- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-914-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05228-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- G. U.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-914-2802/2013 Virginija Svirplienė Proceso Nr. 2-08-3-05228-2013-6
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės ir Z. M. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6411-452/2013 pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. U. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovės AB Lietuvos draudimas 42 550 Lt draudimo išmoką. Už 2008m. liepos mėn. 30 d. draudimo įvykį. Nurodė, kad ieškinio senaties terminą yra praleidusi dėl svarbios priežasties, nes atliko laisvės atėmimo bausmę. 2008 m. balandžio 18 d. su atsakove sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas namų turtas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) . 2008 m. liepos 30 d. gyvenamasis namas buvo apvogtas. 2008-08-14 surašytame turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo nurodyti pavogti daiktai ir jų vertė - 42 550 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-09 vienašališkai apskaičiavusi nuostolius, nustatė 8 400 Lt draudimo išmoką, kurią atsisakė sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovei apie turto vagystę tapo žinoma 2008 metų rugpjūčio mėn. iš dukros A. U.. Byloje įrodymais patvirtinta, kad G. U. buvo nuteista Ispanijos Karalystės Madrido provincijos teismo ir nuo 2008-06-06 iki 2011-11-15 atliko bausmę pataisos namuose. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo 2008-09-20. Ieškinys paduotas 2013-07-19, praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodė, kad terminą ieškiniui paduoti praleido dėl to, kad ji buvo sulaikyta Ispanijoje, nemokėjo kalbos, todėl bendravimas buvo ribotas, neturėjo advokato, negalėjo gauti dokumentų. Teismas nurodytas aplinkybes nelaikė objektyviomis priežastimis, nes nenustatyta, jog ieškovė negalėjo tinkamai ir laiku ginti savo teises per atstovą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė 2011-11-15, atlikusi bausmę, į teismą pirmą kartą kreipėsi su ieškiniu, kurį atsisakyta priimti dėl trūkumų, 2012-12-03. Nagrinėjamas ieškinys pareikštas tik 2013 -07-19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui nenustatė, todėl prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino.
Teismas pasisakė dėl bylos esmės. Nurodė, kad šalių pasirašytame būsto draudimo liudijime Nr. 901004514 numatyta, jog draudimo sutarties sąlygas sudaro būsto draudimo taisyklės Nr. 064 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis šių taisyklių, kurios yra draudimo sutarties dalis, 2.6.4 punktu ieškovė buvo įsipareigojusi, pasikeitus draudimo rizikai, per 3 dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudėja neginčija nei paties draudimo sudarymo fakto, nei draudimo sutarties sąlygų. Ieškovė teikdama, jog vagystė įvykdyta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ., kuriame ji gyveno nuo 2007 m. balandžio mėnesio, o adresas (duomenys neskelbtini) , nurodytas neteisingai, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ji šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais. Ieškovė, pasikeitus draudimo rizikai, nuolatinai negyvendama name, neįvykdė Taisyklių reikalavimo, raštu neinformavo draudiko. Apžiūrėti draudžiamą turtą prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę, bet ne pareigą (CK 6.994 str.). Įsitikinti, kad vykdomi namo įrengimo darbai ar tokie darbai jau baigti, draudimo brokeris pareigos taip pat neturėjo. Informaciją apie turtą, kurį draudžia, privalėjo pateikti pats draudėjas, t.y. ieškovė (CK 6.993 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovė, reikalaudama priteisti 42550 Lt už pavogtus daiktus, byloje nepateikė patirtų nuostolių patvirtinančių įrodymų (įsigijimo dokumentų, čekių, garantinių talonų ar pan.), į nuostolių sumą įskaičiavo ir darbininkui priklausiusį suvirinimo aparatą, t.y. numanomą vertę daikto, kurio ji nebuvo įgijusi. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisminiame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, praleidusi ieškinio senaties terminą, kurio teismas neatnaujino, pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl 42550 Lt draudimo išmokos priteisimo, todėl ieškinį atmetė( CK 1.131 str. 1 d
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išaiškino turinčias reikšmės aplinkybes, neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tvirtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl tos priežasties, kad 2009-01-21 Ispanijos Karalystės Madrido provincijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista 5 metams laisvės atėmimu, bausmės pradžia nustatyta 2008-06-06. Jai buvo apsunkinta galimybė laiku ginti savo teises teisme pačiai arba per atstovą. Įvertinus jos užsienio kalbos nemokėjimą, emocinį stresą ir kitas aplinkybes, būtų teisinga ir protinga atnaujinti ieškinio senaties terminą. Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės atsisakymo išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė įkalinimo laikotarpiu palaikė ryšius su dukra, buvo įgaliojusi ją tvarkyti tam tikrus reikalus, todėl nebuvo kliūčių surasti teisinę pagalbą teikiantį atstovą. Jokie teisės aktai nedraudžia įkalintiesiems pasinaudoti teisine pagalba. Apeliantė, pasibaigus įkalinimo laikui, su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po dviejų metų. Todėl teismas pagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsniu nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str.).
G. U. su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė savanoriško turto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2008-04-30 iki 2009-04-29 (b. l. 18). Ji apdraudė nuo konkrečių draudimo rizikų savo turtą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teisėmis priklausė L. Š.. Tokiu būdu tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė draudimo santykiai (CK 6.996 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ji šiame gyveno nuo 2007 m. balandžio mėn. o 2008 m. liepos 30 d. namas buvo apvogtas (b. l. 10). Ieškovė 2009-01-21 Ispanijos Karalystės Madrido provincijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista, bausmės vykdymo pradžia 2008-06-06, paleista iš bausmės atlikimo vietos 2011-11-15 (b. l. 6). Taigi ieškovė ginčo name įvykio metu negyveno. Ieškovei nesant Lietuvoje, jos turtą prižiūrėjo jos dukra A. U., kuri pranešė motinai ir draudikui apie vagystę. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede ( b. l.16-17) nurodyta, kad pavogto turto vertė 42 950 Lt. Panevėžio apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str.2d., kalti asmenys nenustatyti (b.l. 10). Pagal 2008-09-09 žalų vertintojos D. R. Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą (b . l. 29-30) dėl 2008-07-30 įvykio mokėtina draudimo išmokos suma 8400 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-09 raštu Nr. 644117(b. l. 31) G. U. informavo, kad draudimo išmoka nebus mokama tuo pagrindu tai, kad, pasikeitus draudimo rizikai, raštu neinformuotas draudikas. Ieškovė G. U.-06-18 kreipėsi į draudiką, prašydama paaiškinti atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą, 2012-07-16 raštu jai atsakyta, kad namų turto draudimo sutartis buvo sudaryta kaip nuolat gyvenamajame būste, o įvykio vietoje nustatyta, kad būstas nebaigtas statyti ir negyvenamas, todėl pasikeitė draudimo rizika ir tuo pagrindu atsisakyta mokėti draudimo išmoką. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2008-09-09, ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2009-09-09. Po 2012-07-16 rašto gavimo ieškinio reikšti ieškovė vargiai begali, nes 2012-07-16 jai tik konkretizuotas 2008-09-09 raštas. Ieškovė nuo 2008-06-06 iki 2011-11-07 atlikinėjo bausmę. Po 2011-11-07 ji š esmės jau turėjo galimybę pati per 1 metų ieškinio senaties terminą reikšti ieškinį, bet to nedarė iki 2013-07-19 ir nuo to laiko ieškinio nepareiškimo priežastys nenustatytos, todėl negalima tvirtinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo, kai gavo 2008-09-09 raštą Nr. 644117, kuriuo atsakovė atsisako sumokėti draudimo išmoką (b. l. 31), o į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi tik 2013 m. liepos 19 d. (b.l. 2). Tokiu būdu, teismas teisingai nustatė, kad ieškinys paduotas praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Pagal įstatymą, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).
Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Apeliantė nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą praleido dėl tos priežasties, kad 2009-01-21 Ispanijos Karalystės Madrido provincijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista 5 metams laisvės atėmimu, bausmės pradžia nustatyta 2008-06-06, dėl to jai buvo apsunkinta galimybė laiku ginti savo teises teisme pačiai arba per atstovą, nes nemokėjo užsienio kalbos, patyrė emocinį stresą. Teisėjų kolegija sutinka su argumentais, kad apeliantei buvo iki 2010 m. gegužė mėn. apsunkintos sąlygos kreiptis į teismą bausmės atlikimo užsienyje laikotarpiu. Tačiau iš byloje esančios Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties (b. l. 7) matyti, kad nutarties priėmimo metu G. U. jau buvo perduota į Lukiškių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui Lietuvoje. Būdama Lietuvoje, ji turėjo galimybę pasirūpinti savo teisių gynimu tai ir buvo padaryta, nes dukrai buvo išduotas įgaliojimas, ką patvirtino liudytoja A. U., ji kreipėsi į draudiką, pagal jos kreipimąsi draudikas atsisakė mokėti išmoką.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė iš bausmės atlikimo vietos paleista 2011-11-07, o ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo teismui pateikė, praėjus vieneriems metams ir aštuoneriems mėnesiams nuo bausmės atlikimo pabaigos, o nuo sužinojimo apie pažeistas teises – ieškinį padavė daugiau kaip po penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė elgėsi nerūpestingai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vienerių metų termino kreiptis į teismą praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra faktinio pagrindo.
Kadangi ieškinio senaties terminas neatnaujinamas, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.