juridinių asmenų registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tampa vienasmeniu valdymo organu, todėl E. P. tą pačią dieną pasiskiria save vadovu. Priešingai nei registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-10, jau 2019-08-02 kontaktiniai duomenys nurodomi kaip (duomenys neskelbtini), o pageidautina Registrų centro suruoštų dokumentų vieta Tauragės padalinyje. Pagal aplinkybes matyti, kad R. R. visose įmonėse tam tikru laikotarpiu buvo patikėta priimti sprendimus kaip įmonės įgaliotam atstovui arba realiai vadovo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taip pat iš dokumentų matyti, kad R. R. pavedama atlikti įgalioto bendrovių atstovo pareigas, vos tik pasikeičia įmonės akcininkai ir vadovai, arba likus vos kelioms dienoms iki jų pasikeitimo. Keičiantis įmonės akcininkams ir vadovams, kuriais tampa Latvijos piliečiai pasitaiko atvejų kai įmonės kontaktai nesikeičia. Daugelis jau minėtų įmonių darbuotojų yra Tauragės miesto ar rajono gyventojai nors pagal dokumentus įmonės įsikūrusios Vilniuje ir Kaune. Taip pat iš dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. P. gyvena vienu adresu t. y. (duomenys neskelbtini). Visų prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma tik patvirtina, kad kuriant įmones, bei vykdant jų veiklą R. R. yra įmonių faktinis vadovas, o įmonėse besikeičiantys akcininkai, vadovai, įmonių nurodomos buveinės yra tik tam tikras būdas, paslėpti kas yra tikrasis kiekvienos iš įmonių savininkas, kur yra realiai įsikūrusi įmonė (9 t. b. l. 10-13).

32. Iš Valstybės įmonės Registrų centro kompiuterinės duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriais buvo įregistruoti nuo 2018-01-01 iki 2019-02-25 R. R., nuo 2019-02-25 iki 2019-10-15 A. A.. (9 t. b. l. 26-28) Iš Valstybės įmonės Registrų centro kompiuterinės duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriais buvo įregistruoti nuo 2018-09-19 iki 2019-08-09 V. I., nuo 2019-08-09 iki 2019-10-15 E. P. (9 t. b. l. 29-31).

39.6.1. (duomenys neskelbtini) Marža 09mėn..xlsx („Automašinų pirkimas-pardavimas“ 2019 m. rugsėjo mėn.) (141-142 psl);

41. Iš Europos tyrimo orderio matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausti du Latvijos piliečiai E. P. ir A. A. (13 t. b. l. 89-94):

43. Tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39887-19 medžiagą, ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-15 atliktas pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39887-19 pateiktus kratos metu (adresu (duomenys neskelbtini)) paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė - pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų. 2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos; 40 str. kuriame nustatyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.

46. Tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39887-19 medžiagą, ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2018-09-10 iki 2019-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas laikotarpiu nuo 2018-09-10 iki 2019-10-15 atliktas pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39887-19 pateiktus kratos metu (adresu (duomenys neskelbtini)) paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė - pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų. 5. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 str., kuriame nustatyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39887-19 medžiagą, kratos metu (adresu (duomenys neskelbtini)) paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, R. R. 2019-10-15, 2022-01-26 įtariamojo apklausos protokolus) kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais neapskaitė ir į apskaitą neįtraukė, gautų – 400 Eur (birželio mėn. - 50 Eur + spalio mėn. - 350 Eur) įplaukų už suteiktas paslaugas, naudotų transporto priemonių įtraukimą į buhalterinę apskaitą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo iš viso – 69,42 (8,68 + 60,74) (400 x 21%/121%) Eur PVM 2019 metais birželio ir spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo: - 3 str. 1 d., reikalavimų, kur nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoj e; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, nes 2019 metų birželio, spalio mėnesiais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių iš viso - 330 (41 + 289) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM iš viso – 70 (9 + 61) Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM iš viso – 70 (9 + 61) Eur. - 90 str. 1 d., reikalavimų, kur nustatyta, kad Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, nes neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio 2019 metais – 70 (9 + 61) Eur, t. y.: 2019-07-25 9 Eur PVM už 2019 m. birželio mėn., 2019-11-25 61 Eur PVM už 2019 m. spalio mėn. 6. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso – 70 Eur PVM mokesčių (16 t. b. l. 122-182).

Dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje; BK 183 straipsnio 1 dalyje

47.Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ir pirmiausia, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015).

48.Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui (BK 183 straipsnis). Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Pasisavinimas yra laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą (turtinę teisę) ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolimesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Atsakomybė kyla asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-132-788/2015, Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Tikslas ar motyvas nėra būtinas turto pasisavinimo sudėties požymis.

49.Kaltinamasis R. R. kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolai, PVM sąskaitos-faktūros už dedamus skelbimus į internetą, tarnybiniai pranešimai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas (8t., 140 b.l.), 2022-02-25 specialisto išvada (16t., 122-182). Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi ir pagal įgaliojimą veikdamas įmonių vardu, laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2019-10-15 apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-15 ir apgaulingai tvarkydamas šių įmonių apskaitą tuo pačiu laikotarpiu pasisavino jo žinioje esantį turtą (į bendrovių kasą neįnešė 29 150 Eur ir dalį šių lėšų-ne mažiau kaip 10000 Eur tyčia sunaudodamas savo reikmėms užimamų pareigų pagrindu pasisavino), t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl įtariamojo R. R. veiksmai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

50.Esamomis aplinkybėmis konstatuotina, kad abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Pažymėtina, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.). BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarytos yra tęstinio pobūdžio ir buvo daromos tuo pačiu laikotarpiu įgyvendinant tą patį nusikalstamą sumanymą, o apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo siekiama išvengti mokesčių.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 203 straipsnio 2 dalyje

Baudžiamojoje byloje ištirti ir išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios ūkinės ir komercinės veiklos nevykdė, buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. R., įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būtų atlikęs jose veiksmus, kurie būtų vertinami, kaip vadovavimas bendrovei „de jure“ ar „de facto“ – organizavęs ar kontroliavęs bendrovės veiklą, priėmęs ar atleidęs darbuotojus, planavęs veiklos ar gamybos procesą ir t. t.

Teismas, įvertinęs nurodytais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinimas R. R., kad jis fiktyviai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – juridiniams asmenims, kurie buvo naudojami neteisėtai veiklai, nuslėpti, yra patvirtintas bylos duomenimis, todėl yra pagrindo padaryti išvadą dėl R. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje. Įtariamojo R. R. veiksmai pagal 203 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje

52.Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinimas R. R., kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai yra patvirtintas bylos duomenimis, todėl yra pagrindo padaryti išvadą dėl R. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Įtariamojo R. R. veiksmai pagal 220 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

III. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

53. Prokurorė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti 120 MGL (6000 Eur) baudą, už nusikalstamą veiką numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje - 90 MGL (4500 Eur) baudą, nusikalstamą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje - 120 MGL (6000 Eur) baudą, už nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje - 60 MGL (3000 Eur) baudą, taikyti BK 63 straipsnio 1, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, bausmes apimti (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis) ir iš dalies sudėti, galutinę bausmę skirti 210 MGL (10500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 140 MGL (7000 Eur) dydžio baudą.

54. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo atidėti baudos sumokėjimą dalimis per 1 metus (17 t., b. l. 126-132).

55. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

56. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino valstybei padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 17 t. b. l. 7). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis 2019 m. sausio 29 d. Tauragės apylinkės teismo ir 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirtas baudas sumokėjo. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį ne pirmą kartą apgaulingai tvarkiusį buhalterinę apskaitą. R. R. taip pat baustas administracine tvarka (17 t., b. l. 13-23).

57. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus prokurorės siūlomas bausmes – baudas ir jų dydžius, kadangi teismo vertinimu tokios bausmių rūšys, kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, jį paveiks, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nedarys nusikalstamų veikų.

58. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę (BK 63 str. 1 d.). Skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas pasirenka bendrinimo tvarką įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, nes yra ideali nusikaltimų sutaptis (BK 222 str., 183 str.1d., o kitos iš dalies sudedamos. Dalį paskirtų bausmių subendrinus apėmimo būdu (griežtesnė bausmė apima švelnesnes) ir dalį iš dalies sudedant (prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės), R. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė – bauda. Įvertinus tai, kad įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

59. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įstatymas nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, kaip prašo kaltinamasis. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, teismas nustato 12 mėnesių laikotarpį baudai sumokėti, kuris skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

III. Dėl iš nusikalstamų veikų gauto turto konfiskavimo

60. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016).

61. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad R. R. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas-10000 Eur, šie pinigai pripažįstami nusikalstamos veikos rezultatu, todėl pagal BK 72 straipsnio (turto konfiskavimas) nuostatas išieškotini iš R. R. ir konfiskuotini.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

62. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų nagrinėjimui – dokumentai: 1. Segtuvas „TD JŠ REI SP“, 144 lapai; 2. Segtuvas „UAB I. K. 2018“, 36 lapai; 3. Segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) įvairios deklaracijos 2018 m.“, 5 lapai; 4. Plastikinė įmautė su sąskaitomis, 33 lapai; 5. Plastikinė įmautė su dokumentais, 15 lapų; 6. Segtuvas „Sodra autoplius“, 5 lapai; 7. Segtuvas „Auto aktai“, 9 lapai; 8. Segtuvas „V. E. Ž. E. R. G. P. G.“, 10 lapų; 9. Plastikinis segtuvas su banko sąskaitų išrašais, 38 lapai; 10. Segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini)“ bankas 2018“, 192 lapai; 11. Mėlynos spalvos aplankas, kuriame transporto priemonių pirkimo- pardavimo dokumentai; 12. Segtuvas „I. P. K.“, 7 lapai; 13. Segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini)“ apdraustų darbuotojų sąrašas“, 41 lapas; 14. Segtuvas „6/1 2019 m. 01 mėn.“, 338 lapai; 15. Segtuvas „6/1 2019 m. 02 mėn.“, 200 lapų; 16. Segtuvas „6/1 2019 m. 03 mėn.“, 248 lapai; 17. Segtuvas „6/1 2019 m. 04 mėn.“, 152 lapai; 18. Segtuvas „6/1 2019 m. 05 mėn.“, 262 lapai; 19. Segtuvas „6/1 2019 m. 06 mėn.“, 193 lapai; 20. Segtuvas „6/1 2019 m. 07 mėn.“, 187 lapai; 21. Segtuvas „6/1 2019 m. 08 mėn.“, 221 lapas; 22. Segtuvas „6/1 2019 m. 09 mėn.“, 123 lapai; 23. Segtuvas „6/1 2019 m. 10 mėn.“, 39 lapai; 24. Segtuvas „2019 m. liepos mėn. marža“, 348 lapai; 25. Segtuvas „2019 m. 10 mėn. Pardavimai“, 106 labai; 26. Segtuvas be pavadinimo, 208 lapai; 27. Segtuvas „2019 10 mėn. marža“, 47 lapai; 28. Plastikinis maišas su dokumentais, 210 lapų; 29. Segtuvas „2019 09 mėn. Pardavimai“, 316 lapų; 30. Segtuvas „2019 m. 09 mėn. marža“, 452 lapai; 31. Plastikinis segtuvas, 34 lapai; 32. Segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sutartys“, 16 lapų, saugomi Tauragės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje (17 t. b. l. 1-3) pagal 2022-03-03 kvitą B Nr. 067931 (17 t. b. l. 4), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams/atstovams.

Dėl kardomosios priemonės ir proceso išlaidų

63. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

64. BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu BPK 103-105 straipsnių pagrindais prašo pripažinti proceso išlaidomis: dėl dokumentų vertimo – 170,75 Eur ir jas priteisti iš R. R. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

65. Prokurorės prašymas pripažinti vertimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš įtariamojo atmestinas, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, išlaidos dėl vertimo tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti baudžiamąjį procesą bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sąnaudos (popierius, ekspertizės, sulaikymo išlaidos) galėtų būti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį paskirti 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį paskirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį paskirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu skirti galutinę subendrintą bausmę-210 MGL (10500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. skirti galutinę 140 MGL (7000 Eur) (septynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-202-607/2022. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo ir konfiskuoti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų nagrinėjimui – 1. Segtuvas „TD JŠ REI SP“, 144 lapai; 2. Segtuvas „UAB I. K. 2018“, 36 lapai; 3. Segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) įvairios deklaracijos 2018 m.“, 5 lapai; 4. Plastikinė įmautė su sąskaitomis, 33 lapai; 5. Plastikinė įmautė su dokumentais, 15 lapų; 6. Segtuvas „Sodra autoplius“, 5 lapai; 7. Segtuvas „Auto aktai“, 9 lapai; 8. Segtuvas „V. E. Ž. E. R. G. P. G.“, 10 lapų; 9. Plastikinis segtuvas su banko sąskaitų išrašais, 38 lapai; 10. Segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini)“ bankas 2018“, 192 lapai; 11. Mėlynos spalvos aplankas, kuriame transporto priemonių pirkimo- pardavimo dokumentai; 12. Segtuvas „I. P. K.“, 7 lapai; 13. Segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini)“ apdraustų darbuotojų sąrašas“, 41 lapas; 14. Segtuvas „6/1 2019 m. 01 mėn.“, 338 lapai; 15. Segtuvas „6/1 2019 m. 02 mėn.“, 200 lapų; 16. Segtuvas „6/1 2019 m. 03 mėn.“, 248 lapai; 17. Segtuvas „6/1 2019 m. 04 mėn.“, 152 lapai; 18. Segtuvas „6/1 2019 m. 05 mėn.“, 262 lapai; 19. Segtuvas „6/1 2019 m. 06 mėn.“, 193 lapai; 20. Segtuvas „6/1 2019 m. 07 mėn.“, 187 lapai; 21. Segtuvas „6/1 2019 m. 08 mėn.“, 221 lapas; 22. Segtuvas „6/1 2019 m. 09 mėn.“, 123 lapai; 23. Segtuvas „6/1 2019 m. 10 mėn.“, 39 lapai; 24. Segtuvas „2019 m. liepos mėn. marža“, 348 lapai; 25. Segtuvas „2019 m. 10 mėn. Pardavimai“, 106 labai; 26. Segtuvas be pavadinimo, 208 lapai; 27. Segtuvas „2019 10 mėn. marža“, 47 lapai; 28. Plastikinis maišas su dokumentais, 210 lapų; 29. Segtuvas „2019 09 mėn. Pardavimai“, 316 lapų; 30. Segtuvas „2019 m. 09 mėn. marža“, 452 lapai; 31. Plastikinis segtuvas, 34 lapai; 32. Segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sutartys“, 16 lapų, saugomus Tauragės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2022-03-03 kvitą B Nr. 067931, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems savininkams/atstovams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Atmesti prašymą dėl 170,75 Eur Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš R. R..

1.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.